TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šokiruojančios teisėjų paslaptys

2012 09 07 7:31
Erlendo Bartulio, Teismai.lt, Bushido.lt ir Valetudo.lt nuotraukos

Ar gali teisėja, kurios sūnums iškeltas baudžiamąsias bylas teismai vienas kitam mėto tarsi karštas bulves, teisti kitus asmenis? Kol kas gali, nes Temidės tarnai patys sprendžia, ar artimųjų nuodėmės leidžia jiems vykdyti teisingumą.

Sužinojęs, kodėl į jį kreipėsi LŽ, Aukščiausiojo Teismo (AT) vadovas, Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius paprašė pusdienio informacijai patikrinti. "Kol kas man žinomi tik du atvejai, verčiantys artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje (jau šiandien - aut.) aptarti jūsų iškeltą problemą. Bandysime aiškintis, ar jų nėra daugiau. Ir priimsime nutarimą, įpareigojantį teisėjus, kurių artimi giminaičiai patenka į tokias situacijas, apie tai informuoti", - žadėjo jis.

Formaliai nieko nepažeidė

Kad jau beveik porą metų šalies teismuose yra įstrigusi dviejų Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos Reginos Agrbos sūnų vadovaujamos Alytaus nusikalstamos grupuotės baudžiamoji byla, šio teismo pirmininkas Mindaugas Šimonis prisipažino sužinojęs tik iš LŽ. Teismų įstatymas įpareigoja teisėją raštu pranešti teismo pirmininkui apie teismo procesą, kuriame jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) yra proceso šalis, jei bylą nagrinėja teismas, kuriame teisėjas dirba. Kitaip tariant, žiūrint formaliai, teisėja R.Agrba jokio pažeidimo nepadarė, nes minėta Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento rengta byla 2010 metų gruodį buvo perduota Alytaus rajono apylinkės teismui. Jis netrukus nuo bylos nagrinėjimo nusišalino. Priežastis - visi tuomečiai šio teismo teisėjai asmeniškai pažinojo iš Alytaus kilusią kolegę R.Agrbą - kaltinamųjų Rolando ir Edvardo Agrbų motiną.

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos R.Agrba (iš kairės) ir V.Simanavičienė Lietuvos Respublikos vardu toliau sprendžia kitų žmonių likimus, nors jų pačių artimuosius lydi skandalų šleifas.

Bus teisiamas ir advokatas

Lazdijų rajono apylinkės teismas, vėliau gavęs brolių Agrbų ir  11 jų bendrininkų bylą, jau buvo pradėjęs ją narplioti. Tačiau kaltinamųjų advokatams užkliuvo, kad bylą nagrinėjančios teisėjos vyras dirba prokuroru Alytuje. Dėl to ji buvo priversta nusišalinti. Tuomet Apeliacinio teismo sprendimu byla atsidūrė Varėnos rajono apylinkės teisme. Jame jos niekaip nepavyksta pradėti nagrinėti jau devynis mėnesius. G.Kryževičius pripažino, kad šis procesas stringa dėl tradicinių priežasčių - kaltinamieji ir jų gynėjai daro viską, kad jį vilkintų.

O per tą laiką Alytaus rajono apylinkės teismą pasiekė dar viena brolių Agrbų byla. Šįkart - rengta Alytaus prokurorų. LŽ duomenimis, ji paskirta nagrinėti teisėjai, atvykusiai į Alytų iš Varėnos. Tačiau ir šios bylos dar nepavyko pradėti nagrinėti, nors jau praėjo septyni mėnesiai, kai ji gauta. Priežastys - tos pačios. Viena su jomis susijusi aplinkybė yra itin iškalbinga - R.Agrbai, kurį gynė Kauno advokatas Edgaras Paulius Staniukaitis, teko skubiai ieškotis naujo gynėjo. Mat E.P.Staniukaitis šių metų birželį įkliuvo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos agentams, kai perdavė su jais bendradarbiauti sutikusiam nuteistajam internetinio ryšio modemą. E.P.Staniukaitis pasinaudojo advokatams suteikta teise patekti į Kauno tardymo izoliatorių be patikros, kuri taikoma kitiems lankytojams.     

R.Agrba po išpuolio, per kurį iš Kalašnikovo automato jam buvo peršautos kojos, turėjo atsisveikinti su sportine karjera.

