TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sostinės ežerus veržia tvoros

2011 08 06 0:00
Tvoros "lipa" į Gineitiškių ežerą, nors 5 metrai pakrantės turėtų likti neaptverti.
Felikso Žemulio nuotrauka

Vilnių ir jo apylinkes puošiančius bei atgaivą miestiečiams teikiančius ežerus vis labiau spaudžia urbanizacijos kilpa. Kai kas šias permainas vadina kitaip - okupacija.

Antavilio, Baltiešos (vilniečių vadinamo Balčio ežeru), Gilužio, Gineitiškių, Gulbino, Salotės ir kitų Vilniuje bei greta jo telkšančių ežerų krantai vis sparčiau užstatomi šiuolaikinėmis mūro pilimis. Žemė įsigyjama įvairiais būdais: ir legaliai, ir apeinant įstatymus, o savininkai neretai savo valdas aptveria iki pat vandens, visiškai uždarydami priėjimą prie jo žmonėms.

Vienas argumentų, kuriuo įsigudrino prisidengti kai kurie pageidaujantieji įsikurti prie vandens ir jiems talkinantys valdininkai - esą vandens telkinio riba yra ne natūralūs jo krantai, o ten, kur baigiasi ežero augmenija. Taip gerokai sumažėja užželiančio ežero plotas, o krante galima daryti, ką nori: kasti, statyti, tverti...

Pavadino paskutinio teismo vieta

Kas regėjo Vilniaus ežerus prieš, tarkim, keliolika metų ir apsilanko dabar, lieka apstulbę. Žinomas ornitologas ir judėjimo "Už gamtą" vadovas, gamtos mokslų daktaras Algirdas Knystautas taip pat liko šokiruotas. "Būdamas studentas rašiau kursinį darbą "Balčio ežero paukščiai". Tada šiame nedideliame vandens telkinyje perėjo puokštė Lietuvos retenybių: keturios mažųjų baublių poros (dabar visoje Lietuvoje registruota viena), juodkrūčiai bėgikai, paprastieji griciukai, mažieji kragai, įvairių rūšių antys. Ežero nendrynuose gyveno dvi anksčiau čia neperėjusių retų paukščių rūšys - didysis baublys bei nendrinės lingės. Tai buvo tikras rojaus kampelis mieste", - prisimena ornitologas.

Apie retenybes jis tada papasakojo žinomam gamtininkui profesoriui Ričardui Kazlauskui ir šis pasiūlė tuometiniam Valstybiniam gamtos apsaugos komitetui (dabartinės Aplinkos ministerijos (AM) pirmtakui) įsteigti Balčio ornitologinį draustinį. A.Knystautas įsitikinęs, kad taip ir buvo padaryta.

Neseniai, po maždaug 20 metų pertraukos, A.Knystautas su kolega Edmundu Greimu, Vilniaus Pilaitės bendruomenės pirmininke Janina Gadliauskiene ir kitais gamtos mylėtojais vėl aplankė netoli Pilaitės tyvuliuojantį Balčio ežerą. Vaizdai juos pribloškė. "Tai harmagedonas, kuriame gėris jau pralaimėjęs blogiui", - taip įvardijo įspūdžius A.Knystautas. (Harmagedonas - mistinė Biblijoje minima diena, kai Jėzus ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.)

Apsaugos juostų nepaiso

LŽ irgi apsilankė prie Balčio ežero. Vedle sutikus pabūti J.Gadliauskienei, ekskursiją pradėjome pietiniame Balčio krante.

"Čia jau galima praeiti! - netikėtai apsidžiaugė J.Gadliauskienė, mums priėjus sodybos tvorą. - O neseniai ši tvora driekėsi iki pat vandens." Kaip vėliau sužinojome Vilniaus rajono aplinkos apsaugos agentūroje, už praėjimo palei ežerą užtvėrimą šios sodybos šeimininkas nubaustas administracine bauda, jam buvo nurodyta tvorą patrumpinti.

Nubaustasis namo savininkas ir jo kaimynai, matyt, nieko nežinojo arba apsimetė nežinantys apie vandens apsaugos zonas ir juostas, kurios privalomos prie vandens telkinių. Atsižvelgiant į vandens telkinio plotą, šios juostos turi būti ne siauresnės kaip 5 metrai. Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti teisės aktai draudžia šiose juostose tvoras, ūkinę ir kitokią veiklą.

