TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Sodrai" reikia užuovėjos nuo populizmo

2011 01 31 0:00
T.Medaiskis "Sodros" situaciją lygina su vairavimu, kai įvažiavus į stulpą kaltinamas automobilis.
Karolinos Drulytės nuotrauka

Socialinių mokslų daktaro Teodoro Medaiskio įsitikinimu, svarbu, kad politikai pasimokytų iš padarytų klaidų, dėl kurių dabar su dideliais finansiniais sunkumais susiduria "Sodra".

Išspręsti "Sodros" finansines problemas, anot T.Medaiskio, padėtų ryžtingi politiniai žingsniai. Jo nuomone, motinystės išmokos vis dar neatitinka krašto finansinių galimybių. Sumažintas pensijas esą būtina atkurti, tačiau neišmokėtą jų dalį žmonėms derėtų pamiršti. Cinizmo viršūne jis vadina valdžios požiūrį į socialinės paramos gavėjus kaip į išlaikytinius. "Užsienyje jie pasirodo esą darbštūs ir kūrybingi", - interviu LŽ sakė buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Teodoras MEDAISKIS.

Trūksta atsakingumo ir tvarkos

- Lietuvos socialinė politika, regis, atsidūrė aklavietėje: "Sodros" deficitas nepaliaujamai auga, daugėja skurstančiųjų. Kokios pagrindinės to priežastys?

- Aklaviete dabartinės situacijos nepavadinčiau, tačiau padėtis ne iš gerųjų. Pagrindine priežastimi pirmiausia laikyčiau ekonominę krizę, dėl kurios sumažėjo žmonių ir verslo pajamos, o todėl ir valstybės bei "Sodros" galimybės mokėti adekvačias socialines išmokas. Antra priežastis - vis dar menkai civilizuotas daugelio mūsų darbdavių požiūris į darbuotojus, kai mokami per maži atlyginimai, kai naudojantis vokeliais vengiama apmokėti jų socialines garantijas. Trečia priežastis yra neatsakingas ir trumparegiškas politikų elgesys su socialinio draudimo sistema, apdairiai iš jos pašalinus visas galimybes tokiam elgesiui priešintis.

- Apie būtinybę reformuoti socialinę sritį dabartinė Vyriausybė kalba kelerius metus. Tačiau nieko esminio kol kas nepadaryta. Kodėl stringa šis procesas?

- Jau ne kartą lyginau šią situaciją su vairavimu: įvairavę į stulpą neskubėkime kaltinti automobilio. Gal iš dalies kaltos aplinkybės (krizė), bet labiausiai - neatsakingas vairavimas. Tačiau puolama aiškinti, kad kaltas automobilis. Esą jei persėsime į švedišką, tada jau bus puiku. Manau, kad mūsų socialinės apsaugos sistema gera, ir radikaliai jos pertvarkyti nereikia. Reikia tik atsakingo vairavimo. Įtariu, kad bent jau protingesnė valdžios dalis tai supranta, todėl ir neskuba visko iš esmės pertvarkyti.

Tačiau netvirtinu, kad nereikia jokių pertvarkų. Socialinis draudimas turėtų būti labiau apsaugotas nuo vadinamosios politinės rizikos - neapgalvotų populistinių sprendimų. Socialinio draudimo fondas privalo turėti lėšų rezervą, numatytą įstatymo, bet politikai tai ignoruoja. Turėtų būti skaidresnė išmokų, ypač pensijų, sistema, griežtai siejanti mokėtas įmokas su išmokomis, o parama iškelta iš socialinio draudimo. Visa tai puikiausiai galėtų būti įgyvendinta dabartiniame modelyje, ir tam reikia paprastų patobulinimų, bet labiausiai - atsakingumo ir tvarkos.

Dosniausi būti nepajėgiame

- "Sodros" padėtis - nepavydėtina. Skaičiuojama, kad ir toliau nesiimant ryžtingų sprendimų situacijai gerinti, jau po dvejų metų šio fondo deficitas sieks 13 mlrd. litų ir viršys metines pajamas. Kokių priemonių, jūsų nuomone, derėtų imtis norint išspręsti "Sodros" problemas?

- Socialinio draudimo finansines problemas suskirstyčiau į ilgalaikes, kylančias iš visuomenės senėjimo, ir trumpalaikes einamojo deficito problemas. Pastarųjų priežastis - krizė.

Sprendimas, ką daryti, labiau glūdi socialinio draudimo išorėje, o ne jo viduje. Jei bus skatinamas ekonomikos augimas ir atsiras daugiau darbo vietų, jei darbuotojams sąžiningai bus mokama jų uždirbta alga, jei dėl to bus pristabdyta emigracija, didžioji dalis problemų bus išspręsta be jokių sensacingų sprendimų.

Tačiau kai kurių sprendimų vis dėlto reikia. Pirma, susitaikykime su karčia tiesa, kad 1,2 mlrd. litų motinystės draudimo išmokos krašto ekonomikai šiuo metu nepakeliamos. Reikėtų grįžti jei ne į 300 mln. litų, kaip buvo 2007 metais, tai bent į 500 mln. litų lygį. Tai reikštų, kad išmokos būtų mažesnės ir mokamos trumpiau. Dosniausi Europoje nepajėgiame būti, kad ir kaip norėtume.

