TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Socialdemokratų partijoje – įtampa

2016 07 08 6:00
Algirdas Sysas: "Mes juk ne Komunistų partija, kurioje buvo viena nuomonė, vienas vadas ir žodis „pirmyn“." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo priimtas ir prezidentės jam grąžintas taisyti Darbo kodeksas kelia įtampą tarp valdančiųjų socialdemokratų, mat liberalaus darbo santykių reformos varianto nepalaiko dalis partijos viršūnių. Nors vedliai kartoja, kad socialdemokratai neskyla, kai kurių jų atstovų elgesys stebina. Vis dėlto bent kol kas nepritarimas – nebylus.

Prieš porą savaičių įvykęs galutinis balsavimas dėl Darbo kodekso (DK) priėmimo liudija, kad liberalų jo variantą remia 25 iš 40 Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narių. Dalis partijos vadovybės narių savo poziciją demonstravo apskritai nedalyvaudami svarbiame balsavime. Valdantieji nesiryžta spėlioti, kuo gali baigtis bandymas atmesti prezidentės veto, tačiau akivaizdu, kad nerimo židinių daugėja.

Prognozuoja ginčus

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas vakar sakė, kad dėl DK dar laukia karšti ginčai, ir nesiėmė spėlioti jų baigties. Esą DK rėmėjų ir priešininkų stovyklos Seime – apylygės. Šiandien dėl būsimos pozicijos spręs LSDP frakcija, vėliau rinksis visos koalicijos politinė taryba.

Birželio 21 dienos Seimo balsavimas dėl DK liudija, kad dalis socialdemokratų „balsavo kojomis“. Jei ne konservatorių ir liberalų balsai, liberalus DK variantas apskritai nebūtų buvęs priimtas.

Svarbų balsavimą Seime ignoravo ir taip savo poziciją pareiškė ne paprasti LSDP frakcijos nariai, bet dalis partijos vadovybės, keli Vyriausybės nariai. Pavyzdžiui, balsavime nedalyvavo teisingumo ministras Juozas Bernatonis, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Seimo vicepirmininkas G. Kirkilas.

Pastarasis vakar kalbėdamas su „Lietuvos žiniomis“ svarstė, kad socialdemokratų vadovybės nedalyvavimas balsavime iš tiesų gali kelti klausimų, tačiau pridūrė, kad pats būtų balsavęs „už“. „Pats turėjau visokių susitikimų (galutinio balsavimo metu – aut.). Bet frakcija priėmė sprendimą palaikyti. Taip, yra tokių, kurie nevisiškai su tuo sutinka. Pagal mūsų frakcijos statutą kai kurie galėjo ir nedalyvauti. „Prieš“ balsuoti negalėjo, tad nedalyvavo. Aš turėjau susitikimą, būčiau balsavęs „už“, daugumai pataisų pritariau“, – tikslino G. Kirkilas.

Tiesiog skirtingos nuomonės?

Tuo metu kitas LSDP vicepirmininkas Algirdas Sysas, vakar surengęs spaudos konferenciją, buvo priverstas kartoti, kad partijoje – nuomonių daug. „Socialdemokratai tikrai neskyla, normalu, kai žmonės turi skirtingas nuomones, ginčijasi, ieško geriausio sprendimo, geriausio kelio. Mes juk ne Komunistų partija, kurioje buvo viena nuomonė, vienas vadas ir žodis „pirmyn“, – pareiškė A. Sysas. Jis birželio 21 dieną vykusiame galutiniame balsavime dėl DK nedalyvavo.

Nors LSDP lyderis premjeras A. Butkevičius laikosi pozicijos, kad šalies vadovės veto Seime reikėtų atmesti, A. Sysas mano kitaip. „Iš esmės prezidentės pataisos nekeičia svarbiausio tikslo liberalizuojant santykius. (...) Nepamirškime, kad tai – paketas, dabar atmetinėti būtų, ko gera, ir politiškai ne visai geras dalykas“, – sakė jis. LSDP atstovas išsyk po balsavimo paskelbė, kad naujasis DK yra palankesnis darbdaviams nei darbuotojams.

Premjerui nesiseka

Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas politologas Algis Krupavičius mano, kad dalies įtakingų socialdemokratų elgesys tokio svarbaus dokumento kaip DK priėmimo metu liudija esant opoziciją LSDP lyderiui A. Butkevičiui.

„Priežastys, kodėl net ministrų kabineto nariai nepalaikė DK, matyt, įvairios. Viena grupė yra tikrųjų socialdemokratinų pažiūrų, kairieji, tad jiems toks DK – pernelyg liberalus. O kiti nepalaikantieji dėlioja kitas priežastis, mato savus interesus. Tai susiję su A. Butkevičiaus lyderyste. Nors prieš rinkimus partija turėtų būti susitelkusi, kad pasiektų geresnių rezultatų, DK naudojamas kaip instrumentas, partijoje siekiant tam tikros įtakos ar palaikymo“, – svarstė politologas.

A. Krupavičiaus įsitikinimu, kol kas premjerui nesiseka įtikinti nei savo partijos frakcijos Seime, nei visuomenės, kad DK versija, priimta Seimo, yra tinkama ir kokybiška. „Nepasisekė tuo įtikinti ir prezidentės. Jeigu Seime nepavyktų atmesti jos veto, tai būtų aiškus A. Butkevičiaus pralaimėjimas“, – sakė politologas.

Kita vertus, A. Butkevičiui DK klausimu buvo svarbi Seimo opozicijos – konservatorių ir liberalų – parama. DK palaikė 11 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų ir 6 Liberalų sąjūdžio atstovai. „Jei konservatoriai iš karto būtų buvę „prieš“, tokio DK neturėtume“, – pabrėžė A. Krupavičius.

Prezidentės siūlomos DK pataisos gali būti svarstomos neeilinėje Seimo sesijoje, kurią ketinama rengti kitos savaitės pradžioje. Šalies vadovė pirmadienį vetavo DK, teigdama, kad jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir „įteisina darbdavių dominavimą“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"