TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sostinės centre - aptverti rezervatai

2010 05 05 0:00
Ši tvora supykdė Raugyklos g. 13 ir 15 namų gyventojus.
LŽ archyvo nuotrauka

Vilniaus savivaldybė paskelbė senų ir nebenaudojamų mašinų, kurios užgriozdina gatves ir daugiabučių namų kiemus, šalinimo akciją "Daugiau erdvės kiemuose". Gyventojai kviečiami pranešti apie trukdančias praeiti ir pravažiuoti mašinas.

Galbūt per šią akciją bus susidomėta ir tvoromis bei kitokiais užtvarais, kurie taip pat pastoja kelią žmonėms, trukdo pasiekti nelaimės vietas greitosios pagalbos medikams, ugniagesiams? Pastatų, bendrovių savininkai tveria savo valdas jau ne tik kaimuose, bet ir miestų centruose, palikdami tik tarpelius paprastiems mirtingiesiems praeiti.

Sostinės Raugyklos gatvės 13-o daugiabučio namo gyventojai jau dvejus metus laiškais bombarduoja savivaldybę, Senamiesčio seniūniją, policiją, Valstybinę teritorijų planavimo ir priežiūros inspekciją prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir kitas įstaigas. Piliečiai skundžiasi, kad šios gatvės 15-ame name įsikūrusi nekilnojamojo turto UAB "Domus Prosperus" kieme surentė aukštą tvorą, kuri užtvėrė privažiavimą prie 13 namo.

"Mūsų name gyvena ligonių, kuriems tenka dažnai kviesti greitąją. Ji negali privažiuoti. Ir gaisrui kilus ugniagesiai negalėtų mūsų pasiekti", - piktinasi tryliktame name gyvenantis Aleksandras Dulerainas.

Pasak jo, statant aukštą, senamiesčiui nederančią metalinio tinklo tvorą net buvo pažeista namo kanalizacija, kuri, kaip ir kitos komunalinės trasos, liko užtvertame sklype. Į namą nr. 13 ėmė plūsti fekaliniai vandenys. Gyventojams teko kviesti kanalizacijos specialistus ir savo lėšomis taisyti tvoros statytojų broką.

Patikrinęs žmonių skundą, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentas nustatė, kad tvora tveriama savavališkai, ir šį darbą sustabdė. Tačiau jo iniciatoriai vis dėlto gavo atsakingų sostinės valdininkų leidimą toliau dirbti. Tam pritarė ne tik savivaldybės ir apskrities administracijos valdininkai, bet ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos specialistai.

Prieš pasisakė tik Valstybinė teritorijų planavimo ir priežiūros inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPPI). Jos viršininko pavaduotojas Antanas Lukošius pasipiktinusiems trylikto namo žmonėms pranešė, kad Statybos įstatyme nenumatyta galimybė įteisinti statybą, kuri buvo pripažinta savavališka. Inspekcija įpareigojo Vilniaus apskrities administraciją pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nubausti pažeidėjus.

Vis dėlto tvora buvo baigta. Tada 13 namo gyventojai kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą - juk prokurorų pareiga ginti viešąjį interesą. Bet veltui. Nutarime atsisakyti kreiptis į teismą, kurį pasirašė Vilniaus apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė Aušrinė Račkauskienė ir patvirtino vyriausiasis apygardos prokuroras Ramutis Jancevičius, prokurorai ilgai ir painiai teisinasi, kodėl jie negali padėti tvoros apspeistiems žmonėms.

Remiasi jie tos pačios VTPPI išvadomis. Esą jos specialistai Algis Urbaitis ir Irena Jarušaitienė prokuratūrą informavo, kad tvora užtverta nepažeidžiant teisės aktų ir prieigų prie gretimo namo neužstoja. "Specialistė akcentavo, kad trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos salygų tvoros įrengimas nepablogina", - cituoja prokurorai VTPPI vyriausiąją specialistę I.Jarušaitienę.

Išvada pagal poreikį

Ar besiskundžiantiems žmonėms valdininkai rašo vienaip, o prokurorams - kitaip? I.Jarušaitienė LŽ tvirtino savo išvadų jau nebeprisimenanti ir pasiūlė kreiptis į jos viršininką A.Lukošių. Tačiau ir šis paprašė duoti daugiau laiko prisiminti šią istoriją, nors dar neseniai ja domėjosi pats aplinkos ministras.

"Ten mano valda. Kas gali uždrausti apsitverti savo nuosavybę? Trylikto namo gyventojai reikalauja to, kas jiems nepriklauso. Jiems skirtas žemės sklypas kitoje jų namo pusėje, tačiau jie jo neįsiformino, nes vengia mokėti valstybei mokesčius", - LŽ tvirtino Juzefas Kozubovskis.

Tai jo tėvo Stanislavo Kozubovskio individuali įmonė išsinuomojo žemės sklypą toje vietoje, kuri dabar aptverta, o sūnus - žinomas advokatas Juzefas nusipirko sklype stūksantį pastatą. Vėliau S.Kozubovskio įmonė buvo pervardyta į "Domus Prosperus". Gretimose patalpose įsikūręs advokatas J.Kozubovskis teikia teisines paslaugas.

"Mūsų namo durys yra toje pusėje, kur dabar tvora, todėl mes čia privalome turėti privažiavimą", - prieštaravo J.Kozubovskio argumentams A.Dulerainas.

Be to, trylikto namo gyventojai priminė, kad išsinuomojant sklypą sutartyje buvo įsipareigota naudoti jį kaip vientisą nedalomą teritoriją ir užtikrinti netrukdomą privažiavimą prie kieme esančio pastato. "Šis įsipareigojimas trylikto namo gyventojų neliečia. Nuomos sutartyje kalbama apie mano valdą", - tvirtino J.Kozubovskis.