Tačiau prie Balčio ežero pietrytinio kampo įsikūrę privačių namų savininkai nuolaidžiame šlaite buldozeriais sustūmė ir akmenimis bei betonu sutvirtino dirbtines terasas, nuplėšė žemės velėną, supureno dirvą ir apsėjo dekoratyvine žole. Prie pat vandens nulieta didelė betono plokštė, ant kurios, matyt, rengiamasi kažką statyti.

Ežeras toje vietoje paplatintas, vandens augalai išrauti, dugne pripilta žvyro, pakrantėse - skaldos. Ja apipilta ir salelė, kurioje atsidūrė beržai. Gamtininkų nuomonė vienareikšmiška - tai yra vandens paukščių varymas iš ežero.

Kiek tolėliau iškasta kūdra. Privačioje valdoje įstatymai nedraudžia kasti kūdros, tačiau čia ji - prie pat ežero, jo apsaugos juostoje. Be to, kūdrą ir ežerą jungia protaka - tam, kad ežeras papildytų kūdrą vandeniu. Tai irgi draudžiama, nes keičia ežero režimą.

Šiauriniame ežero gale tiesiamas kelias, klojamos komunikacijos. Mat netrukus netoliese bus pastatyta kelios dešimtys namų. Kažkodėl nuspręsta kelią tiesti palei pat užpelkėjusią ežero dalį, kur daugiausia paukščių, apsauginėje ežero juostoje.

Kitapus ežero taip pat buvo pelkė, ją supo miškas. "Dar praėjusią žiemą šliuoždavome čia slidėmis "Snaigės" žygiuose. Čia tuomet buvo neliestas miškas, bet pavasarį užvirė darbai", - rodė J.Gadliauskienė. Dalis miško iškirsta, pelkės vietoje iškasta kūdra. Pasak J.Gadliauskienės, čia buvo miško paskirties žemė, tačiau jos statusas pakeistas į žemės ūkio paskirties žemę, o dabar kirtavietėje ruošiamasi statyti 4 gyvenamuosius namus.

"Miškų departamente aiškinausi, kam priklauso šie miškai. Paaiškėjo, kad jie privatūs, suskirstyti rėželiais. Nutiestos komunikacijos ir kiti darbai rodo, kad neabejota, jog Seimas priims Miškų įstatymo pataisą, leidžiančią laisvai statyti namus privačiuose miškuose. Tuoj po to čia būtų pasipylusios statybos", - svarstė J.Gadliauskienė.

Kur yra kranto pradžia?

Kai gamtininkai savo įspūdžius papasakojo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narei Aurelijai Stancikienei, ši paprašė AM, Vilniaus rajono savivaldybės ir kai kurių kitų institucijų paaiškinti, kodėl nepaisant įstatymų urbanizuojamas vilniečiams toks svarbus Balčio ežeras.

Po šio paklausimo ežerą aplankė ir AM Vilniaus rajono aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai. Agentūros vedėjo Mykolo Bekasėno nuomone, skundai pagrįsti tik iš dalies.

"Pirma, dabar šis ežeras privatus. Antra, jo ribos gerokai arčiau vidurio, negu aiškina skundo autoriai, nes didesnioji dalis jau užpelkėjo. Tad pažeidimų čia nėra daug", - aiškino M.Bekasėnas. Pasak jo, Aplinkos apsaugos agentūra prie AM pateikė planą, kuriame ežero ribos - ten, kur tyvuliuoja vanduo, o nendrynai - už ribų.

Tačiau J.Gadliauskienė įsitikinusi, kad tai tik būdas pateisinti ežero urbanizavimą ir kitus pažeidimus. "AM sudaryta komisija man siūlė pasirašyti ant akto, kad pažeidimai įvykdyti ne prie Balčio ežero, o prie ištekančio iš jo upeliuko, nes galioja mažesnės apsaugos negu ežerui reikalavimai. Kai nesutikau, pateikė kompromisą: esą čia ne ežeras, o užpelkėjusios jo vietos. Bet vis dėlto tai ežeras", - LŽ juokėsi Pilaitės bendruomenės vadovė.

Išsiaiškinti, kur prasideda ir baigiasi Balčio ežeras ir kiti užželiantys vandens telkiniai, praėjusią savaitę AM surengė specialų pasitarimą. "Nuomonės nesutapo, todėl kartu su mokslininkais vyksime apžiūrėti dar kartą", - sakė AM Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Gintautas Gruodis.

