TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Socialdemokratai perima lošimų kontrolę

2008 06 17 0:00
Jau liepą Valstybinė lošimų priežiūros komisija gali atsidurti Socialdemokratų partijos įtakos sferoje. Kairieji kontroliuos sritį, kuri, specialistų teigimu, leidžia plisti politinei korupcijai.
LŽ archyvo nuotrauka

Jau liepą Valstybinė lošimų priežiūros komisija (VLPK) gali atsidurti Socialdemokratų partijos įtakos srityje. Kairieji kontroliuos sritį, kuri, specialistų teigimu, leidžia plisti politinei korupcijai.

Liepos viduryje turi pasikeisti 3 iš 6 VLPK narių, tarp jų - ir septynerius metus komisijos pirmininku dirbęs Česlovas Kazimieras Blažys.

Kaip numato dar 2001 metais priimtas Azartinių lošimų įstatymas, po du lošimų verslą kontroliuojančios institucijos atstovus skiria prezidentas, Seimo pirmininkas ir premjeras. Po mėnesio savo kandidatą į VLPK turi pasiūlyti prezidentas Valdas Adamkus, du kandidatus - Seimo pirmininkas, vienas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderių Česlovas Juršėnas. Jei šis apsispręstų komisijos nariais teikti savo partijos atstovus arba jai prijaučiančius asmenis, kaip buvo įprasta iki šiol, keturios VLPK kėdės iš šešių atsidurtų socialdemokratų rankose.

Pagrįstas nerimas

"Puikiai žinome, kad partijos Lietuvoje labai nedemokratiškos. Mano įžvalga būtų tokia: jeigu šioje institucijoje turėtume keturis asmenis iš vienos politinės partijos, atrodo, taip galėtų būti atstovaujama socialdemokratų interesams arba per šią partiją būtų galima daryti poveikį lošimų priežiūrai", - įsitikinęs su korupcija kovojančios tarptautinės organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Rytis Juozapavičius.

Besiklostanti situacija jau kurį laiką kelia nerimą ir Nacionalinei lošimų ir žaidimų verslo asociacijai (NLŽVA). Jos atstovai beldžiasi į aukštų politikų duris ir siūlo keičiant 3 iš 6 VLPK narių kartu iš esmės reformuoti azartinių lošimų priežiūrą bei reguliavimą. Valdančiosios partijos į šią iniciatyvą reaguoja mirtina tyla.

Partinės tendencijos

Šiuo metu VLPK dirba du LSDP, du Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) atstovai ir du nepartiniai prezidento deleguoti nariai. LŽ duomenimis, V.Adamkus ieško kito žmogaus vietoj kadenciją baigiančio Č.K.Blažio. "Parinkti kandidatą dar yra laiko. Galiu tik pasakyti, kad ieškoma ekonomisto, teisininko arba vadybininko. Prezidentas stengsis parinkti kvalifikuotą ir nepriklausomą kandidatą, kuriam niekas negali daryti jokio poveikio", - LŽ aiškino šalies vadovo patarėja Aušra Rauličkytė.

Liepą turi trauktis ir du VLPK dirbantys socialliberalai - NS Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotojas Vytautas Janulis bei aktyvi partijos narė Ilona Daiva Gajauskienė. Juos, dar eidamas Seimo pirmininko pareigas, paskyrė NS vadovas Artūras Paulauskas.

Pamainos šiems socialliberalams ieškos Seimo pirmininku tapęs socialdemokratas Č.Juršėnas. LSDP įtaka lošimus kontroliuojančioje komisijoje gali dar labiau sustiprėti, mat ten jau yra du premjerų socialdemokratų skirti LSDP atstovai. 2004-ųjų rugpjūtį komisijoje pradėjo dirbti Vilniaus LSDP skyriaus tarybos narys Edmundas Tiesnesis, 2007-ųjų birželį - buvęs Č.Juršėno patikėtinis per prezidento rinkimus Algirdas Šešelgis.

