Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Socialinės paramos pinigai praverčia kitur

 
2016 12 06 6:00
Socialinei paramai nepanaudotų lėšų savivaldybės neprivalo grąžinti į valstybės biudžetą. Lietuvos žinių archyvo nuotraukos

Baigiantis metams savivaldybės skaičiuoja sutaupytus socialinės paramos pinigus ir sprendžia, kam juos panaudoti. Netrūksta atvejų, kai lėšos skiriamos ne socialiniams poreikiams tenkinti. Dėl tokios praktikos merijos vėl gali netekti teisės laisvai disponuoti šiais pinigais.

Nedidelė Kazlų Rūdos savivaldybė šiemet sutaupė per 167 tūkst. eurų socialinės paramos lėšų. Iš jų 71 tūkst. eurų praėjusią savaitę skirta dviračių ir pėsčiųjų takui tiesti bei Šilo gatvės rekonstrukcijos projektui rengti, per 67 tūkst. eurų – naujiems automobiliams seniūnijoms įsigyti. Tačiau neliko pinigų mašinai, kuria galėtų važinėti Socialinės paramos centro darbuotojos lankydamos socialinės rizikos šeimas.

Vytautas Kanevičius: "Takais ir gatve vaikščios bei važinės ir neįgalieji, socialiai remtini asmenys."

Savotiškai „pasiskolino“

Kaip „Lietuvos žinioms“ aiškino Kazlų Rūdos savivaldybės meras Vytautas Kanevičius, taip paskirstyti pinigus nusprendė savivaldybės tarybos dauguma. „Atnaujinta infrastruktūra – dviračių bei pėsčiųjų takas, Šilo gatvės rekonstrukcijos projektas taip pat yra socialinės reikmės. Takais ir gatve vaikščios bei važinės ir neįgalieji, socialiai remtini asmenys, o seniūnijoms skirtais automobiliais seniūnai važiuos pas socialinės rizikos šeimas“, – sakė jis.

Be to, anot V. Kanevičiaus, lėšų skyrimas infrastruktūros projektams yra savotiškas pinigų pasiskolinimas – kitąmet lėšų šiems projektams finansuoti bus skirta iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos, todėl socialinės paramos lėšos vėl galės būti „atkurtos“.

Kam seniūnijoms reikia dar po vieną automobilį, jei net ir turimi tinkamai nepanaudojami, abejonių neslėpė savivaldybės tarybos narys Alfonsas Klimas. Jo kolega Aidas Vaišnora stebėjosi, kad pinigų šioms mašinoms atsirado, o automobiliui Socialinės paramos skyriaus darbuotojams, besirūpinantiems socialinės rizikos šeimomis, kurių yra apie 70, – ne. „Su tokiomis šeimomis dirba penkios darbuotojos, bet jos neturi nė vieno automobilio“, – pažymėjo jis.

Sutaupo milijonus

Šiemet savivaldybės piniginei socialinei paramai gavo 228,7 mln. eurų. Tokia pat suma buvo skirta ir pernai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, praėjusiais metais merijos nepanaudojo 125,7 mln. eurų – 55 proc. šiai paramai skirtų lėšų. Iš jų 64,4 proc. panaudota kitai socialinei paramai finansuoti, 21,7 proc. skirta kitoms savivaldybių reikmėms, 13,9 proc. lėšų liko neperskirstyta. Tik Panevėžio, Šiaulių miestų, Biržų, Kauno, Kretingos, Rokiškio rajonų, taip pat Birštono, Pagėgių Elektrėnų savivaldybės visas piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotas lėšas skyrė kitai socialinei paramai finansuoti.

Pernai liko ir kitai socialinei paramai skirtų lėšų, kurios nebuvo panaudotos. Jos paprastai atseikėjamos socialinėms paslaugoms, vaikų dienos centrų veiklai, piniginei socialinei paramai išimties tvarka teikti, vienkartinei, terminuotai socialinei paramai dėl sunkios materialinės padėties, ligos, nukentėjusiesiems nuo gaisro, stichinės nelaimės atveju, asmenų iš nepasiturinčių šeimų studijoms remti, būstui ir gyvenamajai aplinkai neįgaliųjų specialiesiems poreikiams pritaikyti, šeimynoms, asmenims, globojantiems vaikus, remti, prevencijos programoms vykdyti, socialiniam būstui remontuoti, socialinių paslaugų centrams, socialinės globos įstaigoms išlaikyti.

