Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Socialinės paramos lėšos – ne vien jai

 
2017 04 04 11:00
Visas nepanaudotas lėšas kitai socialinei paramai finansuoti skyrė tik 16 iš 60 savivaldybių. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Pernai savivaldybės nepanaudojo daugiau kaip 62 proc. socialinei paramai numatytų lėšų. Nemažai merijų sutaupytus pinigų skyrė kitoms socialinėms reikmėms arba išleido paskoloms grąžinti, viešosioms erdvėms ir infrastruktūrai tvarkyti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tikina, esą savivaldybės, skirstydamos nepanaudotas lėšas, vis labiau paiso Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų. Tačiau socialiniai darbuotojai aiškina, kad gerų tendencijų matyti toli gražu ne visur.

Plečia paslaugų spektrą

Jau kelerius metus visose savivaldybėse taikomas vienodas piniginės socialinės paramos modelis – pašalpų ir kompensacijų už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį mokėjimas yra savarankiška merijų funkcija. SADM, apibendrinusi savivaldybių pateiktus 2016 metų duomenis, pabrėžė, kad sumažėjus socialinių pašalpų ir kompensacijų poreikiui pernai jos nepanaudojo 140,8 mln. iš skirtų 226,8 mln. eurų. Tai sudarė 62,1 proc. šiai paramai numatytų lėšų.

Didelė dalis neišleistų pinigų (77,9 proc.) buvo panaudota socialinėms paslaugoms teikti, transporto lengvatoms, socialinėms įstaigoms išlaikyti. Tačiau visas likusias lėšas kitai socialinei paramai finansuoti skyrė tik 16 iš 60 savivaldybių – Alytaus, Biržų, Ignalinos, Klaipėdos, Kauno, Kėdainių, Kretingos, Pakruojo, Rokiškio, Utenos, Vilniaus rajonų, taip pat Birštono, Elektrėnų, Marijampolės, Pagėgių, Kalvarijos merijos.

Algirdas Sysas: "Nuo kitų metų savivalda negalės laisvai disponuoti sutaupytomis lėšomis."

Ne pagal paskirtį

Dauguma savivaldybių sutaupytus pinigus dažniausiai leido kreditams ir skoloms padengti, infrastruktūrai plėtoti, viešosioms erdvėms bei objektams tvarkyti, švietimo programoms vykdyti, sveikatos priežiūros įstaigoms išlaikyti, medicinos įrangai įsigyti. Tokioms reikmėms atseikėta 16,5 proc. (23,3 mln. eurų) nepanaudotų lėšų, o 5,6 proc. jų (7,8 mln. eurų) liko neperskirstyta.

Daugiausia piniginei socialinei paramai skirtų lėšų pernai nepanaudojo Šiaulių ir Klaipėdos miestų, Šilalės, Akmenės, Švenčionių, Panevėžio rajonų bei Elektrėnų savivaldybės. „Dalį socialinei paramai numatytų pinigų kai kurios savivaldybės vis dar nukreipia ne skaudžiausioms socialinėms problemoms spręsti, nors dėl sunkių gyvenimo sąlygų, nesulaukus adekvačios socialinės pagalbos ir toliau migruojama į didmiesčius“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėjas Romas Lazutka.

Pernai kas mėnesį socialinės pašalpos Lietuvoje buvo mokamos 88 tūkst. asmenų. Jų skaičius, palyginti su 2015 metais, sumažėjo beveik penktadaliu. 10 proc. sumažėjo ir gaunančiųjų kompensacijas už būsto šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį. Šių pinigų pernai kas mėnesį sulaukdavo apie 129,8 tūkst. gyventojų.

Algirdas Sysas: „Nuo kitų metų savivalda negalės laisvai disponuoti sutaupytomis lėšomis.“

Nesijaučia nusikaltę

Savivaldybės nelinkusios sutikti su kaltinimais, kad socialinės paramos lėšas naudoja ne gyventojų socialiniams poreikiams tenkinti.

