Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Socialdemokratai: pranašystės ėmė pildytis

 
2016 11 05 6:00
Algirdas Butkevičius prieš ketverius metus išpranašavo partijos nesėkmę. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Apie 70 tūkst. savo rinkėjų per ketverius metus išbarsčiusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) Seimo rinkimų rezultatais neturėtų stebėtis. 2012 metų rinkimai parodė, kad partija prarado įtaką didžiuosiuose miestuose, o šių metų – kad rėmėjų gretos nunyko ir rajonuose. Regis, socialdemokratų lyderiai nujautė artėjančią katastrofą – neapskaičiavo tik jos masto.

Partija greičiausiai įsiropš į valdančiąją koaliciją, bet kairiųjų gretose skamba vienas klausimas: o kas toliau? „Premjeras – ne socialdemokratas“, – tokie partijos patriarcho Aloyzo Sakalo žodžiai LSDP viduje pravėrė didelius kritikos šliuzus ir tarsi atvėrė atvirą nervą. Greičiausiai pavasarį – naujas lyderis arba lyderė, o vėliau – nauja strategija, kaip susigrąžinti tai, kas prarasta. Tai – optimistinis scenarijus 21 tūkst. narių vienijančiai LSDP. Bet ar pati partija – socialdemokratinė? 2012-aisiais, po rinkimų, Algirdas Butkevičius partijos bičiulius perspėjo: „Nesutvirtinę savo įtakos miestuose, rizikuojame netolimoje ateityje prarasti pozicijas visos Lietuvos mastu“. Ir politiko prognozė išsipildė.

Lemtingos A. Sakalo ištaros

A. Butkevičių į politiką atvedęs Aloyzas Sakalas tapo aštriu LSDP pirmininko kritiku.

Toks A. Butkevičiaus nerimas nebuvo be pagrindo. LSDP rinkėjų balsai po užpraeitų Seimo rinkimų sulig kiekvienais metais tirpo. Rezultatas, palyginus 2012 ir 2016 metų Seimo rinkimus, – minus 68 tūkst. balsų. Taigi nuosmukis – ne atsitiktinumas. Valdančiųjų socialinė politika, elektorato lūkesčių nepateisinę valdančiųjų sprendimai, skandalai, lyderio laikysena ir LSDP neatsinaujinimas – tokios apžvalgininkų vardijamos šios politinės jėgos nuosmukio priežastys.

A. Sakalas, po antrojo rinkimų turo prabilęs apie tai, kad LSDP – ne kairiųjų partija, kad be pokyčių jai gresia pražūtis, atrodo, nepasakė ko nors ypatingai naujo. „Liberalai išliko liberalai, o socialdemokratai pradėjo vadovautis liberalų ideologija ir beveik prarado savo identitetą, nors LSDP turėjo tapti daugumos žmonių interesams atstovaujančia partija, – rašė jis 2009 metais. – Dauguma žmonių – tai vidutinis gyventojų sluoksnis ir visi tie, kurie nebesuveda galo su galu. LSDP identitetas buvo prarastas, kai socialdemokratai primiršo dvi savo pamatines vertybes: solidarumą ir socialinį teisingumą. Todėl valdant socialdemokratams socialinė atskirtis nesumažėjo“.

Apie tai po rinkimų prakalbo ir galima partijos lyderio įpėdinė, Europos Parlamento (EP) narė Vilija Blinkevičiūtė, Europos Sąjungos komisaru dirbantis Vytenis Povilas Andriukaitis, LSDP tarybos narys Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas ir daugybė kitų. LSDP viduje slopinta kritika pasiekė viešąją erdvę.

„Atsidavė“ reitingų aurai

„Bet ar pralaimėjimas (ir ne vien rinkimų) tik LSDP pirmininko atsakomybė? Ne, kalti mes visi, prikandę liežuvius bei atidavę visas vadeles vienam žmogui ir jo reitingų aurai, – laiške partijos bičiuliams rašė LSDP narys, Juozo Bernatonio padėjėjas-sekretorius Tomas Šileika. – Ar dar kas nors drįs neigti, kad tai buvo viena didžiausių klaidų? (...) Kaip suprasti tokius socialdemokrato (!) teiginius: „nebe socializmas, mielieji“, „demokratija turi būti valdoma“ arba „žmogus laimingas tik konkurencinėje rinkoje“. Tai jau net nebe socialdemokratijos išdavystė, tai – cinizmas. Prisipažinsiu, kad niekas taip nedemotyvuodavo jaunų idėjinių žmonių, kuriems buvimas partijoje nėra vien karjeros katalizatorius, kaip tik tokios lyderio lūpose suskambusios sentencijos“.