Nuo 2015 metų piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams savivaldybės teikia vykdydamos savarankišką funkciją. Šiai paramai nepanaudotų lėšų savivaldybės neprivalo grąžinti į valstybės biudžetą. Tačiau Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas aiškiai apibrėžia, kad pirmiausia šios lėšos gali būti skiriamos kitai socialinei paramai finansuoti.

„Pripažindami savivaldybių teisę tvarkyti šias lėšas savo nuožiūra, vis dėlto dažnai nusiviliame pamatę, kaip pasirenkami prioritetai. Sunkiausiai gyvenantiems žmonėms tikrai reikėtų daugiau paskatos ir pagalbos iš savivaldybių, ypač kai tam yra finansinių galimybių“, – „Lietuvos žinioms“ teigė laikinoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Neatsakingas požiūris

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentas, LSA Socialinių reikalų komiteto pirmininkas, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas pasakojo, kad jau ne kartą su savivaldybių vadovais kalbėta apie sutaupytų socialinės paramos lėšų naudojimą nelabai ką bendra su socialine sritimi turinčioms reikmėms.

„Kur tuos sutaupytus pinigus panaudoti – pačių savivaldybių reikalas, nes tai jų biudžeto pinigai. LSA negali nurodinėti, kur juos naudoti. Tačiau esame rekomendavę, kad didesnę dalį sutaupytų lėšų savivaldybės skirtų socialinėms reikmėms“, – teigė A. Vrubliauskas.

Anot jo, kiekvienoje savivaldybėje tokių reikmių yra daug. Tai ir socialinio būsto fondo plėtra, neįgaliųjų būsto pritaikymas, įvairios nepasiturinčiųjų valgyklos, net kelias į sodybas, kuriose gyvena neįgalieji ar socialiai remtinos šeimos, automobiliai socialiniams darbuotojams ar pan. Tam ir turėtų atitekti didžioji dalis sutaupytų lėšų.

„Ir mes sutaupome socialinės paramos pinigų. Bet juos daugiausia ir išleidžiama socialinėms reikmėms. Mokame vaikų globėjams, socialiai remtini žmonės gali nemokamai praustis, skalbtis. Be to, į meriją kreipėsi devynis vaikus auginanti šeima, kuri neturi pinigų keliui iki sodybos sutvarkyti, bandysime ir jai pagelbėti“, – kalbėjo A. Vrubliauskas.

Jis apgailestavo, kad kartais dėl merų nenoro į problemą žvelgti tinkamai gali nukentėti pačios savivaldybės. Mat jau ankstesnės kadencijos Seimo nariai rodė iniciatyvą keisti įstatymus, kad būtų apribotos savivaldybių galimybės laisvai disponuoti nepanaudotomis socialinės paramos lėšomis. Reikiamas pataisas gali priimti dabartiniai parlamentarai, jei kai kurios merijos toliau švaistys šiuos pinigus. „Savivaldybės neturėtų sudaryti prielaidų, kad taip atsitiktų“, – pažymėjo A. Vrubliauskas.

Švaistys nebeilgai

„Lietuvos žinių“ kalbintas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pažymėjo, kad tokia situacija, kai merijos sutaupytas socialinės paramos lėšas švaisto bankų paskoloms dengti ar kitoms nieko bendra su socialine sritimi neturinčioms reikmėms, nepateisinama. „Tai yra tikslinės lėšos. Tam jos ir turi būti naudojamos. Suprasčiau, jei savivaldybėse nebūtų socialinių problemų. Tačiau jų apstu. Net ir atlyginimus socialiniams darbuotojams iš šių lėšų būtų galima mokėti, nes jų algos dabar menkos“, – sakė jis.

A. Syso tikinimu, savivaldybės taip lengvai disponuoti socialinės paramos lėšomis ilgai negalės. Mat tokia galimybė yra laikina – iki 2018 metų. Pratęsti terminą gali tik Seimas, bet abejojama, ar tai bus padaryta, nes savivaldybės nelabai pateisina parodytą pasitikėjimą jomis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"