Seimo pirmininkas per savo atstovę spaudai LŽ perdavė, kad jis dėl kandidatų į VLPK dar neapsisprendęs. Č.Juršėnas neatmetė galimybės, jog toliau dirbti galėtų vienas socialliberalų deleguotų atstovų. Neoficialiai teigiama, kad malonė V.Januliui būtų socialdemokratų nuolaida į valdančiąją koaliciją grįžusiems socialliberalams, jau keliantiems maištą dėl postų. I.D.Gajauskienės vieta numatoma socialdemokratui.

"Partinė linija - tikrai neskaidrus dalykas. Žinome daug pavyzdžių, kai partijų žmonės deklaruoja partijos linijos laikymąsi kaip didesnį gėrį nei asmeninių moralinių vertybių gynimas. Partija pradeda traktuoti tarsi pelno siekiančių asmenų organizacija, kurioje visi laikosi kaip vienas kumštis, klauso vadovybės nurodymų ir siekia tam tikrų tikslų", - apibūdino situaciją TILS vadovas R.Juozapavičius.

Įžvelgia pavojų

Į Lietuvos vadovų, skiriančių VLPK narius, duris jau kuris laikas beldžiasi NLŽVA atstovai. Jie ragina stabdyti lošimų priežiūros politizavimą ir imtis atsakomybės lopyti lošimų verslą reguliuojančių įstatymų spragas. Tačiau kol kas šie siūlymai reakcijos nesulaukia.

Spręsti azartinių lošimų keliamas problemas buvo užsimojęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, vadovaujamas parlamentinės LSDP frakcijos nario Jono Liongino. Komitetas jau prieš du mėnesius žadėjo inicijuoti azartinių lošimų verslo ir jį reguliuojančių įstatymų auditą, tačiau konkrečių žingsnių iki šiol nežengė.

J.Lionginas LŽ aiškino, kad nėra prasmės pradėti audito, kol Vyriausybė nepateikė esminių Azartinių lošimų įstatymo pataisų. Jos žadamos jau dvejus metus, bet Seimo nepasiekė iki šiol.

Asmeninė priklausomybė

Keisti situaciją bando konservatorius Jurgis Razma, jau teikęs įvairias šį verslą reguliuojančias įstatymų pataisas. Praėjusią savaitę Seimas ėmėsi jo siūlymo mažinti partinę įtaką VLPK, skiriant prezidento, Seimo pirmininko ir premjero atstovus ne tiesiogiai, bet apsvarstant kandidatūras Seime.

"Atskirų politikų atstovai tampa lyg asmeniškai priklausomi nuo skyrusio pareigūno, o esant šiandieninei politinei situacijai nesunku suprasti, kad tokiu būdu keturi komisijos nariai iš esmės atstovautų socialdemokratams. Manau, būtų kur kas geriau, jei Seimas tvirtintų visus siūlomus kandidatus - jie pereitų skaidrią procedūrą", - svarstė J.Razma.

Parlamentaro manymu, šiuo metu galiojančiame Azartinių lošimų įstatyme yra neapibrėžtumų, kurie gali leisti komisijos nariams ginant savo partijos interesus interpretuoti teisės aktus ir taip siekti finansinės paramos savai organizacijai.

Tokias prielaidas sustiprina 2006-aisiais kilęs skandalas, kai VLPK narys Petras Navikas kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK). Jo skunde buvo teigiama, kad socialliberalų atstovai V.Janulis ir I.D.Gajauskienė kelis kartus komisijoje balsavo už lošimus organizuojančiai bendrovei "Olympic Casino Group Baltija" palankius sprendimus. Su šia įmone susijusi "Mecom Group" 2004 metais socialliberalams paaukojo 70 tūkst. litų, dar 30 tūkst. litų - partijos kandidatei į prezidento postą socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei. P.Navikas tuo metu kalbėjo žinąs, kad įrodyti korupcinių ryšių šioje srityje beveik neįmanoma, tačiau tikino norįs atkreipti visuomenės dėmesį į problemą.