Algirdas Butkevičius /Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Politologai jau seniai kartoja, kad socialdemokratams labiau tiktų „valstiečių“ etiketė, nes pagrindinis partijos elektoratas – ne didmiesčių gyventojai. Be to, šioje partijoje socialistinės idėjos sumišusios su konservatyviomis, tautinėmis. Tačiau ar norint susigrąžinti ir kaimus, ir miestus užteks, tikėtina, pavasarį pasirinkti gerą A. Butkevičiaus įpėdinį ar įpėdinę?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius atkreipia dėmesį, kad dabar, po rinkimų, pasipylusi partijos patriarchų kritika nėra visai nuoširdi. „Kai 2001 metais LDDP, nomenklatūros partija, susiliejo su LSDP, A. Sakalas žinojo, ką gauna. Algirdas Brazauskas niekada nebuvo joks socialdemokratas. Tada buvo išduoti ir partijos vardas, ir principai. Ir dauguma jų veikėjų pralošė. Partijoje jau 15–16 metų tie patys veidai, viršūnėse – tie patys žmonės. LSDP ir A. Butkevičius nesitikėjo, kad per šiuos rinkimus praras ir rajonus. Gal juos suklaidino reitingai?“, – svarstė K. Girnius.

„Valstiečiams“ pakako prieštarauti

LSDP frakcijos nariai, viešojoje erdvėje bemaž metus dėl skandalų eskalavimo kaltinę opoziciją, čia pat pridurdavo, esą juos iš tiesų „puola prezidentūra“. Girdi, konservatorių, liberalų ir prezidentės interesai sutampa – ir visiems kliūva socialdemokratų reitingai. Tačiau iš LSDP atstovų lūpų nieko nebuvo girdėti apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) ir jos tikslus.

Pavyzdžiui, viena prielaidų, kodėl vos susikūrusi Viktoro Uspaskicho vadovaujama DP pritraukė tiek daug rinkėjų (2004 metais Seime iškovojo 39 vietas) yra tai, kad LSDP neskyrė pakankamai dėmesio darbuotojų interesams. Į panašų sluoksnį, tik apjungusi ir rajonus, pastaruosius metus sėkmingai taikėsi LVŽS. R. Karbauskio partijai nė nereikėjo siūlyti ką nors nauja – pakako tiesiog prieštarauti, kaip, pavyzdžiui, nutiko naujojo DK atveju. Į tai dėmesį atkreipė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius. „Dėl partijos pralaimėjimo kaltas ne vien lyderis, bet ir visa partija. Visi tikėjosi kairiosios LSDP pozicijos, bet valdančiųjų sprendimuose buvo sunku aptikti kairiųjų vertybių. DK, „Sodros“ „lubos“ ir kiti sprendimai – LSDP pasireiškė kaip liberali partija, ypač ekonominiais ir socialiniais klausimais“, – vertino jis.

Dar vienas priekaištas socialdemokratams yra tai, kad jie nuo pat pradžių nenorėjo prisiimti atsakomybės už socialinę apsaugą ir už tai atsakingą ministeriją – Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) – patikėjo „darbiečių“ atstovui. Dabar, derybose dėl koalicijos su LVŽS, šią klaidą LSDP tarsi bando ištaisyti: neoficialiai minima, kad SADM galėtų vadovauti socialdemokratas.

