TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sostinės įvaizdį stelbia šiukšlės

2008 04 01 0:00
Vilniuje įprastu reiškiniu tapo perpildyti konteineriai, parkuose ar upės pakrantėje beveik neįmanoma rasti švarios vietos. Nors pripažįstama, kad dabartinę atliekų išvežimo tvarką reikia keisti, to daryti neskubama.
LŽ archyvo nuotrauka

Vilniuje įprastu reiškiniu tapo perpildyti konteineriai, parkuose ar upės pakrantėje beveik neįmanoma rasti švarios vietos. Nors pripažįstama, kad dabartinę atliekų išvežimo tvarką reikia keisti, to daryti neskubama.

Vilniaus mieste atliekų išvežimo darbus prižiūri aštuonios bendrovės. Jos sudaro sutartis su šiukšlių vežėjais. Šie sąskaitas už atliekamas paslaugas siunčia daugiabučių namų administratoriams.

Atliekas tvarkančių bendrovių atstovai teigia, kad susikaupusios šiukšlės išvežamos laiku, aikštelės, kuriose stovi konteineriai, prižiūrimos tinkamai. Tačiau gyventojai nesiliauja piktintis. "Konteineriai nuolat perpildyti, šiukšles tenka krauti šalia jų", - LŽ skundėsi Šaltkalvių gatvės 20 numeriu pažymėto namo viena gyventojų. Teoriškai žmones už tai derėtų bausti.

Vilniaus viešosios policijos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas Algimantas Minkauskas pripažįsta, kad pamatę perpildytus konteinerius ar gyventojus, kraunančius šiukšles greta jų, pareigūnai apsiriboja skambučiu į bendroves, kurios išveža atliekas. Policija neskuba bausti nei šių įmonių, nei gyventojų.

Bendrovės "Švarus miestas" direktorė Inga Milerienė tikina, kad Lietuvoje atliekų tvarkymas nekelia didelių rūpesčių. Tik Vilniuje galioja tvarka, dėl kurios gyventojai ne tik priversti patirti nepatogumų, bet ir mokėti už atliekų išvežimą daugiau nei kituose miestuose.

Teritorija nepadalyta

Konkursą dėl atliekų išvežimo priežiūros laimėjusioms bendrovėms sostinės teritorija nebuvo padalyta. Gyventojai ar administratoriai gali sudaryti sutartį su bet kuria iš jų. Dėl tokios tvarkos bendrovės stengėsi atsikovoti palankiausias teritorijas - kur patogus privažiavimas. Priemiesčiuose ar sodininkų bendrijose gyvenantys žmonės dažnai net negali sudaryti sutarčių dėl atliekų išvežimo.

Tad jie šiukšles neretai veža į "svetimus" konteinerius, esančius daugiabučių kiemuose. O už atliekų išvežimą jau moka šių namų gyventojai.

Šiukšlių išvežimo kaina dabar priklauso nuo jų kiekio. Sostinės meras Juozas Imbrasas įsitikinęs, jog taip neturėtų būti. Esą reikėtų nustatyti vidutinę normą ir tik už ją mokėti. Pasak J.Imbraso, apskaičiuota, kad ši norma - du kubiniai metrai atliekų vienam gyventojui per metus.

Meras LŽ patikino, jog atliekų išvežimo tvarka bus keičiama. Jau parengtas naujų taisyklių projektas. "Dar neprisiruošėme tai daryti. Sudėtinga politinė situacija, tenka imtis skubesnių darbų. Tačiau tvarka, kuri buvo įvesta anksčiau, ydinga", - kalbėjo jis.

Surenkama daugiau

Bendrovės "Švarus miestas" direktorė I.Milerienė sutiko, kad sostinės savivaldybės apskaičiuota vienam gyventojui tenkančių šiukšlių norma įprasta daugelyje Europos šalių. Tačiau Lietuvoje atliekų realiai surenkama daugiau, mat žmonės vis dar neišmoko jų rūšiuoti.

I.Milerienei kelia juoką mero teiginys, kad bendrovės neturėtų siekti pelno už atliekų išvežimą, nes tai - būtinoji paslauga. Esą reikėtų nustatyti, tarkim, 5 litų mėnesio mokestį ir kainos nedidinti.

"Kokia bendrovė nesiekia pelno?" - retoriškai klausė I.Milerienė. Pasak direktorės, vežti šiukšles ir taip apsimoka tik dėl to, kad jos išrūšiuojamos ir perdirbamos. Buitinės atliekos "nuostolingos", pelno gaunama tik iš stiklo, popieriaus, metalo perdirbimo.

I.Milerienės teigimu, dėl didesnio šiukšlių kiekio, už kurį tenka mokėti nemažus pinigus, gyventojai dažnai kalti patys. Direktorė sutiko, kad būtų galima nustatyti konkretų mokestį, tačiau surinkus daugiau šiukšlių turėtų būti mokama papildomai.

