TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Sodros" vadovas: geresnis receptas neišrastas

2012 09 10 8:42
M.Sinkevičius: Lietuvoje veikia vokiškas socialinio draudimo modelis, ir tik politikai galėtų apsispręsti, ar reikia kažką keisti. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Valstybinio socialinio draudimo fondui ("Sodra"), besikapanojančiam skolų liūne, beveik dvejus metus vadovaujantis Mindaugas Sinkevičius pavojaus varpais skambinti nelinkęs. Esą dabartinis socialinio draudimo modelis veikia visoje Europoje ir geresnės alternatyvos jam kol kas paprasčiausiai nėra.

"Sodros" direktoriaus tvirtinimu, skolos augimo tempai nuosekliai lėtėja, o po ketverių metų preliminariai prognozuojamas jau ir subalansuotas biudžetas. Viliamasi, kad 2016-aisiais šiuo metu 9,14 mlrd. litų siekianti skola pamažu ims tirpti. Tačiau esą viskas atsiremia į ekonomikos augimo tempus. Jei krašto ūkis augs taip, kaip tikimasi, ateities perspektyvos bus kur kas šviesesnės nei dabartinė situacija.

Apie "Sodros" ateities perspektyvas, jas veikiančius demografinius ir ekonominius procesus, biudžeto skolą ir deficitą, orią senatvę bei reformų galimybes - "Lietuvos žinių" interviu su Mindaugu Sinkevičiumi.

Visur panašios problemos

- Į "Sodros" vadovo postą atėjote prieš dvejus metus. Tie metai buvo paženklinti 3 mlrd. litų deficitu ir dar niūresnėmis prognozėmis. Jūsų vadovaujamos įstaigos adresu jau buvo pasipylusi lavina įvairiausių epitetų, o ekspertai ją iš anksto siuntė myriop. Ar per tuos metus padėtis bent kiek pagerėjo?

- Skirtumą tarp šių laikotarpių geriausiai iliustruoja dabartiniai rodikliai. Nuo šių metų balandžio eina penktas mėnuo, kai įmokų surinkimo rodikliai yra geriausi per visą "Sodros" istoriją. Štai balandžio mėnesį nežymiai pralenkėme iki šiol geriausius 2009 metus, o gegužė, birželis, liepa ir rugpjūtis, remiantis išankstiniais duomenimis, yra geriausi įmokų surinkimo mėnesiai per visą istoriją. Negana to, per pirmus septynis šių metų mėnesius surinkome beveik 355 mln. litų daugiau nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Taigi biudžeto surinkimo tendencijos nuteikia pozityviai.

Kalbant apie išlaidas, kaip žinote, šiemet senatvės pensijos buvo grąžintos į 2009 metų lygį. Išlaidos viršija pajamas, tačiau atotrūkis mažėja. Praėjusį rugsėjį planuota, kad šių metų biudžeto deficitas sieks 2,3 mlrd. litų, bet, naujausiais mūsų duomenimis, jis turėtų sudaryti 1,99 mlrd. litų. Šie duomenys - realus ir tikras patvirtinimas, kad padėtis gerėja.

- Vis dėlto vieningai sutariama, kad "Sodros" perspektyva itin glaudžiai susijusi su demografiniais procesais - jei visuomenė ir toliau sparčiai senės, dirbantys žmonės paprasčiausiai nebesugebės išlaikyti tų, kuriems reikalingos išmokos. Kokių reformų, Jūsų nuomone, reikia, kad ši perspektyva būtų kiek galima labiau atitolinta?

- Vienas sociologas neseniai rašė, kad demografinės problemos nėra vienintelis lemiamas veiksnys. Visos Europos visuomenė susiduria su panašiomis problemomis. Jei ekonomika bus stipri, bus kuriamos darbo vietos, mokami dideli atlyginimai ir sukurtas stiprus paslaugų sektorius, "Sodra" išsilaikys. Pagrindinis akcentas - ne demografinė politika, o ekonomika. Išaugus darbo užmokesčio fondui, šiandienes problemas bus galima suvaldyti. Jeigu ekonomika neaugs taip, kaip visi tikimės, sunkumai niekur neišnyks. Bet pirmiausia imkimės formuoti gerą aplinką aplink save ir mažinkime pakantumą šešėliui.

Skola tirps 2016-aisiais

- Kiek šiuo metu siekia "Sodros" skola? Ar ateityje ji gali mažėti?

- "Sodra" skolinga 9,14 mlrd. litų. Preliminariai prognozuojame, kad 2015-aisiais einamųjų metų deficitas bus apie 200 tūkst. litų, o 2016-aisiais biudžetas gali būti subalansuotas ar net teigiamas. Tad nuo tų metų tikimės, kad skola pagaliau ims tirpti. Tačiau viskas glaudžiai susiję su ekonominėmis perspektyvomis. "Sodros" biudžetas priklauso nuo darbo užmokesčio fondo. Šis fondas kitąmet prognozuojamas 27,5 mlrd. litų, 2014 metais - 29 mlrd. litų. Tad jeigu darbo užmokesčio fondas, nuo kurio mokami socialinio draudimo mokesčiai, didėtų sparčiau, problemos spręstųsi kur kas greičiau. Kaip minėjau, viskas priklauso nuo mūsų pačių požiūrio į šešėlinę ekonomiką ir nuo žmonių pasitikėjimo socialiniu draudimu.

- Galbūt jau žinote išankstines kitų metų pagrindinių biudžeto rodiklių prognozes ir jų pokyčius, lyginant su šiais metais?

