TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sostinės meras dar tiesia kilimo taką

2016 04 15 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Akivaizdžiausias pokytis sostinėje, kuriai jau vienus metus vadovauja liberalas Remigijus Šimašius, – po didelių batalijų pagaliau nuo Žaliojo tilto nukeltos sovietinės skulptūros. Tačiau permainos dešimtyse didžiulį miesto turtą valdančių savivaldybės įmonių – ne tokios matomos.

Vilnius išgyveno pirmuosius „pozuokinės“ eros, kurios simbolis – R. Šimašius, metus. Duodamas interviu „Lietuvos žinioms“ jis pripažino, kad dabartinės miesto valdžios darbo rezultatai dar tik „kalasi“. Iki šiol toli gražu ne viskas klojosi sklandžiai: pakeisti su miesto turtu kaip su savu besielgiančius įmonių vadovus nelengva, o išnuomotas sostinės šilumos ūkis – apskritai nesibaigianti bėda. Meras užsiminė, kad miestiečių nuomonės teirausis rimčiau – Vilnius galbūt bus pirmas, kuris surengs tikrą plebiscitą.

„Dovanos“ neišsisėmė

– Palankiai jus vertinančių gyventojų per vienus metus sumažėjo apie 5 proc., nepalankiai – padidėjo apie 4 procentus. Tai rodo „Vilmorus“ apklausos. Kokių miestiečių lūkesčių nepateisinote?

– Su vilniečiais bendrauju nemažai, kas savaitę važiuoju į kiekvieną seniūniją. Jausmas toks, kad lūkesčių – labai daug. Esama natūralaus nusivylimo ilgamete politika. Regis, žmonės vertina tai, kad stengiamasi nuoširdžiai ir realiai spręsti reikalus. Kuo toliau, tuo daugiau rezultatų bus matyti. Šiemet pasiklojome pamatus, sakykime, kilimo taką Vilniui, kad galėtume sparčiai judėti toliau.

– Šildymas, viešasis transportas, gatvės – tai, matyt, problemos, apie kurias dažniausiai kalba miestiečiai. Štai pernai liepą LŽ sakėte, kad „Vilniaus energija“ paruošė bombą – mokesčiai už šildymą didės. Ir iš tiesų 36 tūkst. vilniečių prieš Kalėdas gavo sąskaitas už karštą vandenį, suvartotą prieš 5–6 metus. Vidutiniškai po 60 eurų.

– „Dovanos“ neišsisėmė. Tas sąskaitas vertinu kaip politikos ir verslo susiėjimą, kai jiems apsimokėjo mokesčius už paslaugas nukelti po rinkimų. Tai ir buvo padaryta. Yra teisinių momentų, teisinių ginčų, tačiau tąkart buvo uždegta žalia šviesa, kad sąskaitas žmonėms būtų galima pateikti po rinkimų. Šiandien nematau daugiau tokio lygio „staigmenų“.

– Kitąmet baigsis Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartis. Valstybės kontrolė jau audituoja, kaip pasirengta šilumos ūkio perėmimui, kaip savivaldybėje kontroliuojamas sutarčių vykdymas. Ko galime tikėtis?

– Taip, yra kitokio pobūdžio siurprizų nuo 2017 metų balandžio 1 dienos perimant miesto šilumos tinklus, visą energetinį ūkį, visą nuosavybę. Vyksta įvairių diskusijų dėl „Vilniaus energijos“: ir dėl to, kad dokumentai nerodomi, ir dėl to, kad turtui vertinti niekaip nepavyksta kartu pasamdyti ekspertų, nors pagal sutartį tai yra privaloma. Procesą bandoma visaip vilkinti, mėginama į sąnaudas įtraukti tai, kas neturėtų būti įtraukta. Tai vyksta kiekviename žingsnyje. Bet vartotojams tai neturėtų atsiliepti.

