TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Socialinis būstas su narkotikų kvapu

2012 12 04 5:19
Gailutės gatvės ketvirto namo kiemas - mėgstama romų pasibuvimo vieta, o penktame bute dažnai gyvena nepažįstami asmenys. /Erlendo Bartulio nuotrauka

Kauno Panemunės mikrorajono gyventojai, įsikūrę socialinio būsto pašonėje, kurį laiką kentė landynės ir narkotikų prekybos vietos kaimynystę. Jie tikina, kad padėtis ir dabar mažai tepasikeitė. Tačiau merijos valdininkai žmonių priekaištus atmeta ir pataria jiems nesipriešinti esą teisėtai romų integracijai.

Gailutės gatvės ketvirtu numeriu pažymėto namo penktas butas kone visą Penemunės bendruomenę yra įtraukęs į nesibaigiančias teisybės paieškas. Šio socialinio būsto perleidimo aplinkybės ir tai, kuo jis buvo paverstas, žmones verčia piktintis, juoba kad valdiškos pastogės eilėje ne vienus metus laukia keli tūkstančiai kauniečių.

Ši istorija prasidėjo dar 2006 metų vasarį, kai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu socialinis būstas Gailutės gatvėje buvo suteiktas Rozai Aleksandravičiūtei. Nors moteris eilėje buvo dešimta, jai daugiau kaip 50 kvadratinių metrų dviejų kambarių butas pasiūlytas pirmajai. Patalpos, už kurių remontą mokėjo laikinosios sostinės savivaldybė, per septynerius metus buvo nugyventos taip, kad šiemet Kauno taryba jas pripažino neremontuotinomis.

Visi matė, tik ne merija

Iš pradžių Panemunės gyventojai apie naujosios kaimynės įkurtuves ir veiklą nieko nežinojo. Tuo domėtis imta pamačius, kad socialinis būstas virto landyne ir kvaišalų pardavimo vieta.

Žmonės, dėl galimo keršto nenorėję, kad būtų minimos jų pavardės, LŽ pasakojo, jog Kauno pareigūnai ne kartą buvo sulaikę R.Aleksandravičiūtę ir kitus asmenis už narkotinių medžiagų platinimą šiame bute.

Prieš kelerius metus tuometė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė atliko tyrimą dėl R.Aleksandravičiūtės veiksmų ir atkreipė Kauno valdininkų dėmesį į netinkamą nuomininkės elgesį socialiniame būste.

Po kurio laiko tyrimą atliko Seimo kontrolierius Augustinas Normantas. Jis rekomendavo savivaldybės administracijos direktoriui Arūnui Keserauskui įvertinti tai, kaip R.Aleksandravičiūtė vykdo nuomos sutarties įsipareigojimus.

"Akivaizdu, kad jau tuomet Kauno merijos valdininkai buvo tinkamai informuoti apie socialiniame būste įkurtą landynę ir kvaišalų prekybos vietą. Taip pat akivaizdu, kad būta pakankamai informacijos apie socialinio būsto nuomos sutarties pažeidimus", - LŽ sakė gyventojai. Jie daro išvadą, kad, užuot jau anksčiau nutraukusi sutartį, savivaldybės administracija iki šiol dangsto negeroves.

"Niekas nepasikeitė. Valdininkai, pažeisdami laukiančiųjų socialinio būsto eilę, nežinia kodėl jį skyrė būtent R.Aleksandravičiūtei ir vėliau klaidos neištaisė", - pažymėjo pašnekovai.

Anot jų, į skundus tinkamai reagavo tik teisėsaugos pareigūnai. 2007 metų spalį Kauno miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį R.Aleksandravičiūtei. Ji buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą - įsigijusi kanapių, jas laikiusi turėdama tikslą parduoti. Už tai moteriai buvo skirta 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vėliau už kitus nusikaltimus jai buvo skirta papildoma bausmė.

Perėmė jaunasis sutuoktinis

Į kalėjimą pasodinta 43 metų romė prieš tai ištekėjo už 18 metų jaunesnio Arseno Arlausko. Moters kaimynai šią santuoką vadina fiktyvia. Esą A.Arlauskas taip tesiekė užvaldyti R.Aleksandravičiūtės nuomojamą butą, nes jau netrukus savo gyvenamąją vietą deklaravo šiame socialiniame būste.

"Viskas vyko ne be valdininkų žinios. Juk deklaruoti gyvenamąją vietą socialiniame būste reikia savivaldybės leidimo", - sakė LŽ Panemunės bendruomenės atstovai.

2009 metų liepą A.Arlauskas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrių dėl buto nuomos sutarties pakeitimo jo vardu, sutuoktinei R.Aleksandravičiūtei sutinkant. Kiek vėliau moteris įkalinimo įstaigoje mirė, o šių metų gegužę Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Vygaudo Molio įsakymu buvo suteiktas socialinis būstas A.Arlauskui. Pasak gyventojų, taip buvo pažeistos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatos, reglamentuojančios, kad savivaldybės socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų.

"Abejotina, ar Lietuvos teisininkų draugijos Kauno skyriaus vadovas V.Molis nežinojo šių nuostatų. Kyla klausimas, kodėl A.Arlauskui suteiktas 2 kambarių 50,04 kvadratinio metro bendrojo ploto butas, kai Kauno mieste šimtai našlaičių ir neįgaliųjų, tūkstančiai jaunų ir daugiavaikių šeimų dešimtmečius laukia socialinio būsto", - stebėjosi Kauno meriją skundais užvertę Panemunės gyventojai.