Vežioja orą

Lietuvoje dar neįprasta rūšiuoti atliekų. Todėl verčiant jas į vieną krūvą bendras kiekis automatiškai padidėja. Sakysim, jei gyventojai sumeta popierines šiukšles į specialų konteinerį, jos išvežant presuojamos, tad apimtis sumažėja net keliskart. Jei popierius suverčiamas kartu su kitomis šiukšlėmis, jis užima kur kas daugiau vietos. Todėl bendrovės dažnai priverstos vežti orą, o gyventojai - už jį mokėti.

I.Milerienė pasakojo, kad jos vadovaujama įmonė pastaruoju metu stengiasi atliekų rūšiavimo išmokyti vaikus. Darbuotojai nuolat lankosi mokyklose, pasakoja moksleiviams apie rūšiavimo naudą, rengia įvairias akcijas ir konkursus. "Jei nuo vaikystės jie įpras rūšiuoti atliekas, vėliau net nekels klausimo, ar tai būtina, ar ne", - aiškino bendrovės direktorė.

Šiuo metu pagrindinis kriterijus nustatant įkainius už atliekų išvežimą - buto plotas. Pasak J.Imbraso, mokestį derėtų imti atsižvelgiant į gyventojų skaičių. Tačiau kas kontroliuos, kiek žmonių gyvena konkrečiame bute ar name. Jei įkurta gyventojų bendrija, dar įmanoma tai nustatyti.

Kenčia senamiesčio gyventojai

Labai skaudus atliekų tvarkymo klausimas sostinės senamiesčiui. Čia žmonės už šiukšlių išvežimą moka itin dideles sumas. Tai lemia dvi priežastys. Pirmiausia - turistų srautas. Jų nepaprašysi susimokėti už išmestas šiukšles. Antra - senamiestyje gyvenantiems vilniečiams taip pat tenka mokėti už įvairių įmonių, kavinių, barų atliekas. Jos dažnai metamos į gyventojams skirtus konteinerius.

Formaliai verslininkai būna sudarę sutartis su vežėjais, bet realiai pareiškia pageidaujantys tik vieno konteinerio. Tokiose sutartyse dažnai numatoma, kad atliekos išvežamos labai retai, - taip sutaupoma lėšų. Tačiau vežėjai šioje situacijoje bejėgiai. Jie negali patys nustatyti sutarčių sąlygų, nors žino tikrąją padėtį. Tad kavinių, klubų savininkai lieka nebaudžiami. O, tarkim, vieniša senutė iš savo pensijos turi sumokėti net keliasdešimt litų už kitų asmenų paliktas atliekas.

Kontrolė - silpna vieta

I.Milerienė LŽ tikino, kad atliekos išvežamos griežtai laikantis grafiko. "Mus kontroliuoja seniūnijos, butų ūkiai ir savivaldybė. Per savaitę jų atstovai bent kartą vyksta tikrinti. Jei rastų perpildytų konteinerių, jie mus nubaustų", - tvirtino direktorė.

Tačiau vienas sostinės seniūnas (pavardė redakcijai žinoma) teigė, jog šiukšlės vežamos tik pagal faktą, kitaip tariant, kai konteineris būna pilnas. "Nelogiška, kad seniūnai turi kontroliuoti atliekų vežėjų darbą. Prie kiekvieno konteinerio seniūnas kasdien nestovės, nebudės ir kiti seniūnijų darbuotojai", - sakė jis.

Meras J.Imbrasas pripažino, jog parengtame naujų taisyklių projekte vežėjų kontrolė - viena silpniausių vietų.

Sostinės ekologinės policijos vadovas A.Minkauskas mano, kad konteineriai perpildomi dėl dviejų priežasčių. Pirma - numatytas vidutinis atliekų kiekis neatitinka realios padėties. Antra - šiukšlės išvežamos nesilaikant grafikų. A.Minkauskas pabrėžė, kad skyriuje dirbantys aštuoni ekologai negali patikrinti viso miesto.

Šiukšlina, kur pakliūva

Policija supranta situaciją ir nebaudžia gyventojų, kai šie krauna atliekas šalia konteinerių. Tačiau už šiukšlinimą viešose vietose toks atlaidumas nepateisinamas.

Vilnietis Ramūnas atšilus orams išėjo pasivaikščioti į Sereikiškių parką. Vilnios pakrantėje jis sunkiai rado apyšvarę vietelę. Tačiau netrukus vyras vos negavo tuščiu plastikiniu buteliu per galvą. Jį sviedė čia pat, ant kranto, įsitaisiusi kompanija. Vyriškis įtarė, kad alų gurkšnojo nepilnamečiai. Tuo metu pro šalį važiavo patrulių automobilis, tačiau pareigūnai nekreipė jokio dėmesio į apkvaitusius jaunuolius. Policininkai nesustojo sudrausminti girtaujančiųjų viešoje vietoje.

Visa Neries pakrantė taip pat nusėta šiukšlių. Jų čia primėto ir valkatos, ir smagios kompanijos, ir su meškerėmis įsitaisę žvejai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"