- Preliminariomis prognozėmis, "Sodros" deficitas kitąmet turėtų siekti apie 1,6 mlrd. litų - tai yra apie 400 mln. litų mažesnis nei laukiamas šįmet. Skaičiuojama, kad kitų metų pajamos bus 736 mln. litų didesnės nei šiemet. Taip pat didesnės bus išlaidos, o skirtumas sieks 372 mln. litų.

- Tačiau kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetus bei "Sodros" biudžetą formuoja dabartinė Vyriausybė, o tvirtinti juos turės jau kita, suformuota po rinkimų. Ar nesibaiminate pokyčių, kurie gali neigiamai atsiliepti finansiniams rodikliams?

- Norisi tikėti, kad Finansų ministerijos prognozės dėl ekonomikos augimo radikaliai nesikeis, o būsima Vyriausybė imsis darbo suvokdama, koks svarbus gyventojams yra socialinis draudimas. Jei taip ir nutiks, radikalių pokyčių neturėtų būti.

Pensijos atitinka ekonomiką

- Didžiausia dalis "Sodros" išmokų tenka senatvės pensijoms. Vis dėlto, palyginti su kitomis Europos šalimis, jos yra vienos mažiausių. Ko reikia, kad žmonės užsitarnautų oresnę senatvę?

- Pensijų ir kitų "Sodros" išmokų dydis priklauso nuo ekonomikos pajėgumo ir nuo darbo užmokesčio fondo. Jei ekonomika neauga ir darbo užmokesčio fondas nedidelis, pensijos negali būti išskirtinės vidutinio darbo užmokesčio atžvilgiu. Šiuo metu Lietuvoje vidutinė pensija sudaro apie 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Šis rodiklis tikrai nėra vienas žemiausių Europoje. Žinoma, pinigine išraiška ji Europos mastais nėra didelė. Tačiau mūsų ekonomika taip pat nėra pirmaujanti Europos Sąjungoje.

Analizuojant skirtingų šalių pensijas, nereikėtų pamiršti, kad joms daug kur taikomas pajamų mokestis. O Lietuvoje jis netaikomas. Tad lyginti reikėtų palyginamus dalykus - bruto ir neto dydžius.

Beje, net Vokietijos, kurios gyventojų pensijų dydį dažnai mėgstama naudoti kaip pavyzdį, socialinio draudimo fondo deficitas siekia 30 procentų. Tačiau čia valstybė šį biudžeto deficitą remia kiekvieną mėnesį ir visi suvokia, kad tai neišvengiama.

- "Sodra" finansuojama mokesčiais, kurie surenkami iš gyventojų darbo užmokesčio. Ar šių mokesčių dydis yra optimalus?

- Seimas yra priėmęs socialinio draudimo pertvarkos gaires. Jose siūloma dalį "Sodros" įsipareigojimų perkelti į valstybės biudžetą. Tai, beje, ne kartą yra rekomendavusi ir Valstybės kontrolė. Jei bus apsispręsta eiti tokiu keliu, ateityje galėtų mažėti darbo jėgos apmokestinimas "Sodros" mokesčiais. Tarifui didėti dabartinėje situacijoje galimybių nematau.

Sistema veikia

- Vyriausybė "Sodrai" nuo kitų metų ketina perduoti ir nedarbo pašalpų išmokėjimo funkcijas. Kaip vertinate tokias užmačias, ar tai netaps institucijai papildoma našta?

- "Sodra", be kitų savo funkcijų, surenka ir įmokas nedarbo draudimui - apie 300 mln. litų. Dabar šias lėšas pervedame į užimtumo fondą, o iš jo finansuojama Darbo birža, mokamos bedarbio pašalpos ir skiriamos lėšos aktyvioms darbo rinkos priemonėms. Vyriausybė nusprendė, kad Darbo birža turėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto, tad socialinio draudimo įmokos nebus naudojamos jai išlaikyti. Dėl to kažkiek mažėtų mūsų deficitas. Pašalpų išmokėjimas skirtųsi tik tuo, kad jas mokėtume tiesiogiai.

Tačiau Vyriausybės siūlymui turi pritarti Seimas. Taigi kol kas apie papildomus resursus negalvojame. Nors šiaip ar taip jie neturėtų būti dideli.

- Pastaruosius 3-4 metus aktyviai aptarinėjamas "Sodros" reformos klausimas. Sociologai beveik vienbalsiai sutaria, kad ji reikalinga. Ką, Jūsų akimis, reikėtų keisti?

- Sociologų nuomonės yra pačios įvairiausios. Vieni sutaria, kad keisti reikia, kiti sako, kad kažką reikėtų keisti mažiau, dar kiti tvirtina, kad šioje sistemoje pakaktų atsisakyti tam tikrų funkcijų. Vis dėlto tokia sistema pasiteisinusi visoje Europoje. Lietuvoje veikia vokiškas socialinio draudimo modelis. Jis gyvuoja, ir patys politikai apsispręs, ar čia reikia kažką keisti. Tokiu pačiu principu "Sodra" funkcionuoja visoje Europoje ir kol kas niekas nerado geresnio recepto. Socialinis draudimas priklauso nuo ekonomikos: jei ji augs, susitvarkys ir socialinio draudimo fondo biudžeto problemos. Jeigu augimo nebus, problemų bus visur - tiek valstybės biudžete, tiek švietime, sveikatos apsaugoje, socialinio draudimo fonde.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"