Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Socialdemokratų viltis – krizės vadybininkas

 
2017 02 08 10:20
Didžiausio Lietuvos socialdemokratų partijos skyrių palaikymo sulaukė du jaunieji politikai - Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas... Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dėl to, kad tarp socialdemokratų kandidatų į partijos pirmininkus nėra ryškių charizmatiškų lyderių, kalta ilgametė partijos kadrų politika. Tai pažymi politikos apžvalgininkai.

Didžiausia kairioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) balandį rinks naują pirmininką. Partijos kolegų valia į vairininkus gali pretenduoti 11 kandidatų. Tačiau jiems duota laiko pamąstyti, ar tikrai nori siekti šio posto.

Didžiausio LSDP skyrių palaikymo sulaukė du jaunieji politikai – Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas ir ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, daugiau nei trečdaliu mažiau – europarlamentaras Zigmantas Balčytis ir Seimo narys Andrius Palionis. Politologų teigimu, naujo pirmininko rinkimai gali suteikti LSDP šansą atgimti ir užimti deramą vietą politinio spektro kairėje. Nors aiškaus lyderio tarp minimų kandidatų į partijos vairininkus ekspertai sako neįžvelgiantys, jų nuomone, socialdemokratai turėtų pasikliauti savo jaunimu.

... ir ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Romo Jurgaičio nuotrauka

Matoma tėvystės protekcija

Pasak Mykolo Romerio universiteto dėstytojos Rimos Urbonaitės, jei LSDP nori išlikti stipria kairės partija, jai būtinas „rimtas perkrovimas“ bei atsinaujinimas. Šioms permainoms įgyvendinti reikalingas „ryškus charizmatiškas ryžtingas žmogas, kuris galėtų suvaldyti procesus, konsoliduotų partiją bendram darbui“. „Kitaip socialdemokratams ateis sudėtingi laikai. Jau dabar matome, kokie jie silpni koalicijos partneriai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologė.

Tačiau matant pretendendus į LSDP pirmininkus, anot R. Urbonaitės, peršasi viena išvada: „partijai nepavyko užsiauginti tinkamų naujų lyderių, kurie būtų deramai integruoti ir socializuoti politiniam procesui bei karjerai“. Jos nuomone, iš keturių kandidatų G. Paluckas yra populiariausias, bet jei politikas neturės partijos elito paramos, jo svoris gali sumenkti. Šiuo požiūriu M. Sinkevičiaus šansai gali būti geresni. „Tačiau čia matome aiškią tėvystės protekciją, ir tai nėra gerai, bet panaši tendencija pastebima ir kitose partijose. Regis, LSDP yra labai aiški herarchija – viršūnėlė ar tam tikri jos pogrupiai, kurie daro didžiulę įtaką. Todėl kyla klausimas, ar aukščiausi lyderiai, partijos senbuviai nėra susitarę dėl konkrečios kandidatūros protegavimo, nors ir mėginama pirmininką rinkti demokratiškai. Kol kas atrodo, kad palanki korta krinta M. Sinkevičiui. Gal būt senbuviai nusprendė, kad tai tas žmogus, kuris gali perimti vairą. Nors kol kas sunku pasakyti, ar jie neapsigauna“, – svarstė R. Urbonaitė. Politologė spėjo, kad staigi M. Sinkevičiaus karjera buvo specialiai sieta su būsimu vadovavimu partijai. „Bijau, kad čia gali būti nemažai protekcionizmo“, – pažymėjo ji. O G. Paluckas, anot R. Urbonaitės, labiau primena partijoje veikiantį disidentą, mėginantį eiti prieš srovę.

Rima Urbonaite. Asmeninio albumo nuotrauka

Kalti patys

Vilniaus universiteto docentė Lidija Šabajevaitė taip pat teigė, kad neatsinaujinusi LSDP liks „nekonkurencinė partija“. „O dėl kandidatų į partijos pirmininkus situacija iš tiesų sudėtinga. LSDP neužsiaugino pamainos. Beje, panaši padėtis daugelyje partijų. Socialdemokratai neturėjo jaunos kartos, nes į rinkimų sąrašus neįsileisdavo jaunimo. Dėl tokio trumparegiško mąstymo dabar jie gali kaltinti tik save“, – teigė politologė. Pasak jos, abu jaunieji pretendentai į LSDP pirmininkus gal ir gabūs, bet jiems aiškiai trūksta tiek gyvenimiško, tiek politinio patyrimo. Todėl L. Šabajevaitė sakė neabejojanti, kad kai kurie partijos kolegos savo balsus atiduos už kur kas labiau jiems pažįstamus senuosius kadrus. „Jei pirmininku taps kuris nors iš senųjų lyderių, laukia liūdna perspektyva“, – spėjo ekspertė.

