TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Socialinė politika: marš į darbą

2014 07 01 6:00
Teritorinės darbo biržos pastebi daugėjant norinčiųjų įsidarbinti, bet tai sieja su prasidėjusia sezoninių darbų pasiūla. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nors atsakingos institucijos, kurių sprendimu nuo birželio 1-osios mažėja socialinė parama ilgalaikiams bedarbiams, dar negali atsakyti, kiek jų neteks dalies išmokos, paramą dalijančių savivaldybių specialistai tikina matantys augantį žmonių susidomėjimą bent laikinais darbais.

Pagal praėjusių metų pavasarį Seimo patvirtintas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas nuo 2013 metų birželio pirmosios darbingo amžiaus galintiems dirbti, bet bedarbiais Darbo biržoje įsiregistravusiems asmenims, per 24 mėnesius nedirbusiems metus (12 mėnesių), nuo šio birželio mažėja socialinė parama, kurios maksimalus dydis siekia 350 litų.

Prabėgus pirmiesiems nedarbo metams, pašalpa mažinama 20 proc., dvejiems - 30 proc., o prasidėjus penktiesiems braukiama perpus. Ilgiau kaip penkerius metus nedirbantiems asmenims pašalpa bus mokama tik už nepilnamečius vaikus - jiems išmokos nemažinamos, nors projektą rengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) iš pradžių siūlė penkerius metus nedirbančių tėvų vaikams mokėti tik pusę pašalpos.

„Kadangi mažinimas vykdomas praėjus nustatytam laikotarpiui, socialinės pašalpos proporcingą mažinimą savivaldybės pradėjo nuo šių metų birželio 1 dienos. Informacija apie birželio mėnesio situaciją bus žinoma liepos pabaigoje, o išsamesni duomenys - pasibaigus šių metų trečiajam ketvirčiui“, - LŽ nurodė SADM Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina.

Ignalinos rajoną, pasižymintį vienu didžiausiu bedarbių skaičiumi, aprėpiančio Utenos teritorinės darbo biržos Ignalinos skyriaus vedėja Alma Šerėnienė jau dabar įsitikinusi, kad įstatymo pataisos gali bent iš dalies pasiekti vieną pagrindinių keltų tikslų - paskatinti ilgai nedirbančius žmones grįžti į darbo rinką.

„Kai kurie žmonės, sužinoję, jog pašalpa bus sumažinta, jau skuba ieškotis darbo, kad ir trumpalaikio, siūlosi atlikti viešuosius darbus. Bet tai suprato dar ne visi. Liepos mėnesį bus mokamos pirmosios sumažintos pašalpos: gal tada jų gavėjai suaktyvės ir labiau norės padirbėti“, - kalbėjo specialistė.

Prievolė pasirūpinti savimi

Lietuvos darbo biržos duomenimis, daugiausia darbingo amžiaus gyventojų iki birželio 1 dienos buvo registruota bedarbiais Alytaus (16,7 proc.), Ignalinos (16,2 proc.) ir Lazdijų (15,7 proc.) rajonuose. Iš didžiųjų miestų aukščiausias nedarbo lygis yra Panevėžyje (10,4 proc.).

Prasidedant vasarai, šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 168 tūkst. bedarbių (9,2 proc. darbingo amžiaus gyventojų). Iš jų ilgalaikių bedarbių, tai yra asmenų, nedirbančių jau 12 mėnesių, buvo 60, 6 tūkstančio. Būtent daliai šiai Lietuvos gyventojų grupei priklausančių asmenų liepos mėnesį gali būti išmokėta 20 proc. mažesnė socialinė pašalpa. Juolab kad, Darbo biržos duomenimis, per šių metų sausio-gegužės mėnesius įsidarbino ar aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 10 tūkst. ilgalaikių bedarbių - vos šeštadalis tokį statusą turinčių asmenų.

Tiesa, SADM, inicijavusi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas, numatė ir daugybę išlygų. Kaip LŽ informavo SADM Piniginės paramos skyriaus vedėja S. Kulpina, tuo atveju, jei žmogus per 24 mėnesius dirbs 12 mėnesių, socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai jam bus pradedami skaičiuoti iš naujo. Be to, pašalpos mažinimo schema netaikoma vaikams: jeigu, tarkime, nepasiturinčioje 5 asmenų šeimoje auga 3 vaikai, tai socialinė pašalpa 20 proc. mažinama tik suaugusiems šeimos nariams. Yra ir kitų išlygų, be to, įstatymas numato savivaldybėms teisę, įvertinus realią asmens ar šeimos situaciją, surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, nemažinti pašalpos.

Kaip nurodo SADM, nemažai šalių - Airija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Nyderlandai, Slovakija, Šveicarija, Vengrija, Vokietija - taiko išmokų mažinimo schemas ilgalaikiams socialinės paramos gavėjams. „Pastebėtina, jog ir Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad mūsų šalies Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga“, - aiškino S. Kulpina.

Suskaičiuos atėjus išmokų

SADM duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, socialinės pašalpos gavėjų šalyje sumažėjo 22,6 proc. (nuo 217,6 tūkst. iki 168,5 tūkst. asmenų), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 24,1 proc. (nuo 145,7 mln. iki 110,6 mln. litų). Kompensacijų gavėjų šalyje sumažėjo 4,6 proc. (nuo 202,1 tūkst. iki 192,9 tūkst. asmenų), o išlaidos kompensacijoms mokėti - 32,7 proc. (nuo 86,6 mln. iki 58,3 mln. litų).

