TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Socialinė parama – priedanga išlaidauti

2016 09 01 6:00
Tikėtina, kad tokiam laisvam socialinei paramai skirtų lėšų naudojimui ateina galas. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nepanaudotos socialinės paramos lėšos šalies savivaldybėms tapo aukso gysla, leidžiančia merijoms ne tik kaupti pinigus, bet ir naudoti juos mažai ką bendra su tokia parama turinčioms reikmėms: bankų paskoloms padengti, šaligatviams atnaujinti ar naujiems automobiliams įsigyti.

Kol kas merijų apetitas tokiems pirkiniams – beribis. Praėjusiais metais, kai savivaldybės socialinei paramai nepanaudojo 126 mln. eurų, visas neišleistas lėšas kitoms socialinėms reikmėms paskirstė tik devynios merijos – Panevėžio ir Šiaulių miestų, Birštono, Elektrėnų, Pagėgių savivaldybių, Kauno, Kretingos, Biržų, Rokiškio rajonų. Likusios dalį pinigų atseikėjo kitiems dalykams.

Tačiau gali būti, kad tokiam laisvam socialinei paramai skirtų lėšų naudojimui ateina galas.

Platus panaudojimo spektras

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pernai šalies savivaldybės neišleido 55 proc. skurstančių žmonių socialinei paramai numatytų lėšų – maždaug 126 mln. eurų. Prognozuojama, kad šiemet bus sutaupyta dar daugiau – iki 59,5 procento.

Bene didžiausią sumą pinigine išraiška sukaupė sostinė – 13,2 mln. eurų. Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, dar prieš tvirtinant miesto biudžetą 11 mln. eurų iš tų pinigų buvo paimta kitoms savivaldybės reikmėms, todėl realiai sutaupyta kiek mažiau. Tačiau visos likusios lėšos panaudotos socialiniams dalykams. Panaši situacija ir šiemet – sutaupyti 1,5 mln. eurų taip pat paskirstyti kitiems socialiniams poreikiams.

Milijoninės sumos neišdalytų socialinės paramos lėšų pernai liko beveik visoms šalies savivaldybėms. Klaipėdai pavyko sutaupyti 4,46 mln. eurų, Kretingos rajonui – 1,56 mln. eurų, Panevėžio rajonui – 2,44 mln. eurų, Šilalės rajonui – 1,99 mln. eurų.

3,94 mln. eurų socialinei paramai nepanaudojusio Akmenės rajono vicemeras Apolinaras Nicius aiškino, jog taip atsitiko dėl to, kad pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo žmonių, galinčių pretenduoti į tokią pagalbą. Daug rajono gyventojų emigravo į užsienį, kiti „išlindo“ iš darbo šešėlio, be to, kur kas griežčiau vertinami visi pretendentai socialinei paramai gauti. „Komisijos, kurias sudaro ne tik savivaldybės, seniūnijų darbuotojai, bet ir bendruomenių atstovai, dvasininkai, labai atidžiai vertina, kas iš tiesų gyvena varganai, o kas tik apsimeta“, – teigė vicemeras.

Todėl, anot jo, neišmokėjus visų numatytų lėšų kaip pašalpas ir kompensacijas, liko pinigų kitoms socialinėms reikmėms – išimties tvarka daugiau moksleivių skirti nemokami mokykliniai reikmenys, įrengtos nuovažos prie gyvenamųjų namų neįgaliesiems.

Raseinių rajono meras Algirdas Gricius taip pat tikino, kad didžioji dalis iš socialinei paramai nepanaudotų 2,68 mln. eurų atiteko kitiems socialiniams dalykams. Daugiausia pinigų, pasak jo, atseikėta ikimokyklinėms grupėms darželiuose įkurti, naujiems etatams socialinių paslaugų centre įsteigti ir finansuoti. Tačiau meras neslėpė, jog dalis lėšų nukeliavo skoloms grąžinti.

