TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sostinės vaizdas - ant verslo aukuro

2010 12 09 0:00
Vilniaus centre išpopuliarėjusi modernių beveidžių daugiaaukščių pastatų mada taikosi persimesti į vieną seniausių sostinės mikrorajonų. Šioje vietoje Antakalnyje, pažeidžiant visas įmanomas sąlygas, suplanuota statyti daugiaaukštį namą.
LŽ archyvo nuotrauka

Vilniaus centre išpopuliarėjusi modernių beveidžių daugiaaukščių pastatų mada taikosi persimesti į vieną seniausių sostinės mikrorajonų - Antakalnį.

Šimtai P.Vileišio, Antakalnio ir kitų šio mikrorajono gatvių gyventojų, protestuojančių prieš UAB "Senojo miesto architektai" planus Neries slėnyje, pačiame Antakalnio viduryje, statyti 7 aukštų daugiabutį, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Žmonės tvirtina, kad ši statyba sudarkys istoriškai susiklosčiusį vieno unikaliausių sostinės mikrorajonų kraštovaizdį, suniokos žaliąją zoną, kurioje atgaivą randa tūkstančiai vilniečių.

Vietoj garažo - daugiabutis

Nuo senų laikų greta Neries kairiajame jos krante vingiavo kelelis, kuriuo prie upės dažniausiai traukdavo meškeriotojai. Po karo jis buvo pavadintas P.Vileišio gatve, o 1961-aisiais ši suplanuota kaip Neries krantinė.

Laimė, tai vietai pavyko išvengti gelžbetonio šarvų, kuriais pagal tuometį architektų norą buvo apkaustyti Neries krantai Vilniaus centre. Gal betono pritrūko, gal sveikas protas pagaliau nugalėjo, bet Antakalnyje upės krantai išliko natūralūs - žali ir vaizdingi, apaugę daugybe tiesiog į vandenį svyrančių medžių ir krūmų.

Tačiau ilgainiui civilizacijos gniaužtai ėmė spausti ir Antakalnio gamtą. Pačiame Neries slėnio viduryje, šlaite, 1981 metais buvo išraustas požeminis dviejų aukštų automobilių garažas. Šį statinį neseniai ir nusižiūrėjo verslininkai - Kaune įsikūrusi UAB "Strateginiai sprendimai".

Kauniečiai, privatizavę pastatą ir daugiau kaip 4 tūkst. kvadratinių metrų sklypą prie jo, pasamdė Vilniuje esančią UAB "Senojo miesto architektai", kad ji garažo vietoje suprojektuotų modernų 65 butų gyvenamąjį namą. Projekto vadovė - šios bendrovės architektė Diana Sabaliauskienė.

Aptarti projektą su visuomene "Senojo miesto architektai" nutarė šių metų rugpjūtį, per patį atostogų įkarštį. Beje, ne mažiau apdairiai parinkta ir antra projekto svarstymo su visuomene data - gruodžio 23-ioji, kai daugeliui žmonių labiau rūpės pasirengti Kūčioms bei Kalėdoms.

Tačiau ir į pirmąjį projekto svarstymą miesto savivaldybės posėdžių salėje susirinko nemažai žmonių. Jie protestavo prieš planus vietoj garažo pastatyti daugiabutį. Atrodo, D.Sabaliauskienė tokio atkaklaus gyventojų pasipriešinimo nesitikėjo. Kai P.Vileišio gatvėje gyvenanti geografė Nijolė Balčiūnienė paklausė, kodėl norima užstatyti vieną

paskutinių Antakalnyje neužstatytų tarpų, pro kurį atsiveria Neries vaizdai, D.Sabaliauskienė susinervino. "Šiuo projektu parodome, kaip turi būti sutvarkyta aplinka, privažiuoti transportas", - teisinosi architektė.

"Ar šis architektūrinis sprendimas nesudarkys žaliosios zonos?" - pasiteiravo Antakalnio bendruomenės pirmininkas Andrius Samaitis. "Sklypas privatus, pastatas - taip pat", - atsakė D.Sabaliauskienė. Ko gero, architektė pamiršo, kad Konstitucija akcentuoja viešojo visuomenės intereso pirmenybę prieš privatųjį.

Sąlygų nesilaikė

"Pažvelkite, kas padaryta dešiniajame Neries krante: tie negyvi stiklo dangoraižiai - jau nebe Vilnius. Pažiūrėkite, kaip saugomas kraštovaizdis Prahoje, Sankt Peterburge, net Šiauliuose. Vilnius įdomiausias savo žalia gamta, todėl žaliosios zonos tikrai neatiduosime", - liejo emocijas Antakalnio gyventojai.

Dar daugiau triukšmo kilo, kai D.Sabaliauskienė pareiškė, kad būsimo namo gyventojai ir jų svečiai važinės P.Vileišio gatve, kuri šiuo metu yra pėsčiųjų zona. "Prie P.Vileišio gatvės namų jau ir dabar automobilių nėra kur statyti, mašinos nardo pro pačias namų laiptines - nelaimės tyko kasdien", - sakė Antakalnio mikrorajono gyventojas Gediminas Vaišvila.

