TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Socialinių išmokų ateikite po mirties

2014 11 06 6:00
Atsitikus nelaimei, valstybė laikinai (iki mirties) atima visas žmogui priklausančias socialines išmokas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos socialinės apsaugos sistema sukurta taip, kad ne saugo, bet pribaigia savimi nebepajėgiančius pasirūpinti visuomenės narius. Insulto ištiktam ar dėl kitų ligų neveiksniam tapusiam žmogui Lietuvoje nustojamos mokėti visos jam priklausančios socialinės išmokos: slaugos pašalpa, invalidumo (darbingumo netekimo) ir senatvės pensijos.

Be pragyvenimo ir gydymo lėšų likusio ligonio artimiesiems siūloma pradėti ilgai trunkantį teismo procesą dėl globos skyrimo, o artimąjį slaugyti iš savų pinigų. Tuo metu už gaunamas lėšas nepajėgiančio pasirašyti senjoro pensija pradedama kaupti „Sodroje“, o slaugos pašalpos mokėjimus sustabdžiusi savivaldybės administracija pinigus grąžina į valstybės biudžetą.

Valdininkai ciniškai ramina, kad tokių atvejų daug, ir pataria nesijaudinti - sukauptas socialines išmokas valstybė giminaičiams esą grąžins po jų artimojo mirties.

Principinga laiškininkė

Kad atsitikus nelaimei valstybė laikinai (iki mirties) atima visas socialines išmokas, įsitikino 90 metų klaipėdiečio artimieji. Žmonos slaugomam buvusiam jūrininkui Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius yra skyręs neterminuotą 900 litų kasmėnesinę slaugos išlaidų kompensaciją. Beveik metus pašto darbuotoja pašalpą atnešdavo į namus ir ją perduodavo slaugomo vyro žmonai.

Tačiau prieš mėnesį laiškininkė pasikeitė. Nauja darbuotoja iš slaugomojo žmonos pareikalavo raštiško įgaliojimo. Senolis - pašalpos gavėjas jau nepajėgia savo parašu patvirtinti, kad gavo dokumentuose nurodytą pinigų sumą. Taigi ir valstybės skirta pašalpa jam neatiduodama - paštininkė pinigus išsinešė atgal.

„Su senąja laiškininke, kai tėvas tapo neveiksnus, geranoriškai susitardavome. Žinau ne vieną tokį atvejį, kai paštininkės be jokių įgaliojimų perduoda išmokas artimiesiems, nes supranta situaciją. O ši pasirodė esanti lyg robotas, dirbantis griežtai pagal instrukciją“, - pasakojo senuko sūnus.

Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė teisino paštininkės elgesį. „Visos išmokos (ar pensijos) yra išmokamos gavėjui, kuris atsiimdamas išmoką turi pateikti asmens dokumentą ir savo parašu patvirtinti, kad gavo dokumentuose nurodytą pinigų sumą. Tad šiuo atveju laiškininkė pasielgė tinkamai ir nepažeidė nustatytos tvarkos. Kad išmoką galėtų atsiimti kitas asmuo, jis privalo turėti įgaliojimą. Jei pašalpos gavėjas teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu arba jam nustatoma globa ir paskiriamas globėjas, išmoka išmokama globėjui, šiam pateikus savo asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir teismo nutartį arba savivaldybės valdybos sprendimą, kuriais išmokos gavėjui yra paskirta globa“, - griežtą tvarką aiškino A. Jonušaitė

„To nepatvirtins joks notaras“

Vildamiesi, kad įmanoma teisėtu būdu įgyti nelemtąįį slaugomojo įgaliojimą paimti pašalpą, klaipėdiečio sūnūs su liudininke nuvyko į notaro biurą. Tačiau ir čia nieko nepešė.