Likimas neaiškus

Nors nutylėdama apie šias bylas teisėja R.Agrba formaliai nieko nepažeidė, G.Kryževičius pripažino, kad visų aplinkybių kontekste galimas ir kitoks vertinimas. "Jeigu asmuo žino apie daromas nusikalstamas veikas, bet nesiima jokių priemonių, nepraneša apie tai specialiosioms institucijoms, nesiekia užkirsti tam kelio savo aktyviais veiksmais, tai nesiderina su bendraisiais teisėjo veiklos principais", - teigė Teisėjų tarybos pirmininkas. Tačiau jis dar negalėjo pasakyti, koks likimas laukia teisėjos R.Agrbos. Ji, LŽ duomenimis, po savaitės turėtų grįžti iš atostogų (dėl šios priežasties pakalbinti teisėjos nepavyko - aut.). Anot G.Kryževičiaus, R.Agrbos situaciją ketinama aptarti artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje. "Nežinau, kokie jos santykiai su sūnumis, kurie yra įsivėlę į įvairias kriminalines istorijas, todėl aklai kaltinti nesinorėtų. Jeigu ji neturi nieko bendra su sūnumis, ar privalo "ganyti" savo suaugusius vaikus?" - svarstė G.Kryževičius.

Alytaus kriminalinės įžymybės

Ar įmanoma, kad teisėja R.Agrba galėjo nežinoti apie sūnų (Rolandui - 32 metai, Edvardui - 26-eri) gyvenimo būdą, juolab kad jiems jau po dukart - 2007-2008-aisiais ir pernai - taikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas? Gimtajame Alytuje kikboksu užsiimantys broliai - kriminalinės įžymybės. Be to, LŽ dar prieš 11 metų yra rašiusios apie teisėjos R.Agrbos kišimąsi į Alytaus teisėsaugininkų, tyrusių smarkiai sumušto 16-mečio sužalojimo aplinkybes, darbą. Ir net trukdymą jiems. Minėtu nusikaltimu buvo įtariamas R.Agrbos, jau tada dirbusios Kauno miesto apylinkės teisme, vyresnysis sūnus Rolandas. Jam tada buvo 21 metai. Vėliau jis, kaip ir jaunėlis, ne kartą buvo įsivėlęs į įvairias kriminalines istorijas, tačiau iki šiol abu broliai neteisti.

Bene labiausiai nuskambėjo 2009 metų kovo įvykis, kai Lietuvos kikbokso čempionui R.Agrbai iš Kalašnikovo automato buvo peršauti abu blauzdikauliai. Tai buvo vienas brolių vadovaujamos grupuotės ir "brazilkinių" karo epizodų.

"Toks pat užsispyręs ir nuožmus kaip ir jo brolis", - taip E.Agrba pristatomas kovinių sporto šakų mėgėjams skirtoje interneto svetainėje.

Skirs daug dėmesio   

Šis karas, anot teisėsaugininkų, kilo grupuotėms nepasidalijus įtakos zonų aprūpinant Alytų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Jis buvo nutrauktas tik vietos policijai ir prokurorams sulaukus pagalbos iš Vilniaus. "Brazilkiniai" už tuomet surengtus išpuolius, per kuriuos buvo sužaloti trys jų oponentai, jau nuteisti.

Kauno apygardos teismui perduota ir kita byla, kurioje jie kaltinami ne tik dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo, bet ir dėl neteisėto disponavimo labai dideliais kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis.

Tuo metu broliams Agrboms ir jų bendrininkams kol kas sėkmingai sekasi vilkinti prieš juos pradėtą teismo procesą. LŽ pradėjus domėtis kodėl, G.Kryževičius tikino sutaręs su Kauno apygardos teismo pirmininku Nerijumi Meilučiu, kad šis nuolat seks, "ar efektyviai šioje byloje yra taikomos procesinės priemonės".

Broliai Agrbos yra kaltinami subūrę organizuotą grupuotę, neteisėtai disponavę šaunamaisiais ginklais, juos naudoję apiplėšti žmogų, neteisėtai atėmę laisvę bei nesunkiai, tačiau itin žiauriai sutrikdę sveikatą. Edvardas kaltinamas dar ir neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti.

Gelbėdama savo kailį V.Kazlauskienė skubiai paliko teisėjų luomą, tačiau jos sūnus šiandien teisiamas ir už paties padarytus nusikaltimus, ir drauge su motina.