Tyrimą atlikusi VRK pareiškė, jog P.Naviko skunde minėti faktai nepasitvirtino. Teisėsaugos institucijos apskritai nesiėmė narplioti valdančiosios partijos ir verslo ryšių. Dėmesio nesulaukė ir tuo metu žiniasklaidoje pasirodę bendrovės "Olympic Casino Group Baltija" direktoriaus ir apsaugos viršininko pokalbiai apie socialliberalų, socialdemokratų bei Darbo partijos ryšius su lošimų bendrovės savininku ir partijoms duotas sumas.

Rūstybė atsisuko prieš triukšmą sukėlusį VLPK narį - prezidento V.Adamkaus dekretu jis buvo atleistas iš komisijos. Pretekstas - P.Naviko parašyta knyga "Azartinių lošimų priežiūros kronika (dienoraštis)", kuri esą sukurta remiantis tarnybos metais gauta informacija ir siūlyta įsigyti azartinius lošimus organizuojančioms įmonėms, taip pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą.

Neoficialios pajamos

Teikdamas Azartinių lošimų įstatymo pataisas J.Razma įžvelgia dar vieną šiuo metu realiai egzistuojantį pavojų: partijos, reaguodamos į visuomenės nuomonę, nelinkusios atvirai priimti paramos iš lošimų verslo, nors Lietuvos įstatymai to nedraudžia.

"Tokia situacija gali nulemti užslėptos paramos gavimą: per susijusias įmones, nedeklaruojant tų pinigų. Ir dabar Seime kai kurios frakcijos gana nedrąsiai balsuoja už lošimų sugriežtinimą, tad kyla minčių, kad čia gali slypėti kažkokia parama", - kalbėjo J.Razma.

Seime nedrąsiai sutiktas ir politiko siūlymas riboti VLPK narių politinę priklausomybę. Šią idėją svarstė 34 (iš 141) posėdyje dalyvavę parlamentarai. Dvidešimt iš jų projektą palaikė, 14, daugiausia socialdemokratai, susilaikė, taigi iš esmės balsavo prieš.

Tuo metu iš lošimų verslo surenkamos sumos Lietuvoje vis didėja. VLPK duomenimis, pernai pajamos iš šio verslo sudarė 1,16 mlrd. litų (2006-aisiais - 861 mln. litų), pelnas atitinkamai siekė 245,8 mln. litų (2006 metais - 187 mln. litų).

Lošimų verslą stebintys specialistai įspėja, kad realūs skaičiai gali būti kur kas didesni. Kaip teigiama, greta legalių lošimų klestintis juodasis verslas, nuosaikiausiais skaičiavimais, sudaro 10-15 proc. legalios dalies. Tad pajamos iš lošimų pernai galėjo siekti ne 1,16 mlrd. litų, kaip skelbiama, o maždaug 1,5 mlrd. litų.

"Kai kurie ekspertai siūlo apskaičiuoti, kokia yra oficiali lošimų rinka ir kokia gali būti neoficiali, kiek galima iš tos neoficialios dalies išleisti kyšiams, kad sistema veiktų, įskaitant ir kyšius politinėms partijoms, kurių atstovai gali deleguoti priežiūros komisijos narius", - svarstė TILS vadovas R.Juozapavičius.

Jis tvirtino asmeniškai pažįstantis ne vieną žmogų, manantį, kad VLPK gali būti veikiama per jos narius delegavusius asmenis ar šių atstovaujamas organizacijas. "Nežinau, ar ta teorija teisinga. Tačiau akivaizdu, kad lošimams išleidžiamų pinigų suma didėja, ir tai yra pagrindinis priekaištas Lošimų priežiūros komisijai. Manau, laisvos lošimų rinkos negali būti. Ji turi būti prižiūrima. Jei prižiūrima rinka plečiasi - jau kažkas negerai", - aiškino R.Juozapavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"