O dėl turto vertės bet kuriuo atveju bus diskutuojama. Kils klausimas, kokios vertės turtas paimtas, kokios vertės grąžintas. Tai vienas esminių klausimų. Nes pagal sutartį turtas turi būti grąžintas tokios pačios būklės. Jeigu mažesnės vertės – turėsime gauti kompensaciją, jeigu didesnės – privalėsime sumokėti už vertės padidinimą. Ir natūralu, kad tai yra gryni pinigai.

Vienur – palaida bala, kitur – finansų bėdos

– Esate kartojęs, kad savivaldybės įmonėse negali būti jokios tolerancijos korupcijai. Bet štai „Vilniaus vystymo kompanijai“ nuo 2009 metų vadovauja Renatas Dūdonis. Su šia bendrove ir jos vadovu susijusios STT kratos, įvairūs interesų painiojimai ir daugybė kitų negražių istorijų. Jūs dar sausį reiškėte abejonių, o prieš porą savaičių sakėte, kad jis turi atsistatydinti. Kodėl miestas ligi šiol samdo tokį vadovą?

– Man atskaitinga valdyba ir jos pirmininkas. Jie priima sprendimus. Jie turėjo labai rimtų pokalbių ir sprendimus tam tikra prasme atidėliojo. Tai man atrodo keistoka. Manau, kad tie dalykai bus išspręsti – ilgai laukti nereikės.

– Privati bendrovė tokio vadovo, matyt, niekada nesamdytų. O minimos bendrovės valdyboje yra ir Liberalų sąjūdžio šešėlinis finansų ministras ekonomistas Giedrius Dusevičius. Gal jums tiesiog trūksta svertų atleisti netinkamai besitvarkančius vadovus?

– Visose savivaldybės įmonėse būta problemų, jos buvo labai skirtingos. Vienur – apskritai palaida bala, kitur – blogi finansiniai rezultatai. R. Dūdonio valdoma bendrovė pasižymėjo gerais rezultatais. Bet svarbūs ir reputacijos dalykai, jų nenuvertinu.

– Sprendimai, kaip parodė bendrovės „Grinda“ vadovo Algimanto Vilūno atvejis, užtrunka. Jis atleistas prieš savaitę.

– Šiandien turėtų būti paskelbta naujojo vadovo atranka.

– Dar pernai rudenį Vilniaus tarybos narė Aušra Maldeikienė paskelbė informaciją apie prabangių visureigių nuomą savivaldybės įmonėse. Paaiškėjo, kad ir „Lazdynų baseine“ netvarka: įstaiga nemoka skolų, o perka prabangiausius rašiklius .

– Laikinasis „Grindos“ vadovas ir kiti dabar suka galvas, kur tą visureigį dėti.

– Ne vieną, o du 2013 ir 2015 metų visureigius „Toyota Land Cruiser“.

– Niekas nenori į juos sėsti – kaip užkeiktus priima. Taip, tie dalykai sukėlė abejonių, tačiau ne tai yra pagrindinė problema. Atleisti vadovą dėl to, kad jis važinėja visureigiu, – galbūt skamba iškilmingai. Kartais galbūt ir reikia tai padaryti, jei riba drastiškai peržengiama. Tačiau didžioji vadovo nuodėmė yra kita: lėšos iššvaistomos ne dėl brangios mašinos, o dėl blogų sprendimų ir negalėjimo paaiškinti, kodėl tai daroma. Pavyzdžiui, elementarus dalykas – GPS įrenginių diegimas sniego valymo mašinose. Juos tiesiog jėga teko diegti, pasipriešinimas buvo labai rimtas.

– Tos įmonės veikla įvairiausia: ji taiso kelius, kloja plyteles, prižiūri ir gaudo benamius gyvūnus ir t. t. Ar tikrai savivaldybė turėtų tuo užsiimti?

