Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Socialdemokratų spjūvis kariuomenės kūrėjams

 
2016 12 14 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kadenciją baigusi Vyriausybė paskutiniame savo posėdyje gruodžio 7 dieną priėmė Juozo Oleko vadovautos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą nutarimą, kuriuo nepritariama Seime svarstomam projektui leisti privatizuoti tarnybinius butus buvusiems Lietuvos kariuomenės kūrėjams, nors tokią galimybę jiems garantavo anksčiau galioję įstatymai. Prieš ketverius metus, eidamas į valdžią, J. Olekas šiems žmonėms žadėjo padėti.

„Nejaugi, baigdama kadenciją, Vyriausybė neturėjo kitų rūpesčių, kaip tik neigiamai atsakyti kariuomenės kūrėjams, kurių butai su visais gyventojais dabar parduodami aukcionuose? Nenoriu dalintis jokiais įtarimais, bet ar krašto apsaugos ministrui J. Olekui neužteko „auksinių šaukštų“ skandalo?“, – piktinosi atsargos karininkams, kurie, atgaline tvarka pritaikius naujus įstatymus, vejami iš pardavimui perduotų tarnybinių butų, atstovaujantis advokatas Edmundas Būdvytis.

Parlamentaras, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) gynėjas Povilas Urbšys darbą baigusios Vyriausybės poziciją įvertino dar griežčiau. Pasak jo, tai spjūvis į veidą žmonėms, Nepriklausomybės aušroje pasiaukojusiems Lietuvos valstybei. „Ši situacija demonstruoja nepagarbą žmonėms, kurie tarnavo valstybei jai sunkiausiu metu, kai krašto apsaugos sistema tik kūrėsi. Kai jie atliko savo pareigą, valstybė pademonstravo visišką abejingumą – liepė kraustytis į gatvę“, – teigė politikas.

Prie Krašto apsaugos ministerijos vairo stojęs socialdemokratas Juozas Olekas tvirtino, kad atsargos karininkams reikia padėti, tačiau netrukus jo pozicija pasikeitė./Alinos Ožič nuotrauka

Įžvelgė ministro pastangas

Prašydama išsakyti vertinimą dėl atsargos karininkų gyvenamų butų rugsėjo 28 dieną į Vyriausybę kreipėsi dabar kadenciją jau baigusio Seimo valdyba, tenkinusi socialdemokrato Juliaus Sabatausko vadovaujamo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) prašymą.

Šis komitetas birželio pabaigoje pats pasisiūlė būti įtrauktas į įstatymo projekto, parengto tuo metu parlamentiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) vadovavusio Artūro Paulausko, svarstymą. Šiuo projektu siūloma, kad ne mažiau kaip penkerius metus kariuomenėje tarnavę kariai, su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 metų sausio, turėtų teisę privatizuoti jiems suteiktus butus, jei iki gaudami tarnybinį butą nebuvo jau pasinaudoję galimybe privatizuoti kitas gyvenamąsias patalpas ir šiuo metu neturi nuosavo būsto.

„Manau, kad TTK į šį procesą įsitraukė ne be J. Oleko pastangų. Taip greičiausia siekta, kad Seimas, po pateikimo bendru sutarimu pritaręs mano pataisoms, nepriimtų galutinio sprendimo. Dabar Vyriausybės nutarimu suformuluota tokia nuostata, kokią pateikė KAM. Ministro J. Oleko nuomonė man žinoma: jis kelis kartus ir raštu, ir žodžiu man siūlė šio projekto neteikti. Bet kai susitikau su tais atsargos karininkais, supratau, kad negaliu nerašyti pataisų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė A. Paulauskas.

Pritaikė atgaline data

Garantiją, kad baigę tarnybą galės toliau gyventi tarnybiniuose butuose, Lietuvos kariuomenės kūrėjams suteikė 1992 metais priimtas ir iki 2001-ųjų galiojęs Civilinis kodeksas, numatęs tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininko, išėjusio į senatvės pensiją, teisę būti iškeldintam iš tarnybinių patalpų tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Tokia pati nuostata atsispindėjo ir 1993 metų rugsėjo 14 dieną priimtame Vyriausybės nutarime.

Tačiau 2009-aisiais, KAM vadovaujant konservatorei Rasai Juknevičienei, įstatymai buvo pakeisti. KAM paskelbė atsisakanti tarnybinių butų fondo, o juose gyvenantiems atsargos karininkams, tikėjusiems valstybės jiems duotu pažadu, nurodė išsikraustyti. Kariškių butai, dažnu atveju – su juose gyvenančiais žmonėmis, 2012-aisiais buvo perduoti Turto bankui.

Tais pačiais metais prie KAM vairo stojęs socialdemokratas J. Olekas tvirtino, kad be gyvenamosios vietos liekantiems atsargos karininkams reikia padėti. Tačiau netrukus jo pozicija pasikeitė. Kaip nurodoma KAM parengtose ir Vyriausybės palaimintose išvadose, leidžiant atsargos karininkams privatizuoti tarnybinius butus „būtų nepagrįstai suteiktos išskirtinės (lengvatinės) sąlygos privatizuoti valstybės turtą, taip pažeidžiant asmenų lygiateisiškumo principą ir diskriminuojant kitus asmenis, kurie dėl objektyvių priežasčių negalėjo ar negali šių gyvenamųjų patalpų įsigyti tokiomis pačiomis sąlygomis“.

