TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Socialinį modelį Seime supa chaosas

2015 11 05 6:00
Profesinės sąjungos ne kartą piktinosi skubotai stumiamu naujuoju socialiniu modeliu. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Socialinio modelio, ypač naujojo Darbo kodekso (DK), svarstymas Seime pradeda priminti dešiniųjų vadinamosios naktinės mokesčių reformos laikus, kai viskas buvo daroma paskubomis.

Parlamentas tebesvarsto birželį Vyriausybės pateiktą DK, kuriame nėra Trišalėje taryboje padarytų pakeitimų. Profesinių sąjungų atstovai priversti vaikščioti pas atskirus Seimo narius ir prašyti, kad šie registruotų įstatymo pakeitimų siūlymus.

Susidariusia situacija nepatenkinti ir darbdaviai – jie abejoja, ar parlamentarai sėkmingai susidoros su užduotimi, nes tenka dirbti su bent keturiais skirtingais DK projekto variantais. Maža to, Trišalėje taryboje vis dar nesusitarta dėl dešimčių kodekso straipsnių. Iki vakar Seimo nariai vien Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektui jau buvo registravę 32 pasiūlymus. Tuo metu teisininkai užsimena apie galbūt pažeistus tarptautinius įsipareigojimus dėl socialinės partnerystės.

Tariasi tik formaliai

Profesinėms sąjungoms atstovaujantis advokatas dr. Nerijus Kasiliauskas LŽ pasakojo, kad jau kuris laikas darbuotojų atstovai priversti prašyti atskirų Seimo narių, kad šie Trišalėje taryboje sutartas siūlomo DK nuostatas registruotų kaip atskirus įstatymo projektus. „Keli Seimo nariai sutiko tai padaryti, tad Seimas turės svarstyti, ar tam pritarti. Vyriausybė to nepadarė, matyt, dėl to, kad tai užtruktų, nes visą DK projektą tektų registruoti iš naujo. Kai norima viską atlikti kuo greičiau, sukeliamas chaosas“, – taip situaciją apibūdino advokatas.

N. Kasiliauskas tvirtino, jog panašaus atvejo parlamente neprisimena, juolab kad ir svarstomi DK pakeitimai – kardinalūs. „Susigaudyti ir viską atrinkti sudėtinga, o dėl tokio chaoso galima privelti klaidų. Vyriausybė DK projektą įregistravo birželį, Seimas priėmė svarstyti. Tačiau jei neatsižvelgiama į Trišalę tarybą, galima kelti klausimą, ar Lietuva nepažeidė tarptautinių įsipareigojimų dėl socialinės partnerystės“, – svarstė N. Kasiliauskas.

Be kita ko, jis pridūrė, kad formaliai Vyriausybė su socialiniais partneriais kalbasi – vyksta viešieji klausymai, derybos Trišalėje taryboje. „Tačiau kyla klausimas, kam tos derybos – ar tik dėl akių, ar dėl varnelės. Kad ir kaip būtų, Seimas svarsto tą dokumento variantą, kurį Vyriausybė buvo parengusi prieš pateikiant jį Trišalei tarybai“, – kalbėjo teisininkas.

Situacija – be precedento

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovas Trišalėje taryboje Gediminas Rainys sutiko, kad situacija dėl naujojo DK svarstymo išties yra unikali. Jis priminė, jog šiuo metu galime kalbėti apie bent keturis DK variantus: mokslininkų grupės pateiktą Vyriausybei, po derinimų su ministerijomis Vyriausybės pateiktą Seimui, aprobuotą Trišalėje taryboje ir galiausiai – variantą su Seimo Teisės departamento ir kitomis pastabomis.