– Apie tai svarstome nuolat. Klausimas, kiek subrangos darbų tokia įmonė gali atlikti. Štai kad ir gatvių valymas žiemą: tarsi „Grinda“ valo, bet visur – subranga. Kam tada tos įmonės, kaip tarpininko, reikia? Yra argumentų turėti savo įmonę ir argumentų jos neturėti. Ir valdybai dar bus darbo išgryninti bendrovės veiklos modelį.

Žmogiškų santykių krizė

– „Lazdynų baseinas“, kaip paaiškėjo, vogė šilumos energiją, kitų savivaldybės įmonių vadovai irgi elgėsi bendrovėse kaip karalijose. Tai yra miesto turto valdytojai. Ar tokia praktika išgyvendinta?

– Viena vertus, elgtasi kaip savo karalijoje. Reikia mašinos ožkai grūdų nuvežti – paskui gaudyk vėją laukuose, ar ta mašina buvo išnuomota grūdams vežti, ar savo medžioklės poreikiams tenkinti. Nebuvo normalaus valdymo modelio, kai vadovas atsako už įmonės rezultatus. Viskas primetama tarsi iš viršaus. Tokie buvo butaforiniai vadovai, kai susitariama aukščiausiuose savivaldybės sluoksniuose. Mes reikalaujame, kad būtų tikras vadovas, priimtų sprendimus ir už juos atsakytų. Kad nebūtų gėda.

– Jūs kalbate būtuoju laiku.

– Tokių dalykų, kad paskolink vienai ar kitai įmonei, padaryk viena ar kita, dabar nėra.

– Klausimai apie svarbias įmones ir jų valdymą susiję su nepriklausomomis valdybomis. Štai rudenį išsilakstė Vilniaus šilumos tinklų valdyba. Romas Švedas, Giedrė Kaminskaitė-Salters, Gediminas Vaitkevičius atsistatydino po nesutarimų.

– Kaip ir visur kitur, ypač pertvarkų laikotarpiu, ateina nauji žmonės, bet tai nereiškia, kad jie pateisins lūkesčius, ir bus gerai. Įmonėje būta santykių krizės. Žmogiškų santykių krizės. Žmonės buvo užsidegę padaryti gerų darbų. Kartais taip atsitinka, kad gal stebėtojų taryba, gal valdyba, direktorė – ryškūs ir stiprūs žmonės, bet buvo santykių krizė. Šiuo metu iš tos krizės išėjome, yra laikinoji valdyba.

– Neoficialiai kalbama, kad valdybos nariai ir pirmininkas neapsikentė stebėtojų tarybos pirmininko Arvydo Sekmoko diktato ir nenorėjo rizikuoti reputacija.

– Esu kalbėjęs apie tai su tais valdybos nariais ir jos pirmininku R. Švedu. Gražiuoju išsiskyrėme. Gal net neišsiskyrėme, žmonės išėjo suprasdami tuos gerus tikslus. Bet kartais yra tokių situacijų, kai santykių krizę tenka spręsti iš esmės.

– Ir Rūta Skyrienė, nepriklausoma „Start Vilnius“ valdybos narė, „Investuotojų forumo“ vadovė, ėjo pas jus, norėjo trauktis, o jūs atkalbėjote.

– Paprašiau, kad ji pasiliktų. Valdyboje yra nuomonių išsiskyrimo, diskusijų, kaip konkrečius dalykus „Start Vilnius“ valdyti. Šiuo metu svarstomas bazinis scenarijus sujungti „Start Vilnius“ su kokia nors kita įmone, galbūt su „Vilniaus vystymo kompanija“. Įmonė kadaise buvo sukurta, kad verslui Vilniuje būtų lengviau startuoti, o realiai viskas baigėsi, atsiprašau, tikra šiukšliadėže, į kurią sumetamas nekilnojamasis turtas, kuris pardavinėjamas ir iš to finansuojama „Air Lituanica“.

– Bet nepriklausomi valdybos nariai tai ateina, tai išeina. Nėra stabilumo.