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas „Lietuvos žinioms“ aiškino, jog savivaldybė visus likusius socialinės paramos pinigus pernai išleido kitoms socialinėms reikmėms. „Tie pinigai pravertė socialinių darbuotojų atlyginimams kelti, senelių, vaikų globos namams, socialiniams centrams, kitoms įstaigoms išlaikyti. Už šias lėšas buvo pertvarkomi liftai, pritaikoma kita infrastruktūra senyvo amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems, vykdoma Alkoholio prevencijos programa“, – vardijo jis.

Anot mero, šiemet Akmenėje įkurtas Šeimos paramos centras iš dalies bus finansuojamas būtent iš sutaupytų lėšų. Numatoma įsigyti šešis automobilius, kuriais socialiniai darbuotojai, susibūrę į mobiliąsias brigadas, pasieks globojamas šeimas.

V. Mitrofanovui linkęs pritarti ir Šilalės rajono vadovas Jonas Gudauskas. Pasak jo, sutaupytus pinigus, kurie sudarė 74 proc. paramos lėšų, ši savivaldybė panaudojo kitiems socialiniams poreikiams tenkinti. „Savivaldybės taryba sprendžia, kam ir kiek lėšų skirti, nes tai savivaldybės, o ne valstybės biudžeto pinigai“, – aiškino J. Gudauskas.

Pasigenda dėmesio

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Rasa Laiconienė neslėpė, kad gal tik trečdalis savivaldybių skiria papildomų lėšų darbui su socialinės rizikos šeimomis organizuoti. „Tai labai svarbi funkcija, pastaruoju metu dėl skaudžių atvejų sukėlusi nemažai diskusijų. Tačiau kol kas nedaug savivaldybių yra aprūpinusios socialinius darbuotojus reikiamomis darbo priemonėmis“, – apgailestavo ji.

Pasak R. Laiconienės, kai kurios merijos socialiniams darbuotojams nupirko arba išnuomojo būtinas transporto priemones, kai kurios aprūpino juos įvairiomis apsauginėmis, dezinfekavimo priemonėmis. Asociacijos prezidentės duomenimis, tik 25 savivaldybės iš 60 skiria pakankamai materialinių išteklių socialinių darbuotojų darbui organizuoti. Kitos laikosi pozicijos, kad tokios būtinybės nėra. „Kai kur socialinių darbuotojų darbo sąlygos sudėtingos – viešojo transporto, ypač kaimuose, beveik nėra. Būtinas tarnybinis transportas“, – pažymėjo ji. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos vadovė pridūrė, kad negerai, kai seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai gali naudotis automobiliais tik tuomet, kai jais nevažinėja kiti seniūnijų darbuotojai.

SADM informacija

Katino dienos baigsis

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pabrėžė, jog situacija, kai merijos sutaupytas socialinės paramos lėšas nukreipia bankų paskoloms grąžinti ar kitoms nieko bendra su socialine sritimi neturinčioms reikmėms, nepateisinama. Ši padėtis tapo labai panaši į tą, kuri buvo susiklosčiusi beveik prieš dešimtmetį.

„Visada taip buvo – jei savivaldybėms leidi pačioms spręsti, kam ir kada teikti socialinę paramą, tuomet sutaupoma. Bet kai tik pareikalauji grąžinti lėšas į biudžetą, pinigų savivaldai trūksta, nes parama dalijama į kairę ir į dešinę“, – kalbėjo A. Sysas.

Jo manymu, būtų kur kas geriau, jei savivaldybės nepanaudotas lėšas skirtų socialiniams projektams įgyvendinti, nepamiršdamos ir socialinių darbuotojų, dėl kurių darbo ir sutaupo pinigų. „Merijos galėtų dalį sukauptų pinigų skirti socialinių darbuotojų atlyginimams didinti, jų darbo sąlygoms gerinti. Dar toli gražu ne visur socialiniai darbuotojai turi transporto priemonių nuvykti į globojamas šeimas. Pereinamasis laikotarpis greitai baigsis, nes nuo kitų metų savivalda negalės laisvai disponuoti likusiomis lėšomis“, – dėstė parlamentaras.

A. Sysas minėjo, kad planuojant kitų metų biudžetą ir numatant lėšas socialinei paramai bus atsižvelgiama ne į teorinius skaičiavimus, kaip yra iki šiol, o į realius paramos poreikius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"