TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sovietinės žūklės ypatumai vis dar gajūs

2008 11 21 0:00
Brakonieriai mėgsta nufotografuoti savo laimikius - bus kuo didžiuotis.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos parduotuvėse pilna visokio maisto, tačiau nudobti neršiančią žuvį daug kam tebėra garbės reikalas kaip alkanais sovietiniais laikais. Tokia mintis peršasi pažvelgus į būrius "meškeriotojų", kurie apstoja upes, kai jomis į neršto vietas pradeda traukti lašišos ir šlakiai.

Žuvų tykojama net mieste - pavyzdžiui, Vilniaus viduryje prie Pedagoginio universiteto, Baltojo tilto, Vilnios ir Neries santakos. Tie žmonės puikiai žino, kad nuo spalio iki sausio lašišas ir šlakius žvejoti draudžiama, už tai gresia didelės baudos, todėl darbuojasi išradingai. Vieni graibo žuvis, kiti ištraukia laimikį ir skuodžia į nuošaliai pastatytą mašiną, treti tarsi asmens sargybiniai saugo brakonierius.

Didžiuojasi nusikaltimu.

Vakar baigėsi pusantro mėnesio trukusi akcija "Lašiša". Aplinkosaugos pareigūnai, surengę ją jau aštuntus metus, sako, kad kova su pažeidėjais sėkminga: brakonierių mažėja, o karališkųjų žuvų daugėja. Ichtiologai patvirtina - lašišų ir šlakių nerštaviečių Lietuvos upėse pagausėjo.

Per šių metų akciją vien Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai surengė beveik 40 reidų prie Neries, Vilnios, Siesarties ir Žeimenos upių. Užfiksuota 30 žvejybos taisyklių pažeidimų.

Tačiau sovietinės žūklės ypatumai vis dar gajūs. Net internete pilna nuotraukų, kuriose "meškeriotojai" giriasi neršiančių lašišų laimikiu. Sąžiningi žvejai stebisi brakonierių godumu.

"Jau nuo rugpjūčio pabaigos intensyviai gaudoma Neryje, Vokės ir Vilnelės santakose, taip pat prie Dūkštų, Čekoniškių, Musėje ir Aukštaitijos Šventosios upėje, ypač Širvintos santakoje", - vardija savo laiške vienas žvejys ir pateikia pluoštą brakonierių laimikių nuotraukų.

Kitas žvejys, atsiuntęs nuorodą į interneto tinklalapį, kuriame giriamasi sugautomis per nerštą lašišomis, ironiškai stebisi: "Lietuva - "elitinių" ir "alkanų" runkelių kraštas, nes joje gyvenantys žvejai ne tik su pasimėgavimu iš Neries traukia nuo ikrų išpurtusias lašišas, tempia jas namo, skrodžia voniose, daro konservus, sūdo, bet ir didvyriškai fotografuojasi bei internetu siuntinėja. Trūksta tik prierašo: "Padariau nusikaltimą, grožėkitės."

Vieni žvejai siūlo Aplinkos ministerijai neleisti žvejoti spiningais per lašišų ir šlakių migraciją pagrindinių upių santakose, kiti mano, kad geriausia būtų uždrausti bet kokią žūklę tose upėse, kuriomis keliauja neršti ir neršia lašišinės žuvys.

Tyko spiningautojai

Į vieną akcijos "Lašiša 2008" reidą Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija pakvietė ir LŽ. Su jos viršininko pavaduotoju Alfonsu Balzariu, Žuvų išteklių naudojimo kontrolės poskyrio vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi Tomu Vaišvila ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininku Sigitu Mikėnu iš pradžių dairėmės prie Neries Vilniuje.

Greta Pedagoginio universiteto išvydome kelias grupeles žvejų. Vieni buvo viename krante, kiti - kitame. Regis, jie susekė, kad šioje upės vietoje žuvys įsirengė nerštavietes. Vanduo dabar, vėlų rudenį, nuskaidrėjęs, upės dugnas gerai matyti.

Būtent čia prieš keletą dienų buvo sulaikytas vilnietis S.P., sugavęs šlakio patelę. Gamtosaugininkai šią žūklę stebėjo iš netoli pastatyto automobilio. "Kai vyras išgriebė žuvį, dar luktelėjome - gal paleis atgal į vandenį, kaip nurodoma Mėgėjiškos žūklės taisyklėse. Tačiau jis nuskubėjo su laimikiu, o mes puolėme įkandin. Netrukus pasivijome", - pasakojo S.Mikėnas.

S.P. pagavo šlakį draudžiamu laiku ir neleistinu būdu - užkabinęs kabliu už uodegos. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už tai numato baudą iki 700 litų. Be to, vyrui teks atlyginti gamtai padarytą žalą, o ji šiuo atveju siekia per pusantro tūkstančio litų.