„Notaras paaiškino, kad asmuo, pasirašantis įgaliojimą paimti pašalpą, invalidumo ar senatvės pensiją, turi būti veiksnus, tai yra pats sugebėti perskaityti įgaliojimą, sutikti - parodyti, kad supranta, ir nurodyti, kam įgalioja, kažkokiu fiziniu veiksmu. Net jeigu jis nekalba ar jo rankos paralyžiuotos, toks asmuo turi būti protingas ir sąmoningas, galvos linktelėjimu ar kitaip parodyti, jog supranta, kas vyksta. Dalyvaujantis liudininkas raštu paliudija, kad asmuo supranta, ką daro. Mūsų atveju tėvas nei judina rankų, nei kojų, nei kalba. Jeigu pasako, tai tik vieną kitą žodį: „gerai“, „ne“. Skaityti tikrai neperskaitys, suprasti nesupras ir nurodyti nenurodys. Mane, sūnų, jis kartais pažįsta, kartais ne“, - keblią padėtį apibūdino klaipėdietis.

Į vyrų pokalbį biure įsiterpė notaro padėjėja. Ji prisipažino visa tai jau patyrusi. Mat teisininkės mama taip pat staiga tapo neveiksni, tačiau notaras atsisakė patvirtinti įgaliojimą dukteriai paimti socialines išmokas. Moteris samdė advokatą, kreipėsi į teismą, kad mamai paskirtų globą. „Prasidėjo procesas, bet jo viduryje, kai jau daug darbo buvo padaryta, mama mirė. Būčiau žinojusi, būčiau nė nepradėjusi“, - prisiminė notaro padėjėja. Ji paaiškino, kad globos skyrimo procesas teisme gali užtrukti pusę metų ar metus ir nemažai kainuoja.

„Pinigai advokatui, teismo žyminis mokestis, dokumentų rinkimas, mokėjimas už juos“, - išlaidas vardijo moteris. Be to, esama įvairių sąlygų, kurias reikia atitikti: pavyzdžiui, globėjas ir globojamasis turi kartu gyventi, yra ir kitų apribojimų. „Dar klausimas, kaip ten su tuo teismu baigtųsi“, - prisiminęs pokalbį pas notarą atsiduso klaipėdietis.

Pasiūlė ateiti... po mirties

Vis dėlto vyras teigė esąs teisininkų ir socialinių darbuotojų įtikintas, kad nors dabar teks patuštinti nuosavą kišenę, valstybės skirti pinigai neprapuls, jie - paveldimi.

„Kad tų pinigų jau dabar reikia slaugant tėvą, visi lyg ir supranta, bet ramina, kad tai ne pirmas atvejis, kad daugelis sunkios negalios pakirstų žmonių artimųjų nespėja iš anksto susitvarkyti nei įgaliojimų, nei globos. Mane tai stebina, lyg senų tėvų priežiūra būtų įprastas kasdienis gyvenimo reiškinys. Bet juk žmogų tai ištinka tik kartą gyvenime, ir dažnai - netikėtai. Laiko pasiruošti, viską apgalvoti beveik nėra“, - svarstė vyras.

Jo nuomone, socialiniai darbuotojai turėtų ne tik kaip robotai mokėti pašalpas, bet ir konsultuoti artimuosius. „Deja, to nėra. Jiems įprasta, kad žmonės patenka į bėdą. Mes irgi galėjome pasirūpinti įgaliojimu, kol tėvas buvo veiksnus. Bet net nekilo minčių, kad gali atsirasti tokių kliūčių. Ką turėjome daryti, supratome tik tada, kai jau nieko nebeįmanoma pakeisti. Tuo metu merijos darbuotoja perspėjo, kad du kartus nepavykus įteikti ligoniui pašalpos mokėjimas bus sustabdytas, ir patarė kreiptis po tėvo mirties. Dar pridūrė, kad tai ne pirmas toks atvejis“, - stebėjosi vyras.

Jis negali suprasti, kodėl ydinga tvarka nekeičiama, jeigu tokių atvejų yra daug. Klaipėdietis skaičiuoja, kad 900 litų slaugos pašalpos ir 1500 litų senatvės pensijos jo tėveliui mokėjimą sustabdžiusi valstybė per 10 metų sukauptų beveik 300 tūkst. litų. „Tai dideli pinigai, bet juk mums jų reikia dabar. Bet ne - valstybė jų neduoda žmogui, kuriam jie skirti ir reikalingi jo priežiūrai, o kaupia, kol tėvelis iškeliaus į geresnį pasaulį. Bet juk vaistus, sauskelnes reikia dabar pirkti, specialūs poreikiai, už kuriuos valstybė iki šiol mokėjo, taip pat niekur neišnyksta. Slaugę samdyti reikia dabar. Kaip nors tvarkysimės. Bet taip tikrai neturėtų būti, man tai atrodo skandalinga. Neįsivaizduoju, ką atsidūrę tokioje padėtyje, netekę visų socialinių išmokų, darytų vieniši seneliai“, - piktinosi jis.