A.Samaičio nuomone, projektas prieštarauja miesto Bendrojo plano sprendiniams. "Bendrajame plane nurodoma išlaikyti gyvenamųjų teritorijų socialinės, ekonominės ir ekologinės plėtros pusiausvyrą. Akivaizdu, kad ji bus pažeista, nors plane akcentuojama - Antakalnis

priskiriamas neurbanizuojamo Neries krantinės gamtinio karkaso juostai. Taip pat rašoma: "Želdynų kiekiu, dydžiu, įrengimo ir priežiūros lygiu Vilnius atsilieka nuo daugelio Europos darnios plėtros miestų", - citavo Bendrąjį planą Antakalnio bendruomenės vadovas.

Be to, P.Vileišio gatvės gyventojai mano, jog UAB "Senojo miesto architektai" neįvykdė planavimo sąlygų, kurias bendrovei pateikė sostinės savivaldybė. "Sąlygose nurodoma neviršyti greta esančių pastatų aukštingumo, tačiau greta penkiaaukščių namų suplanuotas 7 aukštų pastatas. Paliepta nepažeisti vizualinio ryšio tarp Antakalnio gatvės ir upės, bet jis bus pažeistas. Įpareigojama būsimą daugiabutį projektuoti jau esančių namų užstatymo linijoje, tačiau projekte naujasis pastatas iškištas gerokai arčiau upės negu dabartiniai namai. Buvo nurodyta išnagrinėti privažiavimo prie būsimojo namo galimybes, tačiau aiškėja, kad ir tai bus sudėtinga", - vardijo A.Samaitis.

Projekto rengėjai tikina, neva šiaurine P.Vileišio gatvės dalimi per dieną važiuoja 100-150 automobilių. Tačiau čia gyvenantys žmonės kasdien pro langus mato, kad nuo Šilo tilto iki M.Daukšos mokyklos per parą važiuoja tik keliolika žvejų mašinų.

Susirinkimo dalyviai nepritarė garažo rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą projektui ir pasiūlė Vilniaus miesto tarybai sustabdyti tolesnius projektavimo darbus. Užuot spraudus prie upės namus, pasiūlyta daugiau dėmesio skirti Neries pakrantės žaliosios zonos tvarkymui.

Svetimkūniams nepritaria

"Antakalnio seniūnija visiškai palaiko mūsų gyventojų poziciją. P.Vileišio gatvė - opiausia vieta mikrorajone. Žmonės per kiekvieną susitikimą prašo toje vietoje išsaugoti rekreacinę žaliąją zoną, apginti ją nuo statybų ir automobilių. O D.Sabaliauskienės projekte numatyta namą statyti labai arti Neries", - dėstė Antakalnio seniūnas Algimantas Vaitkus. Projektą jis pavadino nesusipratimu ir sakė informavęs apie Antakalnio gyventojų protestą sostinės merą.

Garsi kraštovaizdžio architektė, docentė Irena Daujotaitė nustebo sužinojusi, kad apie šį projektą neinformuota Vilniaus savivaldybės tarybos Aplinkos apsaugos komisija. "Esu jos narė, tačiau mums apie tai nebuvo pranešta. Matyt, jautė, kad nepritarsime", - kalbėjo 20 metų Vilniaus savivaldybėje landšafto architekte dirbusi I.Daujotaitė.

Pasak jos, numatomas svetimkūnis suardytų istorinį, kultūrinį ir gamtinį Antakalnio paveldą. "Miesto centre gamtinė pusiausvyra jau pažeista, o dabar norima užstatyti ir likusias žalias erdves. Bent jose žmonės dar galėjo pailsėti, atsigauti nuo negyvos architektūros. Po tokių statybų žaliąsias zonas okupuoja transportas. Taip jau atsitiko dešiniajame Neries krante. Čia pastačius vadinamuosius Mindaugo apartamentus labai padaugėjo mašinų. Tai pablogina ne tik gamtinę ir kultūrinę, bet ir socialinę tų vietų vertę", - kritikavo savo kolegų planą Antakalnyje architektūros specialistė.

Išgarsėjo skandalais

UAB "Senojo miesto architektai" pastaruoju metu garsėja skandalais. Bendrovės architektams D.Sabaliauskienei, Irenai Kliobavičiūtei ir Dariui Bagdonavičiui iškelta baudžiamoji byla. Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Vilniaus apygardos prokuratūra kaltina juos oficialių dokumentų klastojimu projektuojant AB "Teo LT" administracinį pastatą Vilniuje, dešiniajame Neries krante.

Pasak pareigūnų, architektai su instancijomis suderino 12 aukštų pastato projektą, o tvirtinti pateikė 15 aukštų namo planą. Šią klastotę pastebėjusį ir teismams apskundusį vilnietį Vytautą Petrauską "Teo LT" padavė į teismą. Antstoliai buvo areštavę jo turtą ir reikalavo atlyginti 12 mln. litų žalą, kurią neva patyrė telekomunikacijų bendrovė.

Neseniai į viešumą iškilo ir kitas skandalas - "Senojo miesto architektai" suprojektavo nedidelio garažėlio pačiame Vilniaus centre, Teatro gatvėje, rekonstrukciją į 325 kvadratinių metrų dviejų aukštų gyvenamąjį namą su mansarda. Šis garažas anksčiau priklausė Seimo narės architektės Aurelijos Stancikienės tėvams Gražinai ir Vytautui Juknevičiams. Statinio paminklotvarkos sąlygas parengė A.Stancikienė ir jos motina, buvusi senamiesčio vyriausioji architektė G.Juknevičienė, o Vilniaus savivaldybė palaimino garažo virsmą į gyvenamąjį namą.

Perkelti šią idėją į projektą taip pat buvo patikėta D.Sabaliauskienei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"