Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Socialiniai partneriai ar lobistai

 
2017 01 05 14:45
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Valdančioji dauguma siekia pakeisti lobistų veiklą reglamentuojantį įstatymą ir lobistams prilyginti verslo asociacijas. Šios tvirtina ginančios viešąjį, o ne kurios nors įmonės interesą, be to, kaip nevyriausybinės organizacijos dalyvauja teisėkūroje, o tai skatina Europos Taryba ir Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Trišalėje taryboje kaip socialiniai partneriai verslui atstovaujančios asociacijos piktinasi valdžios noru priimti naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymą, kad šios organizacijos būtų prilygintos palyginti siauriems interesams atstovaujantiems lobistams.

Danukas Arlauskas./ "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Danukas Arlauskas./ "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidiumo narys ir generalinis direktorius Danukas Arlauskas tvirtino, kad ES vyrauja nuostata, jog verslo organizacijos yra socialiniai partneriai, su jais tariamasi kaip su visuomenės interesams atstovaujančiais. „Mes neatstovaujame konkrečioms įmonėms, neginame konkrečių įmonių interesų. Atstovaujame bendram gėriui, esame Trišalėje taryboje, Seimui ir Vyriausybei teikiame siūlymus, kaip gerinti verslo aplinką, o ne konkrečios įmonės padėtį. Jeigu mus prilygins lobistams, socialinės partnerystės reiškinys liausis egzistavęs, mes atsisakysime dalyvauti Trišalėje taryboje, tad jos taip pat neliks“, – aiškino LDK prezidiumo narys.

Griaunama socialinė partnerystė

D. Arlauskas atkreipė dėmesį, kad į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkimų programą įrašyta nuostata dalį viešųjų funkcijų atiduoti nevyriausybiniam sektoriui. LDK atstovas pabrėžė, kad dabartiniai praktiniai valdančiųjų veiksmai prieštarauja LVŽS programai.

D. Arlauskas ironizavo, kad LDK nebebus prasmės atstovauti visuomenės interesams ir gerinti aplinką, o teks atstovauti konkrečių įmonių interesams, nes už tai bus mokama. Jis tvirtino, kad teikdamos įstatymų projektus ar pasiūlymus verslo asociacijos iki šiol negauna pajamų. Paklaustas, ar realu, kad naujausia įstatymo redakcija bus priimta, D. Arlauskas darė prielaidą, kad, atsižvelgiant į dabartinę praktiką, kai Seimo nariai sako nežinantys, už ką balsuoja, viskas yra įmanoma. Jei taip nutiktų, LDK ketina informuoti Europos Komisiją, partnerius, kitų šalių giminingas organizacijas, kad į valdžią atėjus tam tikriems politikams griaunama socialinė partnerystė.

Jo nuomone, lobistams naudinga, kad verslo asociacijų veikla būtų prilyginta lobistinei veiklai, esą jiems tokioje aplinkoje būtų paprasčiau veikti.

Taiso palikimą

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) Lobistinės veiklos įstatymo keitimo projektą „paveldėjo“ iš ankstesnės kadencijos parlamento. Pats įstatymas buvo priimtas 2000-aisiais, o 2006 metais Seime buvo sudaryta darbo grupė minėto įstatymo keitimo projektui parengti. Praėjusios kadencijos Seimas vėl ėmėsi šio įstatymo.

Parlamentinio VVSK pirmininkas Povilas Urbšys sakė, kad problema yra opi, nes įstatymų leidėjams kartais daromas tam tikras poveikis. Tiesa, tai ne visada daroma turint savanaudiškų tikslų. Parlamentaras „Lietuvos žinioms“ aiškino, jog įvairios interesų grupės būna suinteresuotos, kad būtų priimami jų interesus atitinkantys tam tikri įstatymai. Esą taip kilo poreikis aiškiau apibrėžti sprendimų priėmėjo santykį su lobistais ir jų interesais. Seimo nario teigimu, dabartinė Lobistinės veiklos įstatymo redakcija nebeatitinka dabartinės situacijos ir neapsaugo politikų nuo dviprasmiškų situacijų. P. Urbšio nuomone, politinės korupcijos skandalai iš dalies susiję su tuo, kad politikų sąlyčio taškai su ūkio subjektais ar privačiais suinteresuotais asmenimis nėra aiškiai reglamentuoti. Būtent reaguodamas į aktualijas, VVSK nusprendė pritarti naujai Lobistinės veiklos įstatymo redakcijai.

Politikas priminė, kad pagal 2014 metais įsigaliojusį Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą verslo asociacijos įvardytos kaip susivienijimai, kurių daugiau kaip trečdalis dalyvių yra privatūs juridiniai asmenys, tad jos nebuvo priskirtos prie nevyriausybinių organizacijų (NVO). P. Urbšio teigimu, todėl atitinkamai reikia koreguoti ir Lobistinės veiklos įstatymą, kad būtų tiksliau apibūdintos NVO ir išvengta biurokratijos bei nesusipratimų.

P. Urbšys aiškino, jog ankstesnėje pataisų redakcijoje, kurią siūlė prieš tai dirbęs Seimas, ir susivienijimai (asociacijos), ir NVO būtų prilyginti lobistams, jeigu jie kreiptųsi dėl tam tikro įstatymo pakeitimo. Tarkime, net ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) atstovai taptų lobistais, jei siektų inicijuoti kokio nors įstatymo priėmimą. Tai turėtų būti užfiksuota Lobistinės veiklos registre ir LPKTS sumokėtų lobistinės veiklos mokestį. Būtent tokių nesusipratimų naujausioje Lobistinės veiklos įstatymo redakcijoje ir siekiama išvengti.

Anot jo, parlamentarai turės rinktis iš trijų galimų lobistinės veiklos apibrėžimų. Pirma, visos organizacijos, visi teisėkūroje dalyvaujantys asmenys yra lobistai. Ankstesnės kadencijos Seimo įregistruoto įstatymo projekte numatytas būtent šis variantas. Tačiau dabartinis VVSK siūlo nepriskirti prie lobistų tik NVO. Tačiau verslo asociacijos, pasak P. Urbšio, siekia, kad nei jos, nei NVO nebūtų priskiriamos prie lobistų.

Užtektų tinkamo įgyvendinimo

Kai kurie Seimo nariai laikosi nuomonės, kad pakanka tinkamai įgyvendinti esamą įstatymą. „Problema yra ne įstatymo raidė, o jo įgyvendinimas. Yra asmenų, kurie nepriklauso jokioms organizacijoms, bet dalyvauja teisėkūroje, o įstatymų leidybos veiklą prižiūrinčios institucijos to nesugeba užkardyti“, – pabrėžė konservatorius Mantas Adomėnas.

Jis atkreipė dėmesį, jog griežtinant Lobistinės veiklos įstatymą kyla pavojus, kad organizacijos, kurios rūpinasi bendruoju gėriu, gali būti „nurašomos“ kaip lobistinės. Esą reikėtų nagrinėti kiekvieną konkretų atvejį, o siūlomas bendras apibrėžimas tik dar supainios reikalą. M. Adomėno žodžiais, reikėtų vadovautis sveika nuovoka, ar tam tikras siūlymas atstovauja bendriems, ar tik tam tikros bendrovės interesams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"