Antra, liaukimės daliję pažadus grąžinti pensininkams krizės metu dėl pensijų sumažinimo neišmokėtas sumas. Grąžinti ikikrizinį pensijos dydį - taip, tačiau neišmokėtas sumas - kategoriškai ne. Juk nekalbame apie tai, kad darbuotojams grąžinsime jų atlyginimo dalį, negautą dėl krizės. Nežadame 300 tūkst. darbo netekusių žmonių sumokėti jų prarastą uždarbį. Kaupiantiesiems pensijų fonduose nebus grąžinta sumažėjusi jų santaupų vertė. Tai kodėl tada turėtume grąžinti pensininkams? Ir kieno sąskaita: tų, kas išeis į pensiją po krizės? Argumentas, kad socialinio draudimo pensija tai nuosavybė - iš esmės klaidingas, kad ir kokiomis mantijomis pasipuošę autoritetai jį gintų. Pensija yra dirbančios kartos uždarbio dalis, kuria ji dalijasi su pensininkų karta. Jei uždarbiai mažesni ar jų iš viso nėra, deja, mažesnės ir pensijos.

Trečia, "Sodrai" skolintus pinigus pensijoms ir motinystės išmokoms mokėti valstybė turi pripažinti savo skola ir nereikalauti jokių grąžinimų. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnis teigia: "Asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos." Aiškiai pasakyta - asignavimai skiriami, o ne skolinami.

Teks dirbti ilgiau

- Vyriausybė ketina ilginti pensinį amžių iki 65 metų. Vieni tokią idėją palaiko, kiti teigia, esą tai sukurtų papildomų rūpesčių. Kokios pozicijos laikotės jūs?

- Išėjimo į pensiją amžiaus didinimas neišvengiamas. Kaip jau sakiau, pensijas uždirba dirbanti karta. Mažėjant žmonių skaičiui darbo rinkoje, didėjant emigracijai, teks dirbti ilgiau.

Tačiau pensinio amžiaus didinimas būtiniausiai turi būti lydimas vyresnio amžiaus žmonių užimtumo skatinimo priemonių. Kol kas valdžiai sunkiai sekasi jas siūlyti ir įgyvendinti. Reikia atitinkamai modifikuoti darbo santykius, pritaikyti darbo sąlygas, keisti darbdavių ir pačių darbuotojų mentalitetą, kad vyresni žmonės rastų jų galimybes atitinkantį užimtumą, o darbdaviai suvoktų tokių darbuotojų privalumus.

- Merdėjanti "Sodra" kelia galvos sopulį ir būsimiems pensininkams. Neramu, ar ji nebankrutuos ir dabartiniai 30-mečiai ar 40-mečiai sulauks oriai gyventi leisiančių pensijų. Kokias perspektyvas regite jūs?

- Galiu tik pakartoti, kad pensijos dydį lemia darbuotojų uždarbiai ir jų skaičius, tenkantis vienam pensininkui. Jei turėsim sveiką dinamišką ekonomiką ir civilizuotus darbdavius, tai ir pensijos garantuos orią senatvę. Socialinis draudimas - tik priemonė kartų solidarumui pasiekti. Jis nemerdės, jei nebus žudomas.

Šiandien viešojoje erdvėje kartkartėmis įsiplieskia, mano akimis, visiškai beprasmiška diskusija, kas geriau būsimiems pensininkams: socialinis draudimas ar pensijų kaupimas. Akivaizdu, kad krizė skaudžiau paveikė kaupiamąją pensijų dalį nei "Sodrą". 2008 metais Lietuvos pensijų fondų apskaitos vieneto vertė vidutiniškai sumažėjo beveik 20 proc., o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija sumažėjo 9 proc., ir tai tik laikinai.

Iš skurdo išbrisime negreit

- Statistika skelbia, kad skursta kas penktas krašto gyventojas. Kaip ištrūkti iš kibių nepritekliaus spąstų?

- 20 proc. "skurdo rizikos lygis" reiškia, kad Lietuvoje didesnė nei daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių pajamų nelygybė. Pagrindinė to priežastis - mano jau minėtas grobikiškas požiūris į verslą, nepagarba darbuotojui, klestinčios šešėlinės pajamos. Į tokią padėtį patekome iš planinės vergovės įpuolę į primityviai suvoktą laisvąją rinką, be to, neatsikratę ir įpročio apgaudinėti valstybę. Turime išaugti iš tokios necivilizuotos būsenos. Kita vertus, tenka pripažinti, kad mūsų ekonomika dar nepajėgi užtikrinti senųjų ES šalių lygio gyventojų pajamų.

- Premjero Andriaus Kubiliaus nuomone, Lietuvoje įsivyravo išlaikytinių mentalitetas. Ar sutinkate su tuo?

- Nesutinku, kad "įsivyravo". Taip, visada ir visur yra tinginių, norinčių tik gauti. Tačiau didelė dalis žmonių tikrai pakliuvo į bėdą, netekę darbo. Kaltinti juos "išlaikytinių mentalitetu" - cinizmo viršūnė. Beje, skaudžiausiu nedarbo didėjimo laikotarpiu valdžia sunaikino nedarbo draudimą, iš jo paliko tik apgailėtiną 650 litų pašalpą.

Pagal susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio ir į jį panašių logiką, jei netekęs darbo žmogus tris mėnesius gaus 40-50 proc. buvusio atlyginimo dydžio išmoką, už ką jis, beje, daug metų mokėjo nedarbo draudimo įmoką, jis neišvengiamai užsikrės "išlaikytinio" virusu.

Toks valdžios požiūris antrina kai kurių darbdavių niekinančiam požiūriui į darbuotoją. Todėl ir emigruojama. Kažkodėl užsienyje tie "išlaikytiniai" pasirodo esą darbštūs ir kūrybingi žmonės. Tačiau ten jie dirba jau nebe Lietuvai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"