Vidurdienio gangsteriai

LŽ duomenimis, R.Agrba minėtoje byloje yra kaltinamas beisbolo lazda sužalojęs moterį, ėjusią ieškoti savo vyro, kurį R.Agrba buvo pasikvietęs į pokalbį, bei tos moters šunį. Paskui, kai vienam R.Agrbos sėbrui iš pravažiuojančio automobilio buvo peršautos kojos, Rolandas vežęs, kaip įtarta, informacijos apie šį įvykį galinčius turėti žmones į mišką. Ten, siekiant išgauti informacijos, replėmis sukinėtos ausys, badyta atsuktuvais, grasinta nukirsti kojas ir pan.

Iškalbingas ir išpuolis, kuriuo broliai Agrbos kaltinami byloje, šiuo metu įstrigusioje Alytaus rajono apylinkės teisme. Jie kaltinami vieną 2010 metų lapkričio vidurdienį Alytaus daugiabučių mikrorajone automobiliu užblokavę kelią kitai transporto priemonei, kuria važiavo keturi asmenys. Tarp jų - viena moteris. Su pistoletais rankose broliai pribėgo prie užblokuoto automobilio. Edvardas, atidaręs vairuotojo dureles, spyrė jam į petį ir įrėmė į koją pistoletą. Rolandas ginklą nutaikė į moterį, išlipusią iš automobilio, o po to dūrė peiliu vairuotojui į koją. Teisėjos R.Agrbos sūnums šioje byloje pateikti kaltinimai dėl grasinimo nužudyti du žmones ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, viešosios tvarkos pažeidimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš savanaudiškų paskatų.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka/Teisėjų tarybos pirmininkas G.Kryževičius neslėpė, kad tokių dviprasmiškų situacijų, kenkiančių teismų prestižui, gali būti ir daugiau.

"Daktarų" šešėlis

Antras atvejis, kuris, G.Kryževičiaus teigimu, paskatino skubiai keisti artimiausio Teisėjų tarybos posėdžio darbotvarkę, susijęs su Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičiene. Jos buvęs sutuoktinis Aidas Simanavičius, su kuriuo teisėja spėjo išsiskirti prieš pat jo bylą perduodant teismui, pernai balandį nuteistas penkerių metų laisvės atėmimu už didelio kiekio kanapių auginimą ir labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą, nors jam grėsė nelaisvė nuo 10 iki 15 metų. Šis Vilniaus apygardos teismo nuosprendis nebuvo apskųstas.

Kartu su A.Simanavičiumi buvo teisiamas ir profesionaliausiu automobilių vagimi Lietuvoje tituluojamas Raimondas Petraitis, pravarde Mondė. R.Petraitis neseniai davė parodymus Henriko Daktaro byloje, nes, jo paties teigimu, vienu metu buvo priverstas dirbti Henytei. Su pareigūnais bendradarbiavusiam Mondei buvo skirta tokia pati penkerių metų laisvės atėmimo bausmė kaip ir jo padėtam demaskuoti buvusiam teisėjos sutuoktiniui.

Kanapių plantacija, kurią 2010 metais, Joninių išvakarėse, rado Kauno policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, buvo iš išorės apleistame Kauno rajono Dievogalos kaimo ūkiniame pastate. Jį buvo nusipirkęs A.Simanavičius, dirbęs ugniagesiu gelbėtoju vos už kelių šimtų metrų įsikūrusioje Poderiškių ugniagesių komandoje.

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka/Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas A.Norkūnas viešai linkęs abejoti kai kurių kolegų padorumu.

Kolegas ištiko šokas

Per pastato, kuriame buvo sumontuota kanapėms auginti būtina įranga, šturmą A.Simanavičius nebuvo sulaikytas. Nors užfiksuota, kad prieš tai jis ten lankėsi. Tačiau A.Simanavičiui apie pareigūnų operaciją buvo pranešta telefonu. Tada jis išjungė savo telefoną ir parą buvo dingęs. Ieškoti A.Simanavičiaus namie pareigūnai negalėjo dėl jo žmonos teisėjos teisinio imuniteto. Vėliau paaiškėjo, kad jis tą parą kitur slapstėsi. A.Simanavičius buvo sulaikytas kitą dieną - kaip niekur nieko atvykęs į darbą.