Pasak jo, dabartiniuose teisės aktuose nėra aiškiai reglamentuota, kas yra ežero, upės ar upelio krantas, kur prasideda ir baigiasi kranto linija. Todėl kyla įvairių interpretacijų. "Vienu atveju teigiama, kad pelkėjančios apyežerės yra sudėtinė ežero dalis, kitu - jog tai atskira pelkė. Todėl susidaro sąlygos gamtosaugos pažeidimams. Reikėtų pagaliau sukurti tikslų sąvokos apibūdinimą ir įrašyti į Vandens įstatymą", - sakė G.Gruodis.

Atrodo, kad AM nesuinteresuota nustatyti apsaugos juostų ir režimų užpelkėjusioms vietoms, nes tokių Lietuvoje - šimtai. Valdininkams atsirastų daugybė darbo, jie pareikalautų nemažai lėšų.

Draustinis liko popieriuje

LŽ pasidomėjo ir Balčio ornitologinio draustinio likimu. Prof. R.Kazlauskas gerai prisimena buvęs biologiją studijavusio A.Knystauto mokslinis vadovas. "Šis gabus studentas rado prie Balčio daug retų paukščių. Ir man pavyko jų ten nemažai aptikti, pavyzdžiui, remezų. Todėl ir pasiūliau Gamtos apsaugos komitetui įsteigti ornitologinį draustinį. Mano patarimo lyg ir buvo paklausyta", - sakė prof. R.Kazlauskas.

Tačiau Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM Planavimo ir kadastro skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Mikalauskas patikino, kad tokio draustinio nebuvo ir nėra.

Prof. R.Kazlausko nuomone, šią klaidą ištaisyti nevėlu ir dabar. "Tai kas, kad kaimas netoli. Svarbu neleisti statyti namų prie pat vandens. Vakarinė ežero dalis, kurioje daugiausia nendrynų, baigiasi stačiu šlaitu. Šią vietą reikėtų ypač saugoti nuo statybų. Geriausia būtų ten įrengti apžvalgos aikštelę, kurioje vilniečiai ir sostinės svečiai galėtų pasiklausyti baublių ir kitų retų paukščių koncertų. Tai būtų unikalu - retenybių koncertai sostinėje!" - siūlė prof. R.Kazlauskas.

Tačiau įgyvendinti gamtininko siūlymą gali būti nelengva, nes užpelkėjusi Balčio ežero dalis kaip nuosavybė jau perduota keturiems Vilniaus rajono gyventojams, kurie, ko gero, tikisi pelkę nusausinti ir ten statyti namus.

Beje, VšĮ Ekologinės darnos centras ir UAB "Vilnijos projektai", remiami kai kurių žemės savininkų, buvo sukūrę projektą naujos rūšies gyvenvietei-ekopoliui prie Balčio ežero sukurti. Kaip teigiama projekte, tai būtų autonominė gyvenvietė, išsauganti nepakeistą kraštovaizdį ir kitas Balčio ežero ir jo apylinkių gamtos vertybes bei naudojanti energetiškai efektyvias eksploatacines technologijas, saulės architektūros metodus.

Projekte buvo numatyta šiaurinės ir pietinės užžėlusių ežero dalių, kur gyvena daugiausia paukščių, nekeisti, o iš vidurinės dalies išsiurbti dumblą, įrengti paplūdimį, sveikatingumo įrenginių kompleksą, nutiesti pėsčiųjų ir dviratininkų trasas.

Kliūtys prie vandens

Daug namų pastaraisiais metais pridygo ir prie Salotės, Gineitiškių bei kitų Vilniaus miesto ir priemiesčių ežerų. LŽ apie tai rašė ne kartą. Vienur tai vadinama gyvenviečių išplėtimu, kitur įsikuriama miestiečiams gavus ūkininko pažymėjimą - tada galima kurti namų valdą. Tokiu būdu pastaraisiais metais prie Salotės ežero paplūdimio pastatytos dvi didžiulės sodybos, ežero pakrantėje augantis miškas aptvertas.

Gineitiškių ežeras jau beveik visas apjuostas mūro namais beveik ligi vandens. Kartu su J.Gadliauskiene pabandėme apeiti ir jį. Tai nelengva, nes vienur tarp betoninių sienų ir vandens paliktas vos metro tarpelis (kaip minėta, turi būti mažiausiai 5 metrai), kitur kelią pastoja tvoros ir užrašai "Privati valda". "Šitaip užtvers ir Balčio ežerą", - dūsavo J.Gadliauskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"