Tai, kad nemažai nepanaudotų pinigų buvo skirta kitoms socialinės srities išlaidoms, „Lietuvos žinioms“ aiškino ir Marijampolės savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Gražina Rainienė. Ši savivaldybė pernai sukaupė 2,28 mln. eurų.

Šiek tiek atviriau apie sutaupytų lėšų panaudojimą yra prasitarę Ukmergės rajono merijos atstovai. Šiame rajone 654 tūkst. eurų iš 1,48 mln. buvo skirti visiškai kitoms sritims finansuoti – pirčiai įrengti, savivaldybės biudžetinių įstaigų ir seniūnijų pastatams išlaikyti bei remontuoti, miesto aplinkai prižiūrėti, nuostoliams, susidariusiems dėl būtinų keleivinio transporto paslaugų teikimo visuomenei, kompensuoti.

Padėtis netenkina

Nors merijos kalba, kad daug socialinės paramos lėšų lieka nepanaudotos dėl to, jog mažėja vargstančiųjų, realybė gali būti kitokia – sparčiai mažėja gyventojų, galinčių pretenduoti į tokią pagalbą. Mat sprendžiant, ar skirti paramą, vadovaujamasi gaunamomis pajamomis, o jos lyginamos su valstybės remiamų pajamų dydžiu, kuris siekia 102 eurus ir nesikeičia nuo 2008 metų.

Vytautas Kamblevičius: „Tokia situacija yra nenormali." /Romo Jurgaičio nuotrauka

„Tokia situacija nenormali. Valstybės remiamų pajamų dydį būtina didinti. Tam yra visos galimybės, jokių papildomų finansinių išteklių nereikia“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Seimo Audito komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius.

Anot jo, net ir padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 25 eurais, būtų išleista tik dalis savivaldybių sutaupomų socialinės paramos lėšų – apie 80 tūkst. eurų. Joms dar liktų 46 mln. eurų.

„Svarbiausia, kad pinigai būtų panaudoti tam, kam ir numatyti – socialinei paramai, o ne naujiems automobiliams pirkti ar kitoms nieko bendra su socialinėmis reikmėmis neturinčioms išlaidoms kompensuoti“, – aiškino V. Kamblevičius.

Kad socialinei paramai skirtos lėšos leidžiamos ne socialinei atskirčiai mažinti, ne labiausiai pažeidžiamoms grupėms padėti, o stogų dangai pirkti ar šaligatviams tiesti, netenkina ir prezidentės Dalios Grybauskaitės. Ji teikia Seimui įstatymų pataisas, numatančias, kad sutaupyti socialinės paramos pinigai pirmiausia būtų naudojami atskirčiai ir skurdui mažinti, gyvybiškai būtinoms socialinėms paslaugoms plėsti.

Nesijaučia nusikaltę

Tačiau merijų atstovai nelinkę sutikti, kad socialinei paramai skirtos lėšos nukeliauja į tas sritis, kurios neturi nieko bendra su vargstančiųjų poreikių tenkinimu. Be to, Marijampolės merijos Finansų ir biudžeto departamento direktorės G. Rainienės teigimu, jos numatomos savivaldybių biudžetuose, taigi tai nėra valstybės deleguota funkcija. Todėl merijos turi teisę savo pinigus leisti laisviau nei tada, kai paramos lėšas skirdavo valstybė ir griežtai kontroliuodavo, kaip jos naudojamos. Dabar didesnės galimybės paliktos pačioms savivaldybėms.

„Jeigu už sutaupytus pinigus nutiesėme naujus šaligatvius ar sutvarkėme senus, jais naudosis ir socialiai remtini gyventojai. Tokiais šaligatviais bus ne tik saugiau vaikščioti, bet ir patogiau judėti žmonėms neįgaliųjų vežimėliais arba mamoms stumti vaikų vežimėlius“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Akmenės rajono vicemeras A. Nicius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"