Jiems taip pat keista, kad įstatymai numato galimybę socialinį būstą "paveldėti" sutuoktiniui, kuris net nėra socialiai remtinas.

Panemunės bendruomenė ne kartą informavo Kauno meriją, kad A.Arlauskas socialiniame būste niekada negyveno, o šias patalpas subnuomojo tretiesiems asmenims.

Užsimojo privatizuoti?

Anot gyventojų, ne mažiau skandalingos ir galbūt turinčios korupcijos apraiškų yra šių metų spalio 4 dienos Kauno tarybos sprendimo "Dėl gyvenamųjų patalpų Gailutės gatvėje pripažinimo fiziškai nusidėvėjusiomis ir ekonomiškai netikslingomis remontuoti ar rekonstruoti" projekto rengimo aplinkybės.

"Nors A.Arlauskas nebuvo pateikęs savivaldybei prašymo dėl buto privatizavimo, Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus tuometis vedėjas Domas Juozas Žiogas parengė ir pateikė Kauno tarybai dokumentus dėl buto privatizavimo", - pažymėjo sunerimę gyventojai.

Jie įsitikinę, jog A.Arlauskui privatizavus būstą jie visai nebeturės ramybės. Gailutės gatvės ketvirto namo kiemas - mėgstama romų pasibuvimo vieta, o penktame bute dažnai gyvena nepažįstami asmenys. Gyventojai teigė, kad jų aplinkoje vis dažnesnės mobiliųjų telefonų, dviračių ir kitų daiktų vagystės. Tai žmonės sieja su narkotikų pirkėjais.

Nėra prie ko prisikabinti

LŽ kalbintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas V.Molis teigė, kad išnagrinėti susiklosčiusiai situacijai sudaryta komisija, o šiuo metu "prisikabinti prie A.Arlausko nėra dėl ko". Komunalinius mokesčius jis moka, nuomos mokestį savivaldybei perveda. "Aiškinsimės. Galbūt butas jam tikrai per didelis. Tuomet reikės skirti mažesnį", - sakė V.Molis.

Jis patvirtino, jog R.Aleksandravičiūtės sutuoktiniu tapęs A.Arlauskas bute deklaruoti savo gyvenamąją vietą galėjo tik gavęs savivaldybės leidimą. Esą atsakyti šiam vyriškiui nebuvo priežasties.

Kauno merijos Gyvenamojo fondo Administravimo skyriaus vedėja Laura Stankevičienė tikino, kad A.Arlauskas jokių pažeidimų nėra padaręs ir pagal Civilinį kodeksą po sutuoktinės mirties iš tiesų įgijo galimybę būsto nuomos sutartį perrašyti savo vardu. Jo prašymas buvo svarstytas pusantrų metų, ir tik tada valdininkai pasirašė sutikimą.

L.Stankevičienė pabrėžė, jog būstas yra nusidėvėjęs ir jį remontuoti savivaldybei nebetikslinga. Anot jos, kad R.Aleksandravičiūtė prekiavo narkotikais, iš tiesų buvo nustatyta, bet kad tuo užsiima ir A.Arlauskas, jokių įrodymų nėra.

Valdininkė tikino, jog tai, kad savivaldybė priėmė sprendimą neremontuoti buto, nereiškia jo privatizavimo. "Yra šimtai variantų, kaip dabar galima pasielgti. Skelbti aukcioną, nurašyti ir t. t." - aiškino L.Stankevičienė.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas V.Molis teigė, kad išnagrinėti susiklosčiusiai situacijai sudaryta komisija. /Kauno merijos nuotrauka

Romai plūsta į meriją

Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjos pavaduotojas D.J.Žiogas sakė nenorintis daug kalbėti apie butą, esantį Gailutės gatvėje. Anot jo, priėmus bet kokį nors kiek abejonių keliantį sprendimą romai būriais plūsta į meriją ir grasina iš jos nepasitraukti tol, kol problemos bus išspręstos.

"Visi prieš įstatymą lygūs, o Panemunės gyventojai turėtų stengtis, kad romai į bendruomenę integruotųsi", - sakė D.J.Žiogas.

Jo teigimu, kol kas naujų pažeidimų, susijusių su A.Arlausku, nėra nustatyta, bet situacija atidžiai stebima. Taip pat peržiūrimi dokumentai ir aiškinamasi, kur ir kokie valdininkai galėjo padaryti neteisingus sprendimus, susijusius su būsto skyrimu R.Aleksandravičiūtei, o paskui - ir A.Arlauskui.

Kauno mieste laukiantieji socialinio būsto yra surašyti į šešias eiles. Tokių asmenų yra apie 5 tūkstančiai. Teigiama, kad apie 15 proc. jų yra išvykę į užsienį, bet iš eilių nepasitraukę.

129 iš laikinosios sostinės savivaldybės turimų butų yra remontuotini, 50 - užimti savavališkai. Dar 550 būstų yra bendrabučio tipo. Iš viso Kaune yra apie 4 tūkst. socialinių būstų, kuriuose galimybės apsigyventi žmonės laukia po 10 ir daugiau metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"