– Natūralu, kad per metus visiškai apversti valdymą sudėtinga, bet, sakyčiau, nuėjome du trečdalius kelio link to, kaip turėtų būti. Liko dar apie trečdalis.

Mintys apie šveicarišką demokratiją

– Kelioms savivaldybės įmonėms jau vadovauja žmonės, dirbę banke „Citadele“. Kalbu apie Tadą Mocevičių ir Tadą Balsevičių. Administracijos direktorė buvo šio banko valdybos pirmininkė.

– Dešimties įmonių vadovai pakeisti, o du iš jų vienu ar kitu karjeros etapu yra dirbę su Alma Vaitkunskiene. Kai į vienos įmonės vadovus kandidatavo žmogus, dirbęs kartu su ja, aptarinėjome, kaip tai atrodys. Padrąsinau: jeigu tai geriausias kandidatas, tai jį ir reikia išrinkti. O kandidatavimas iš dalies susijęs su pasitikėjimu.

– Daugybė diskusijų viešojoje erdvėje kyla dėl paminklų, skulptūrų – ką įamžinti, ko ne. Kodėl sprendžiant tokius klausimus neapklausiami vilniečiai, nesurengiamas plebiscitas?

– Labai svarbu atskirti, kur farsas, o kur realus miestiečių nuomonės atsiklausimas. Vieną panašų plebiscitą, realią sociologinę apklausą buvome užsakę dėl krematoriumo. Atsiklausti dėl skulptūrų įvairių ir panašių dalykų – svarbu. Bet nesu tikras, ar tai pats svarbiausias dalykas.

Teismas įpareigojo savivaldybę iš ankstesnės kadencijos besivelkančiu klausimu surengti plebiscitą dėl seniūnijų naikinimo. Bet paradoksali situacija: mes jų nebenaikiname, pradėjome jas stiprinti.

Galime rengti plebiscitus strateginiais klausimais. Teoriškai galima klausti, jeigu miestas nuspręstų statyti naują galeriją ir skirti tam daug pinigų, arba naują transporto mazgą, kuris pakeistų miesto veidą. Čia būtų šveicariškos demokratijos pavyzdys. Jei daryti, tai daryti dėl rimtų dalykų.

Eitynėse nedalyvaus

– Gal jau apsispręsta, ar Lukiškių aikštėje iškils skulptūra? Šiemet aikštė bus pradėta tvarkyti. Vyriausybės atstovai kalba apie Vyčio skulptūrą.

– Vytis visąlaik buvo svarstomas. Man regis, blogiausias dalykas su Vyčiu atsitiktų, jei jis būtų kaip iš monetos perkeltas. Galiu patikinti, kad to nebus. Kol kas svarbiausia – aikštės sutvarkymas.

– Intelektualų grupė į jus yra kreipusis dėl generolo Jono Noreikos įamžinimo – atminimo lentos ant Vrublevskių bibliotekos pastato. Nukėlus Žaliojo tilto skulptūras klausimų dėl tam tikrų personalijų įamžinimo mieste vis daugėja.

– Jeigu ta lentelė kabėtų ant mano pastato, aš ją nukabinčiau. Į klausimus dėl generolo vaidmens holokauste iki galo neatsakyta. Turime daug didvyrių, ant kurių munduro nėra mestas toks šešėlis.

– Birželį Gedimino prospekte vyks „Baltic Pride“ eitynės „Už lygybę!“ Nė vienas sostinės meras lig šiol nėra jose dalyvavęs. Galbūt būsite pirmas?

– Visos eitynės yra gerai. Tai, kad žmonės reiškia nuomonę, gerai. Bet jei jau merui reikia eiti ir parodyti savo poziciją... Manau, yra gerokai svarbesnių dalykų. Darželių klausimas man atrodo gerokai svarbesnis. Dėl minėtų eitynių vyksta demokratinė diskusija, tuo džiaugiuosi, bet planų pats jose dalyvauti neturiu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"