Pirmieji duomenys, kiek lėšų bus sutaupyta, 20 proc. sumažinus socialines pašalpas ilgalaikiams bedarbiams, bus žinomi jau po kelių savaičių, žmonėms atėjus išmokų už birželio mėnesį.

„Tik žmogui atvykus į Socialinės paramos skyrių, darbuotoja, išnagrinėjusi praėjusių 24 mėnesių „Sodros“ duomenų bazės išrašą, galės matyti realią bedarbio situaciją. Kiek ateis į skyrių tokių asmenų - nežinia. Kas mėnesį besikreipiančiųjų mažėja“, - LŽ pranešė Panevėžio, skaičiuojančio daugiausia bedarbių tarp didžiųjų miestų, savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Šukienė.

Panevėžio, tarp specialistų jau senokai vadinamo „pašalpų gavėjų rojumi“, teritorinės darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas teigė, kad jo atstovaujama institucija pašalpos mažinimo ilgalaikiams bedarbiams poveikio artimiausiu metu greičiausiai nepajus.

www.ldb.lt nuotrauka

„Mažėjant išmokai, bedarbių intereso būti išregistruotam iš Darbo biržos savaime neatsiras. Žinoma, šiuo metu jaučiame darbo ieškančių asmenų suaktyvėjimą, bet taip visada būna vasarą, kai atsiranda sezoninių darbų, ir šio proceso nesiečiau su įstatyme numatytu sprendimu dėl socialinės pašalpos mažinimo“, - kalbėjo jis.

Dirbti nesirengia

Pasak Panevėžio darbo biržos vadovo, kalbėti tik apie tai, kad pašalpa ar jos dydis nemotyvuoja dirbti, yra socialiai neteisinga. „Socialinė pašalpa nėra tokia didelė, kad leistų padoriai pragyventi. Pašalpos užtikrina tik socialiai pažeidžiamų žmonių tam tikrą pragyvenimą sunkiu periodu, kitas dalykas, kai pašalpas gaunantys žmonės dirba nelegaliai, šešėlyje ir panašiai. Bet tvirtinti, kad socialinės pašalpos neskatina ieškoti darbo, negalima“, - aiškino V. Trofimovas.

Utenos teritorinės darbo biržos Ignalinos skyriaus vedėja A. Šerėnienė, skaičiuojanti, kad Ignalinos rajone ilgalaikiai bedarbiai sudaro apie 65 proc. visų darbo neturinčių žmonių, nors ir sakė pastebinti didesnį susidomėjimą galimybėmis padirbėti nors ir laikinai, vis dėlto neslėpė: dalis pašalpų gavėjų nesirengia dirbti net ir iškilus grėsmei, kad išmokos mažės.

„Žmogus, nenorintis prarasti pašalpos, darbą - bent kuriam laikui - gali susirasti. Deja, visi žinome, kad dalis bedarbių, ir ne tik mūsų rajone, turi priklausomybių, kitų problemų. Mūsų rajonas mažas, kiekvienas darbdavys praktiškai kiekvieną pažįsta - jei ir pasiūlome ilgiau nedirbusį žmogų į laisvą vietą, darbdavys jo priimti nelabai nori, mieliau renkasi tą, kuris dar neseniai yra dirbęs, kuris turi motyvacijos. Būna, kad ilgalaikius bedarbius įdarbiname pagal remiamas programas - jie išsilaiko mėnesį ir patys programą meta, net negalvodami apie tai, kad jiems bus nutraukta darbo paieška, sumažinta pašalpa ir panašiai. Dauguma jų prisitaikę prie esamos teisinės bazės: kadangi atlyginimai Ignalinos rajone tikrai labai maži, daugiausia mokama minimali alga, kiti apsiskaičiuoja, kad jiems dirbti neapsimoka, nes daugiau pinigų galima gauti per socialines pašalpas“, - kalbėjo specialistė.

***

Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka:

"Valstybės noras skatinti norą dirbti per pašalpų ribojimą suprantamas, bet tai būtų prasminga tik tada, jei darbo biržose būtų plati darbo pasiūla. Esu įsitikinęs, kad nedarbo problemą lemia ne tai, kad žmonės vengia darbo, bet bent jau pakenčiamų darbo vietų stygius. Darbo birža, registruodama darbo vietas, paprastai nesigilina į pasiūlymų turinį ir įtraukia į sąrašus net labai specifinius paklausimus: tarkime, pats mačiau teritorinės darbo biržos siūlomą darbą atokiame rajone esančiuose vaikų namuose, ieškojusiuose gydytojo oftalmologo dirbti ketvirčiu etato. Be to, neretai darbo ieškantiems žmonėms siūlomas tik minimalus atlyginimas, keliant didelius reikalavimus, arba apskritai negarantuojamas uždarbis (pavyzdžiui, siūlant prekes telefonu).

Deja, Lietuvoje kuriamas toks fonas: apklausiami darbdaviai, skelbiama, kiek yra laisvų darbo vietų, bet apklausos neatskleidžia, kokie atlyginimai siūlomi. Regis, atsižvelgiant į rinkos dėsnius, tuo metu, kai trūksta darbuotojų, atlyginimai turėtų kilti, deja, pas mus to nepastebima. Iki šiol, atidarius bet kurios nedarbo problemas sprendžiančios savivaldybės darbo biržos informacinį puslapį, kur pateikiami duomenys apie laisvas darbo vietas ir registruotus bedarbius, akivaizdžiai matyti, kad darbo pasiūlymų yra dešimteriopai mažiau, nei norinčiųjų juos gauti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"