Tvora nepatenkinti žmonės vis dar nepasiduoda. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų atsisakymą ginti jų interesus jie apskundė Generalinei prokuratūrai. Bylos nagrinėjimas tęsiamas.

Paslaptingas servitutas

Panaši situacija susiklostė kitame Raugyklos gatvės penkiolikto namo gale, kur stūkso penkiaaukštis gyvenamasis namas. Jo gyventojai, neturėdami kur statyti savo automobilių, sumanė tam panaudoti aikštelę tarp galinės namo sienos ir Adomo Mickevičiaus gimnazijos.

"Paprašėme Senamiesčio seniūniją leisti ten statyti mūsų namo gyventojų mašinas. Tačiau seniūnas Romasis Petrauskas iškvietė iš savivaldybės architektą Arūną Žiemelį ir šis mums paaiškino, kad ten servitutinė vieta", - pasakojo vienas Raugyklos penkiolikto namo gyventojų rašytojas Romas Sadauskas. Servitutinės vietos priklauso visuomenei ir jas nuomoti, parduoti, užstatyti, aptverti ir pan. draudžiama.

Tačiau netrukus žmonės išvydo tą servitutinę aikštelę aptvertą. Ant vartų kabojo spyna. Šįkart Senamiesčio seniūnija aiškino jau kitaip - esą servitutas jau panaikintas ir aikštelė priklauso A.Mickevičiaus gimnazijai. Penkiolikto namo žmonėms pasiūlyta statyti mašinas pievelėje už namo, kur jo gyventojai prisodino medžių, įveisė gėlynų.

"Kodėl nebuvo pasitarta su mūsų namo gyventojais? Ši mokykla už keleto žingsnių turi kitą didelę aikštelę savo mašinoms, o mums vietos trūksta. Juk nenaikinsime žaliosios zonos, kurią patys sukūrėme ir kurios senamiestyje taip mažai. Nebeliko kaip privažiuoti prie namo aptarnaujančiam transportui, medicinos pagalbai, gaisrininkams. Reikia remontuoti sieną, bet remontininkų technika negali patekti į aptvertą aikštelę", - rodė R.Sadauskas.

Seniūnijos ir mokyklos veiksmus namo gyventojai apskundė savivaldybei. Netrukus atkeliavo Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos Raimondos Rudukienės raštas, kad minėtame žemės sklype servitutas niekada nebuvo nustatytas. "Vadinasi, anąsyk savivaldybės architektas melavo", - daro išvadą R.Sadauskas.

Namo gyventojai pasiprašė dar vieno vizito pas seniūną R.Petrauską. "Nepriėmė, nurodė laukti raštiško seniūno atsakymo, o jo kaip nėra, taip nėra", - stebisi R.Sadauskas.

Susisiekėme su senamiesčio seniūnu ir mes. R.Petrauskas tikino pirmąsyk girdįs apie šią problemą. "Nežinau, kas ten užtverta. Niekas dėl to nesikreipė, architekto A.Žiemelio nekvietėme ir apskritai jis čia nesilanko", - nukirto valdininkas.

"Gal gyventojai geruoju susitartų su gimnazija? Negi negalima susitarti? Juk ne paprasti žmonės, o pedagogai, rašytojai", - svarstė savivaldybės tarnautoja R.Rudukienė.

R.Sadauskas teigia, kad ir tai jau išbandyta. "Nuėjome pas gimnazijos direktorių tartis, pradėjome dėstyti reikalą, o jis atsistojo ir išėjo", - apgailestavo rašytojas.

A.Mickevičiaus gimnazijos direktorius Česlovas Davidovičius LŽ informavo, kad minėtą aikštelę gimnazijai paskyrė savivaldybės Miesto plėtros departamentas. "Mat prie mokyklos jau nebetelpa mokytojų mašinos. Galbūt ateityje, kai gausime vietos kitur, šios aikštelės ir galėtume atsisakyti", - svarstė gimnazijos vadovas.

Stipresniojo teisė

"Ginti paprasto žmogaus mūsų šalyje nėra kam", - nesistebi šiomis istorijomis žinomas teisininkas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto pirmininkas Kęstutis Čilinskas. Jis priminė, jog tarptautinės institucijos ne kartą kritikavo Lietuvą už tai, kad mūsų valstybėje nepaisoma Orhuso konvencijos, įpareigojančios informuoti visuomenę apie numatomas statybas, derinti jas su gyventojais, ginti jų interesus teismuose.

"Mūsų šalyje egzistuoja stipresniojo, arba pinigų teisė. Kontrolės institucijos dažniausiai gina turtingesnįjį. Paprasti gyventojai joms neįdomūs. Labiausiai jos laukia turtingų pažeidėjų", - kalbėjo teisininkas.

Jis pasakojo sykį paskambinęs Valstybinei teritorijų planavimo ir priežiūros inspekcijai apie neteisėtą statybą: "Pasiūliau - sustabdykit, tai jie apsidžiaugė: "Ar stato? Palauksim, niekur nedings, ateis pas mus."

Tikėtina, kad Vilniuje ir kituose šalies miestuose "rezervatų", į kuriuos paprasti žmonės neturės teisės kojos įkelti, tik daugės.

Citata: Mūsų šalyje egzistuoja stipresniojo, arba pinigų teisė. Kontrolės institucijos dažniausiai gina turtingesnę pusę. Paprasti gyventojai joms neįdomūs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"