Iš to, ką pavyko aptikti po šturmo, pareigūnai darė išvadą, kad kanapių plantacija A.Simanavičiui priklausančiame pastate žaliavo mažiausiai tris mėnesius. Vieną derlių (sudžiovinus apie 40 kilogramų kvaišalams gaminti tinkamos žaliavos) jau buvo spėta nuimti, o antram jau buvo atsivežti sodinukai.

A.Simanavičiaus bendrininkus, sulaikytus anksčiau už jį, suimti leido Kauno miesto apylinkės teismas, kuriame tebedirba jo žmona. LŽ duomenimis, paaiškėjus, kas minimas kaip atvestųjų suimti bendrininkas, V.Simanavičienės kolegas ištiko šokas. A.Simanavičiaus suėmimo klausimą sprendė jau Kauno rajono apylinkės teismas. A.Simanavičius nuosprendžio laukė už grotų. Kaip LŽ teigė Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkas M.Šimonis, apie šią bylą jis sužinojo ne iš V.Simanavičienės. Tik pakviesta pasikalbėti ji prabilo apie galimas skyrybas.

Mįslingas skyrybų procesas

Juodu išskyrė Kauno rajono apylinkės teismas. Šis procesas, pradėtas esą dėl charakterių nesutapimo, įvyko stebėtinai greitai. A.Simanavičių sekdami operatyvininkai nepastebėjo, kad šioje šeimoje, kurioje auga trys vaikai, būtų nesutarimų. Priešingai - ji atrodė labai idiliška. Ir pareiškimas skirtis buvo parašytas tik po A.Simanavičiaus, kuriam grėsė ir turto konfiskavimas, sulaikymo. Skyrybų procesas buvo baigtas taikos sutartimi, pagal kurią visas sutuoktinių užgyventas turtas liko V.Simanavičienei ir vaikams.  

"Kiek žinau, V.Simanavičienė su buvusiu vyru negyvena, - LŽ teigė G.Kryževičius. - Jos pačios elgesį šios istorijos kontekste būtų galima vertinti visai kitaip, jeigu būtų gauta duomenų, kad V.Simanavičienė prisidėjo prie nusikalstamos veikos arba žinojo apie ją. Tačiau nei mes, nei, kiek žinau, prezidentė tokių duomenų negavo."

Atsako tik už save

Atvertus A.Simanavičiaus bylą teisme, vieša paslaptimi tapo ir tai, kad buvusi jo sutuoktinė buvo ištekėjusi už asmens, teisto už chuliganizmą. Anot G.Kryževičiaus, Teismų įstatymas to nedraudžia. "Kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į aplinkybes, - aiškino šį visuomenei turbūt taip pat sunkiai suvokiamą faktą Teisėjų tarybos pirmininkas. - Pavyzdžiui, ar asmuo, pretenduojantis tapti teisėju, sutuoktinio teistumo metu jau gyveno kartu su juo. Be to, jei tas teistumas jau išnykęs, nėra ir jokios pareigos apie tai deklaruoti." LŽ žiniomis, nusikaltimą, už kurį "užsidirbo" teistumą, V.Simanavičienės vyras padarė iki santuokos - oficialiai nepatvirtintais duomenimis, dar būdamas nepilnametis.

Vyro teistumas nesutrukdė V.Simanavičienei tapti ir prokurore. Prieš pradėdama dirbti Kauno miesto apylinkės teisme ji trejus metus buvo Kauno miesto apylinkės prokuratūros stažuotoja, vėliau - prokurorė.

Pasak G.Kryževičiaus, įstatyme, kalbančiame ir apie Temidės tarnų nepriekaištingą reputaciją, ir apie padorumą, jų atsakomybė yra labai individualizuota. Ten akcentuojama teisėjo atsakomybė tik už savo paties veiksmus. Apie privatų jo gyvenimą kalbama abstrakcijomis. Pavyzdžiui, kad teisėjas "privačiame gyvenime savo elgesiu privalo rodyti pavyzdį, laikantis visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos reikalavimų", arba "tvarkyti privatų gyvenimą taip, kad nenukentėtų teismų interesai ir teisėjo reputacija".

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka/Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkas M.Šimonis pripažino, kad artimųjų nuodėmes nuslėpusios pavaldinės formaliai įstatymų nepažeidė.

