TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Socialinė parama verčiama savivaldybėms

2013 05 09 5:19
Visą socialinės paramos naštą savivaldybės prisiimtų tik tada, jei būtų išpildytos kelios sąlygos. LŽ archyvo nuotrauka

Seime radosi Vietos savivaldos įstatymo pataisos, kad piniginė socialinė parama gyventojams taptų savarankiška savivaldybių funkcija ir būtų mokama iš jų biudžetų.

Merijų atstovai teigia tam neprieštarausiantys, jei savivaldybių biudžetai bus padidinti tiek, kiek paramai lėšų valstybė skiria dabar. Valdininkai tvirtina, kad Seimo narių siūlomų pataisų nepakanka, ir rengia kitą pakeitimų variantą.

Nenorėjo laukti

Daugumoje savivaldybių piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimas priskiriamas valstybės funkcijoms. Pataisomis siekiama skatinti pilietinę visuomenę, racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas. Mat nuo praėjusių metų penkioms savivaldybėms eksperimento tvarka perdavus šias funkcijas buvo sutaupyta beveik 22 mln. litų.

Vietos savivaldos įstatymo pataisas įregistravo Seimo nariai Rimantas Jonas Dagys ir Liutauras Kazlavickas. Kaip LŽ teigė R.J.Dagys, registruoti pataisas, nelaukiant, kol tai padarys Vyriausybė, paskatino delsimas. "Vyksta neaiškios derybos tarp Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų. Yra pavojus, kad pataisos nebus priimtos laiku. Jau pernai kai kurios savivaldybės buvo pareiškusios norą prisidėti prie eksperimento. Tačiau to padaryti negalėjo", - aiškino jis.

Anot parlamentaro, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete šiuo metu jau svarstomos kitų socialinę paramą reglamentuojančių įstatymų pataisos. Jomis būtų numatyta, kad savivaldybės turės spręsti dėl tų socialinę paramą gaunančių asmenų, kurie atsisakys dalyvauti daugiabučių renovacijos procese. Tačiau savivaldybės tai galės daryti tik tada, kai piniginės socialinės paramos teikimas bus savarankiška jų funkcija.

Abejonių būta ir anksčiau

LŽ kalbinti savivaldybių atstovai pritarti rengiamoms pataisoms neskubėjo. Dar praėjusiais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) savivaldybes ne kartą ragino prisidėti prie tų penkių, kurios dalyvauja socialinės piniginės paramos sistemos pertvarkoje, ir taip sugriežtinti paramos gavėjų kontrolę. Tačiau savivaldybių vadovai baiminosi, kad toks žingsnis gali tapti nepakeliamu finansiniu akmeniu jiems po kaklu.

Valdininkai neslėpė, kad jiems priimtinesnė tvarka, kai valstybės skiriamus pinigus tik išdalija. Savo abejones jie grindė tuo, jog nėra jokios garantijos, kad ateityje neišaugs nedarbas ir pretenduojančiųjų į socialinę paramą gretos. Kartu - ir pinigų šioms reikmėms poreikis. Savivaldybės jų ieškoti būtų priverstos savo biudžetuose.

Būtent dėl to nuo dalyvavimo eksperimente pernai buvo susilaikiusios nemažai rajonų savivaldybių. Apie tai buvo prasitarę ir Klaipėdos bei kitų didžiųjų miestų atstovai.

Lems pinigai

Vilkaviškio rajono meras Algimantas Antanas Greimas teigė, kad jau šiuo metu savivaldybės ant savo pečių yra užsikrovusios visą paramos administravimo naštą. Todėl piniginės socialinės paramos skirstymo, kaip savarankiškos savivaldybių funkcijos, įtvirtinimas nebūtų kas nors netikėta. "Kur kas svarbiau, kiek lėšų savivaldybės galės tam skirti. Jei bus numatoma, kad paramai galėtume skirti maždaug tiek lėšų, kiek jų gauname iš valstybės biudžeto dabar, ir tiek padidės savivaldybių biudžetai, didelių problemų nekiltų", - kalbėjo A.A.Greimas. Jis neslėpė, kad keblumų kiltų, jei lėšų mažėtų, o pretenduojančiųjų į paramą daugėtų, kaip buvo pernai.

Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis LŽ teigė, kad jo vadovaujama savivaldybė jau nuo šių metų buvo pasiryžusi prisidėti prie penkių šalies savivaldybių, kurios dalyvavo pilotiniame projekte. Mat pernai šiame rajone gaunančiųjų socialinę paramą padaugėjo rekordiškai. Ją gavo daugiau kaip 4,7 tūkst. gyventojų, vien pašalpoms išdalyta apie 10 mln. litų. Šiemet, mero teigimu, socialinės paramos gavėjų po truputį mažėja.

"Socialinės paramos skirstymas savivaldybėms kaip savarankiška funkcija turėtų būti perduota tik su viena sąlyga - visos lėšos, kurias pavyktų savivaldybei sutaupyti, turėtų likti jos biudžete ir galėtų būti naudojamos kitoms socialinėms reikmėms. Tik tada tokioms įstatymų pataisoms pritartų savivalda", - tikino V.Andrulis.

Daugiau teisingumo

Kur kas optimistiškiau apie pataisas kalbėjo tų savivaldybių, kurios jau dalyvauja minėtame eksperimente, atstovai. Radviliškio rajono meras Darius Brazys LŽ neslėpė esąs patenkintas rezultatais. Mat praėjusiais metais savivaldybei pavyko sutaupyti apie 2,5 mln. litų iš socialinei paramai skirtų 15,5 mln. litų. Šiemet sutaupyti tikimasi dar daugiau pinigų.

"Į paramos skyrimo procedūras įsitraukė bendruomenės, seniūnijos. Kiekvienoje seniūnijoje yra sudarytos tarybos, kurios dalyvauja skiriant socialinę paramą ir išsako savo nuomonę. Taip pat pateikia informacijos apie galbūt neteisėtai gaunančiuosius socialines išmokas, žmones, kuriems tokia parama reikalinga, bet jie jos negauna", - sakė D.Brazys. Anot jo, nors savivaldybėms tai ir prideda papildomo darbo, taip pasiekiama daugiau teisingumo.

Rengia kitas pataisas

SADM valdininkai LŽ teigė, kad Seimo nariai be reikalo taip skubina Vietos savivaldos įstatymo pataisas. Mat keisti reikia ir kitus įstatymus. "Šiuo metu SADM, Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Savivaldybių asociacija yra gavusios Vyriausybės pavedimą parengti Piniginės socialinės paramos, Vietos savivaldos įstatymų pataisas bei numatyti Valstybės biudžeto finansinių rodiklių įstatyme tam reikalingas lėšas, nes funkcijas savivaldybėms norima perduoti kartu su lėšomis", - LŽ sakė SADM Socialinės aprėpties departamento Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina.

Anot jos, pagal ministerijų rengiamas pataisas nuo 2014 metų šalies savivaldybėms savarankiškai funkcijai vykdyti būtų perduota ne visa socialinė parama, bet tik dalis jos - socialinių pašalpų mokėjimas. Kita paramos dalis - kompensacijos už šildymą ir vandenį - liktų savivaldybėms deleguota valstybės funkcija.

S.Kulpinos tikinimu, penkios savivaldybės, kurios dalyvauja pilotiniame projekte, kitais metais jį baigs, ir jau nuo 2015-ųjų Lietuvoje turėtų įsigalioti bendra tvarka, kai už socialines pašalpas bus atsakingos savivaldybės, o už kompensacijas - valstybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"