Permainų viltį, anot jos, gali suteikti tik jaunesnis vadovas. „Jaunesnis lyderis stengiasi apie save suburti ir jaunesnę komandą, turinčią naujų idėjų“, – priminė L. Šabajevaitė. Jos nuomone, LSDP pernelyg delsė surengti pirmininko rinkimus, tai padaryti reikėjo iš karto po pralaimėtų Seimo rinkimų. Tačiau dabartinis LSDP vadovas Algirdas Butkevičius pats nenorėjo trauktis. „Noras būti valdžioje labai stiprus. Kas gali garantuoti, kad netekęs lyderio posto po ketverių metų būsi Seime?“ – pažymėjo politologė.

Pamiršo vertybes

Vytauto Didžiojo universiteto docento Bernaro Ivanovo teigimu, Seimo rinkimai parodė, kad socialdemokratai turi labai rimtų vidinių problemų. „Visi tie skandalai prieš rinkimus ir per rinkimų kampaniją padarė didžiulę žalą partijos prestižui ir jos vidinei situacijai. Mažėjant resursų, kova dėl to, kas buvo anksčiau, tampa tik aršesnė. O nuo to kenčia partijos sveikata. Todėl optimizmo dėl LSDP ateities nedaug“, – sakė politologas.

Pasak jo, „veidrodinė situacija“ yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje. „Matyt, ta politika, kurią vykdė šios abi partijos, privertė rinkėjus nusigręžti. Iš tokios situacijos laimi tik populistai, kurie neką geresni už socialdemokratus ar konservatorius“, – aiškino B. Ivanovas. Jo teigimu, LSDP kur kas anksčiau turėjo susimąstyti apie ateitį, tačiau to nepadarė. „Daryti nelabai ką ir bepadarysi. Reikia konsoliduotis ir į pirmininkus rinkti žmogų, galintį tapti krizės vadybininku. Jei toks atsirastų, jis galėtų išvesti partiją iš krizinės situacijos“, – prognozavo B. Ivanovas. Tačiau partijos senbuviai vargu ar tai sugebės, o partijos jaunimas, prisiminus Juliaus Pagojaus kandidatavimą į teisingumo ministrus, teigiamų minčių politologui taip pat nekelia. „Man atrodo, kad toje partijoje nugalėjo pragmatinė pasaulėžiūra, o vertybinė – pamiršta“, – pabrėžė ekspertas.

Tiesiogiai – pirmą kartą

Be minėtų keturių kandidatų, į LSDP pirmininkus iškelta europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, Seimo nariai Algirdas Sysas, Julius Sabatauskas, Mindaugas Bastys, Artūras Skardžius, buvę parlamentarai Mantas Varaška ir Kristina Miškinienė. Visi jie, išskyrus V. Blinkevičiūtę, patvirtino dalyvausiantys rinkimuose. V. Blinkevičiūtė teigė greičiausiai atsisakysianti kandidatuoti, nes užėmusi Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininko postą abejoja, ar galės suderinti šį darbą su aukštomis pareigomis partijoje. Dabartinis LSDP vadovas ekspremjeras A. Butkevičius raštu yra patvirtinęs, kad nesieks būti perrinktas.

Kandidatai dėl dalyvavimo rinkimuose privalo galutinai apsispręsti iki kovo 12 dienos, o tiesioginis balsavimas partijos skyriuose vyks balandžio 6–8 dienomis, antrasis rinkimų turas numatytas balandžio 28–29 dienomis. Pasak partijos pranešimo, rezultatai bus paskelbti gegužės 2 dieną, o oficialiai darbą naujasis pirmininkas pradės per LSDP suvažiavimą gegužės 6 dieną. Tiesioginius pirmininko rinkimus socialdemokratai rengia pirmą kartą, iki šiol partijos vadovai būdavo renkami suvažiavimuose.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"