Sąžinė sąžinei nelygu

Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas, AT teisėjas Algis Norkūnas, kurio LŽ taip pat paprašė pakomentuoti aprašytas situacijas, buvo dar atviresnis. "Manau, kad problema - ne įstatymai, bet pačių teisėjų supratimas, kas yra nepriekaištinga reputacija", - teigė jis. A.Norkūnas sutiko, kad, ko gero, kuriant Teismų įstatymą tokios skandalingos situacijos nebuvo numatytos, tiesiog jų nesitikėta. "Dabar, nesant tikslaus reglamento, vienas teisėjas, užsidegus tokiai raudonai lemputei, gal apsispręs nusivilkti teisėjo mantiją, o kitam toks fonas netrukdys toliau teisti kitus, - pripažino Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas. - Be to, ir Konstitucijoje nenumatyta teisėjo atleidimo iš pareigų galimybė dėl šios teisiškai neapibrėžtos priežasties. Tiesa, jis pats gali išeiti iš darbo savo noru. Nors nepamenu, kad nors vienas teisėjas tokiomis aplinkybėmis savo noru būtų išėjęs iš darbo."

Prilygo bombos sprogimui

Vienas panašus į A.Norkūno paminėtą kaip dar negirdėtą atvejį buvo. Savo noru pernai birželį teisėjų luomą paliko tuometė Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Kazlauskienė. Tai įvyko po bombos sprogimui prilygusio jos sūnaus Edvino sulaikymo. Kaip LŽ jau rašė, 28-erių E.Kazlauskis kaltinamas organizavęs bendrininkų grupę, kuri naudodama policijos uniformą apiplėšinėjo Šiaulių miesto bei rajono verslininkus. Per kiek mažiau nei metus buvo įvykdyti keli tokie išpuoliai. Manoma, kad aukas grupės vadeiva surasdavo naršydamas tarnybinį kompiuterį ir piktnaudžiaudamas pagal pareigas jam tada prieinama konfidencialia informacija. Šiaulių universitete aplinkosaugos studijas baigęs E.Kazlauskis tuo metu dirbo Šiaulių visuomenės centre visuomenės sveikatos saugos kontrolės vyriausiuoju specialistu. Tačiau kartą nusiuntęs bendrininkus pas vieną į aukas nusižiūrėtą savo pažįstamą, jis pergudravo pats save. Minėtam pažįstamui kilo įtarimas, kad būtent E.Kazlauskis organizavo jo apiplėšimą. Tačiau atvykęs pas šį aiškintis santykių, jis pats tada perlenkė lazda, o tai baigėsi baudžiamąja byla. Tačiau ją tiriantiems teisėsaugininkams įtarimų sukėlė paties E.Kazlauskio elgesys.

Dvigubas skandalas

Perdavus Šiaulių miesto apylinkės teismui E.Kazlauskio ir jo bendrininkų bylą, teismas nusišalino nuo jos nagrinėjimo. Dabar ši byla - Kelmės rajono apylinkės teisme, kuris jos dar taip pat nepradėjo nagrinėti. Kaip ir kita - Kauno apygardos teisme įstrigusi byla, kurioje E.Kazlauskis teisiamas su savo motina ir jos kolegomis - buvusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėju Žilvinu Astrausku ir buvusiu Telšių rajono apylinkės teismo pirmininku Rimantu Žilevičiumi. Jie, kaip ir V.Kazlauskienė, kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba arba kyšininkavimu. Pastarosios sūnus - padėjęs motinai kurstyti kolegas daryti minėtus nusikaltimus. Apie tai STT Šiaulių valdybos agentai sužinojo įrengę V.Kazlauskienės tarnybiniame kabinete sekimo įrangą. Suskubusi išeiti iš darbo savo noru, ji išvengė galimybės būti atleista už teisėjo vardo pažeminimą. "Svarstant V.Kazlauskienės prašymą atleisti ją iš pareigų, mums šie faktai nebuvo žinomi", - prisipažino G.Kryževičius. Jo vadovaujama Teisėjų taryba tada pasiūlė prezidentei tenkinti kolegės prašymą. "Mes ją paleidome ne viską žinodami, nes prokurorai tada dar negalėjo viešinti informacijos, kuri buvo labai reikšminga ikiteisminiam tyrimui. V.Kazlauskienė tuo pasinaudojo", - tikino AT pirmininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"