Nauja rinkimų tvarka

A. Butkevičius vis pakartojo kol kas nematantis reikalo jau dabar trauktis iš partijos vadovo posto. Naujas lyderis bus renkamas kitąmet, greičiausiai gegužę, surengus LSDP suvažiavimą. Partijos vedlys kitąmet turėtų būti renkamas kitaip nei iki šiol. „Planuojamos permainos, suvažiavimas yra priėmęs sprendimą, kad pirmininkas būtų renkamas visuotiniu balsavimu. Rengiama nauja tvarka, kandidatus galės iškelti visi skyriai, po to bus visuotinai balsuojama. Beje, yra keli variantai“, – tikslino LSDP vicepirmininkas Gediminas Kirkilas. Vienas iš svarstomų variantų – paštu išsiuntinėti biuletenius, kad galėtų balsuoti visi partijos nariai.

Galimų kandidatų užimti A. Butkevičiaus vietą, partijai vadovaujančio nuo 2009 metų, – nemažai: EP narė V. Blinkevičiūtė, Rasa Budbergytė, Algirdas Sysas, Gintautas Paluckas. Pastarąjį, kartu su Mindaugu Sinkevičiumi ir Justu Pankausku kaip galimus kandidatus įvardijo pats A. Butkevičius. Tiesa, prieš pusmetį dar buvo vardijamos ir Juozo Oleko, ir V. P. Andriukaičio pavardės. Juos kaip galimus A. Butkevičiaus įpėdinius minėdavo ir LSDP garbės pirmininkas A. Sakalas.

Politologų manymu, V. Blinkevičiūtės ir R. Budbergytės kandidatūros stiprios, bet turinčios savų trūkumų. Politologas K. Girnius mano, kad V. Blinkevičiūtė iki šiol nerodė didelio susidomėjimo darbu Lietuvoje ir rinkosi darbą EP, ten ji dirba septintus metus. Antra, socialdemokratams ji tarsi nėra „sava“ – politikės karjerą ji pradėjo kaip Artūro Paulausko „Naujosios sąjungos“ atstovė.

Čia pat pažymima, kad LSDP elektoratui ir mieste, ir rajonuose V. Blinkevičiūtė būtų palankesnė nei R. Budbergytė. Juolab, kad finansų ministre dirbanti politikė į partiją įstojo pernai, o, kaip nurodoma LSDP statute, kandidatams į partijos pirmininkus būtinas trejų metų nepertraukiamas partinis stažas.

Tačiau artimiausi rinkimai – 2019 metais, tad LSDP turi laiko sustiprinti partijos pozicijas. „Per tą laiką naujas lyderis gali rasti savo vietą, mobilizuoti partiją, suburti šalininkus, – primena politologas A. Krupavičius. – R. Budbergytės problema – jos atotrūkis nuo partijos, o V. Blinkevičiūtės – tai, kad ji dirba EP. Kur nuveda vadovavimas partijai iš EP, rodo Valentino Mazuronio atvejis“.

K. Girnius mano, kad naujam LSDP lyderiui tektų aktyviai keliauti po Lietuvą, bendrauti, burti. Jo žodžiais, tokiam darbui labiau tiktų V. Blinkevičiūtė, ne R. Budbergytė.

Tiesa, per šiuos rinkimus LSDP neteko konkurentės – DP, kuri 2004 ir 2012 metų rinkimuose daugiamandatėje apygardoje surinko daugiau balsų nei LSDP. „Jų pagrindinis varžovas išnyko, ir LVŽS, kuriai atiteko dalis LSDP elektorato balsų, ateityje taip pat gali kilti bėdų. Taigi LSDP tinkama niša egzistuoja, jei partija užims kairiąją poziciją. Tačiau kol kas girdime tik apie kairės ilgesį, tikrosios kairės dar nėra“, – kalbėjo K. Girnius.

LSDP gautų balsų skaičius

Metai Rinkimai Gautų balsų skaičius (tūkst.)
2004 Seimo 247*
2008 Seimo 145
2009 Europos Parlamento 102
2011 Savivaldybių tarybų 181
2012 Seimo 252
2014 Europos Parlamento 197
2015 Savivaldybių tarybų 210**
2016 Seimo 184

Šaltinis: Vyriausioji rinkimų komisija

*Algirdo Brazausko ir Artūro Paulausko koalicija „Už darbą Lietuvai“

** Balsai už iškeltus kandidatus į tarybų narius

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"