„Vyriausybė akivaizdžiai demonstravo norą skubinti procesus ir teikė savo variantą Seimui nelaukdama socialinių partnerių nuomonės. Situacija iš tikrųjų yra nestandartinė. Pirminis – mokslininkų DK variantas buvo pateiktas Trišalei tarybai, buvo vedamos derybos ir galiausiai mes dar turime savo variantą, nors jame nedaug nesuderintų dalykų. Skaičiuoju, kad turime keturis, o gal net penkis skirtingus DK variantus“, – svarstė G. Rainys. Taigi Seimo nariams nebelieka nieko kito, tik dirbti „pastraipsniui“ arba nagrinėti atskirus siūlomo varianto skirsnius. „Aišku, tai sudėtingiau nei dirbti su vienu galutiniu variantu“, – pridūrė LPK atstovas Trišalėje taryboje.

Kita vertus, esą negalima ignoruoti ir Vyriausybės, ir ministerijų požiūrio, kuris atsispindi Seimui pateiktame DK projekte. „Tačiau akivaizdu, kad kiekviename variante atspindėta vis kitokia nuomonė. Situacija nėra lengva, ją vadinčiau netradicine“, – pripažino G. Rainys.

Jis Seimo nariams siūlytų kaip pagrindinį DK projektą laikyti tą, dėl kurio sutarė Trišalė taryba, tačiau tai – jau pačių parlamentarų reikalas. „Paprasčiau pagrindiniu laikyti jį, kaip siūlo profesinės sąjungos“, – nurodė G. Rainys.

200 puslapių pasiūlymų

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdemokratė Kristina Miškinienė LŽ aiškino, kad iš tiesų svarstyti DK nėra lengva. Esą jau dabar DK projektui yra apie 200 puslapių siūlymų. „Ministerija mums pateikė straipsnius, dėl kurių susitarta Trišalėje taryboje. Aiškinomės, kaip bus su tos tarybos darbu. Buvo nuspręsta, kad darbas negali nueiti veltui, tad dėl visų susitarimų atsirado grupės Seimo narių siūlymai“, – nurodė K. Miškinienė.

Tačiau galutinio susitarimo dėl DK įstatymo projekto vis dar nėra. Pavyzdžiui, koalicijos partneriai yra sudarę darbo grupę, kuri esą nagrinėja Trišalėje taryboje pasiektus susitarimus ir pasiūlymus. „Vien piliečiai pasiūlė daugybę pastabų. Dabar turime parengę tokį variantą, kuriame parodyta, kiek kokiam straipsniui pateikta pastabų, tad matome bent jau bendrą vaizdą“, – komentavo K. Miškinienė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas svarstant DK daug problemų neįžvelgia – esą normalu, kad suinteresuotos grupės kreipiasi į Seimo narius ir šie registruoja pasiūlymus.

Lydi nesusipratimai

Apie tai, kad DK projektą pastaruoju metu lydi nesusipratimai, „Lietuvos žinios“ jau rašė. Antai vienam Seimo kanceliarijos Teisės departamento skyrių vadovaujanti teisininkė Jadvyga Andriuškevičiūtė DK projektą iš pradžių įvertino kaip nepriklausoma ekspertė ir už tai gavo užmokestį. Tačiau po kurio laiko ji to paties darbo ėmėsi jau kaip valstybės tarnautoja ir parlamentui pateiktam projektui pažėrė šūsnį pastabų. Toks valdininkės viražas politikams sukėlė nemažai įtarimų dėl interesų supainiojimo. Naujojo DK pakeitimus Seimui pateikusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) aiškinamajame rašte skelbia, kad rengiant šio įstatymo projektą gauti nepriklausomų ekspertų J. Andriuškevičiūtės, dr. Viliaus Mačiulaičio, prof. dr. Marco De Voso ir prof. Tamás Gyulavári vertinimai bei išvados.

„Lietuvos žinios“ dar spalio pabaigoje kreipėsi į projekto vykdytoją – Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir paprašė pateikti duomenis apie nepriklausomoms ekspertizėms išleistas lėšas, tačiau atsakymo nesulaukta iki šiol. Tuo metu SADM, rengusi minėtą raštą, dienraščiui net negalėjo pateikti nepriklausomų ekspertų išvadų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"