Klaipėdiečiui atrodo, kad viską galima būtų sutvarkyti paprasčiau: slaugos pašalpos gavėjui tapus neveiksniam, merijos socialinės paramos skyrius skirtų paramą pagal gavėjo artimojo pareiškimą, o teismas bylą pradėtų tik tuomet, jeigu merijos sprendimą užginčytų kiti artimieji.

Grąžina į biudžetą arba kaupia

„Jūsų aprašytoje situacijoje nurodoma, kad slaugomas asmuo neveiksnus. Atsižvelgiant į tai, kad tik teismo sprendimu žmogus yra pripažįstamas neveiksniu, jeigu toks sprendimas yra, būtina jį pristatyti išmokas mokančiai įstaigai. Jeigu tokio sprendimo nėra ir asmuo yra neįgalus išreikšti savo valios bei nėra įstatymų nustatyta tvarka tokio asmens globėjo, reikia kreiptis į teismą. Pateikus globos nustatymą patvirtinančius dokumentus, globėjui yra išmokama visa neišmokėta šalpos išmoka“, - trumpai raštu LŽ atsakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.

Ji taip pat patikino, kad šalpos išmokai grįžus du kartus, jos gavėjas (nors ir būtų be sąmonės) „yra informuojamas apie Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose numatytas kitas galimybes bei būdus gauti išmokas. O šalpos išmokai grįžus tris kartus ir (sąmonę praradusiam - aut.) išmokos gavėjui nepateikus prašymo dėl išmokos mokėjimo būdo pakeitimo, išmokos mokėjimas vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus suteiktais įgaliojimais yra sustabdomas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjos įsakymu“, o nepanaudotas lėšas savivaldybių administracijos grąžina į valstybės biudžetą.

„Apskaičiuotos šalpos išmokų sumos, kurios jam priklausė ir kurių šalpos išmokų gavėjas dėl mirties negavo, išmokamos mirusį asmenį pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą, ar asmenims, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą“, - "paguodė" A. Liesytė.

Senatvės pensija neveiksniems žmonėms taip pat nustojama mokėti, jeigu artimieji iš anksto jo neįtikino pasirūpinti reikiamais dokumentais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėja Irma Kalinauskienė tikino, kad visos apskaičiuotos, bet neišmokėtos išmokos yra išmokamos, kai atsiranda asmuo, kuriam jos turi būti išmokėtos, arba teismo paskirtas globėjas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovas ryšiams su visuomene Martynas Žilionis paaiškino, kad, pensijos pristatyti nepavykus, ji grąžinama į „Sodrą“. „Pensija čia kaupiama taip pat, kaip kauptųsi, jeigu būtų pervedama į žmogaus sąskaitą banke, o jis jos iš ten nepaimtų. Sukaupta išmoka išmokama atsiradus pensininkui, jo įgaliotajam asmeniui, globėjui arba mirties atveju paveldėtojams“, - aiškino M.Žilionis.

„Sodros“ atstovas pridūrė, kad speciali sąskaita neatidaroma, o kaupiami tik duomenys apie neišmokėtą sumą. „Iki gavėjo mirties apskaičiuotos ir neišmokėtos sumos išmokamos paveldėtojams pagal įstatymą arba testamentą (išskyrus pensiją už mirties mėnesį, kuri išmokama pensininką palaidojusiam asmeniui). „Sodros“ skyrius išduoda pažymą notarui apie paveldėtinas, mirusiajam pensininkui priskaičiuotas, bet dėl mirties neišmokėtas pensijų sumas. Kreiptis reikia į notarą, kuris tvarko paveldėjimo reikalus“, - patarė M. Žilionis.

Kuo pakeisti valstybės „nusavinamas“ išmokas, kol senoliai gyvi ir reikalauja slaugos, nesugebėjo patarti nė vienas valdininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"