Atsargos karininkams buvo pasiūlyta butus išsipirkti aukcionuose, lygiomis sąlygomis su kitais pirkėjais. Neretai apverktinos būklės butai yra įvertinti 40–50 tūkst. eurų. „Mums labai skaudu. Ir tai sakau vardu visų žmonių, kurie tarnavo nuo pat kariuomenės atkūrimo, savo pasiaukojamu darbu turtų nesusikrovė, bet tikėjosi, kad valstybė išlaikys pažadą ir išėjus į atsargą pasirūpins bent kur mums gyventi. Žinoma, kai kas siūlo – eikite ir išsipirkite tuose butus. Tačiau mes neturime tokių pinigų, juk tarnaudami negalėjome užsiimti jokia kita veikla – buvome ne „biznieriai“, o kariškiai“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, pirmasis Alytaus apskrities teritorinės gynybos rinktinės vadas, nuo 1991-ųjų balandžio organizavęs Seimo apsaugą.

Artūras Paulauskas: "Juozas Olekas kelis kartus ir raštu, ir žodžiu man siūlė šio projekto neteikti. Bet susitikęs su tais atsargos karininkais, supratau, kad negaliu nerašyti pataisų.“/Alinos Ožič nuotrauka

Žada persvarstyti

„Tokiais veiksmais daroma žala visai krašto apsaugos sistemai. Žmonėms, kurie atėjo jos kurti, įstatymų lygmeniu buvo pažadėta po tarnybos leisti privatizuoti suteiktas patalpas lengvatinėmis sąlygomis. Dalis kariškių tuo pasinaudojo. Dalis negalėjo to padaryti, nes įstatymai buvo pakeisti ir pritaikyti atgaline tvarka. Dabar butai atiduodami Turbo bankui kartu su gyventojais ir pardavinėjami rinkos kaina, kuri tiems žmonėms nėra įkandama. Tai nežmogiškas elgesys, nukreiptas prieš Lietuvos kariuomenės kūrėjus, rizikavusius savo gyvybėmis“, – kalbėjo A. Paulauskas.

Nors kadenciją baigusi Vyriausybė dėl jo projekto pateikė neigiamas išvadas, naujasis Seimas prie šių įstatymo pataisų rengiasi sugrįžti, nors šios sesijos darbotvarkėje jų dar nėra. Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė naujas Seimo NSGK vadovas Vytautas Bakas, jis sąmoningai neįtraukė šio klausimo į darbotvarkę laukdamas, kol darbą pradės naujas krašto apsaugos ministras – iki šiol užsienio reikalų viceministro pareigas ėjęs Raimundas Karoblis.

„Į šį klausimą visų pirma reikia žiūrėti žmogiškuoju aspektu. Reikia įvertinti visą kontekstą: kaip tuo metu kūrėsi Lietuvos kariuomenė, kas žmonėms buvo žadėta. Aš, pavyzdžiui, žinau, kad AT-AS pirmininkas Vytautas Landsbergis kreipėsi į visus statutinius pareigūnus, kviesdamas tarnauti Lietuvai, ir žadėjo išsaugoti jų garantijas. Taigi, turime pasižiūrėti, kokie yra ilgalaikiai valstybės įsipareigojimai, ir jeigu jie buvo duoti, tą klausimą peržiūrėti“, – aiškino V. Bakas.

Parduoda su gyventojais

KAM tarnybinius butus nuo 2012 metų perėmęs Turto bankas atsargos karininkų butus aukcionuose pardavinėja be skrupulų. 2014-ųjų spalį Kaune buvo parduotas visas namas, kuriame esančiuose tarnybiniuose butuose gyveno atsargos karininkai su šeimomis – žmonės pasakojo iki paskutinės minutės buvę raminami pažadais, kad kiekvienas galės išsipirkti savo būstą.

Šį klausimą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teisimas nustatė, kad skelbiant aukcioną nebuvo atsižvelgta į tai, jog dalyje butų gyvena į atsargą išėję karininkai, kuriems nustatytas 35–40 proc. darbingumo lygis, taip pat nepilnamečiai vaikai, be to, iš karto parduotas visas namas, o ne atskiri butai. Teismas, anuliavęs aukciono rezultatus, konstatavo, kad žmogaus teisė į būstą ir jo neliečiamybę yra svarbesnė nei valstybės interesas kuo brangiau parduoti jai priklausantį turtą.

Kituose Lietuvos miestuose atsargos karininkų gyvenami butai parduodami po vieną. Sostinės Salomėjos Nėries gatvėje stovinčiame monolitiniame vadinamajame karininkų name liko keliasdešimt dar neparduotų butų, kuriuose gyvena Lietuvos kariuomenės kūrėjai. Iš kitų butų karininkai, kaip teigiama, neatlaikę spaudimo, išsikraustė, dalis butų aukcionuose atsidūrė su gyventojais. „Baisiausia, jog gyventojai net nebuvo informuoti, kad jų butai parduodami. Pavyzdžiui, tokioje padėtyje atsidūrė pirmasis Išminavimo tarnybos viršininkas – žmogus, Nepriklausomybės pradžioje vykdęs išskirtinį darbą. Jam teko persikelti į sodo namelį“, – apie situaciją pasakojo atsargos karininkai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"