Tokios pat sankcijos gresia ir vilniečiui R.Š., kurį Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sulaikė prie Pedagoginio universiteto. Jis neteisėtai sugavo beveik 8 kilogramų lašišą. Keli jaunuoliai, pastebėję mus dairantis nuo šlaito, metė žūklės įrankius ir ėmė ratu leisti "bambalį" alaus - suprask, nežvejojame, tik pramogaujame. Pasitraukėme prie kitų žvejų, tačiau netrukus suskambo telefonas. Vienas mūsų seklių pranešė, kad minėti jaunuoliai ištraukė lašišą. Atvykusi policija rado tik šlapią ir žuvimi kvepiančią kuprinę - laimikis jau buvo paslėptas.

Nemažai žvejų matėme ir ten, kur Vilnia įteka į Nerį. "Šioje vietoje žuvys būriuojasi prieš kildamos Vilnios upe aukštyn", - paaiškino S.Mikėnas.

Liberalizmas - klaida?

Tikrinti visus prie upių stovinčius žvejus gamtosaugininkams dabar netikslinga: žvejoti spiningu šiuo metų laiku galima visur. Tiesa, pagautą lašišą ar šlakį privaloma paleisti, bet ar daug kas taip daro?

Iki 2005 metų vidurio galiojo kitokia žūklės tvarka - vadinamosiose lašišinėse upėse, o tokių Lietuvoje yra daugiau kaip 100, nuo spalio iki Naujųjų metų, kai neršia lašišos ir šlakiai, buvo draudžiama spiningauti, velkiauti, žvejoti naudojant gyvūninės kilmės masalus.

Vėliau šis draudimas iš Mėgėjiškos žūklės taisyklių buvo išbrauktas. "Netrukus paaiškėjo, kad padaryta klaida - spiningautojai pradėjo gaudyti neršiančias lašišas ir šlakius", - sakė gamtosaugininkas A.Balzaris.

Šios žuvys neršto laikotarpiu nesimaitina, tačiau kurį laiką saugo

savo lizdus nuo priešų. Būtent tada jos tampa lengvu brakonierių grobiu, nes kaip pakvaišusios puola spiningautojo blizgę ar metasi prie "kabliautojo" kablio. Spiningautoju apsimetusiam brakonieriui tik to ir reikia - užkabina žuvį ir iškelia.

"Galbūt reikėtų uždrausti žvejoti spiningais ir natūralios kilmės masalu nuo spalio iki gruodžio pabaigos bent tose upių vietose, kur neršia lašišinės žuvys?" - svarstė A.Balzaris. Tačiau tada ten tektų iškabinti įspėjamuosius užrašus. Ar tokia informacija dar labiau neviliotų nesąžiningų žvejų? Ar šie užrašai nebūtų nuplėšomi?

Kad ir kaip būtų, dabar apginti lašišines žuvis per jų nerštą gamtosaugos pareigūnams gerokai sunkiau nei iki 2005 metų.

Brakonierių mitas

Gamtosaugininkų visureigiu pasiekėme Žeimeną, paskui - į ją įtekančią Meros upę. Abiejose vienur kitur po vandeniu pūpsojo lašišų neršto "kaupai". Žeimena ir jos intakai - vienos mėgstamiausių lašišų ir šlakių veisimosi vietų.

Kai ateina metas neršti, lašišos palieka jūrą ir patraukia į tas upes, kuriose išsirito. Gimtąsias vietas jos pažįsta iš kvapo - lašišinių žuvų uoslė labai gera, tad kelio į gimtinę užtvaromis gali tapti ne tik užtvankos ar brakonieriai, bet ir teršalai.

Pasiekusios tinkamas veistis vietas žuvys surengia "tuoktuves". Prieš jas, kaip įprasta gamtoje, tarp patinų užverda kova. Aišku, stipresnieji nugena silpnesniuosius. Ši kova dažnai būna nuožmi - ne veltui prieš "tuoktuves" patinams ant apatinio žandikaulio užauga nemažas kablys. Šiuo grėsmingu ginklu jie per turnyrus atakuoja konkurentus.

Kai vanduo atvėsta iki reikiamos temperatūros - 5-8 laipsnių, lašišinės žuvys pasirinktose vietose pradeda plakti uodegomis dugną. Pakeltą žvyrą ir akmenukus vandens srovė suneša į kaupą, ant kurio patelė ir išleidžia kiaušinėlius - ikrus, o patinas juos apvaisina.

Paskui vėl paleidžiamos į darbą uodegos ir ikrai užkasami žvyru. Čia jiems bus saugu ir nestigs deguonies, kurio atneš sraunus vanduo. Pavasarį iš kiaušinėlių išsiris lervutės, vėliau jos taps mailiumi. O lašišos ir šlakiai vėl grįš į jūrą.

Netiesa, kad šios žuvys po neršto žūva. "Taip mėgsta sakyti brakonieriai, norėdami pateisinti savo nusikaltimą. Baltijos lašišos po neršto sėkmingai pasiekia jūrą", - tvirtino A.Balzaris.

Auksinės lašišos

Kaip dar mūsų upėse naikinamos lašišos ir šlakiai? Ten, kur seklu, jos lengvai nuduriamos žeberklu, užkabinamos aštriais kabliais. Brakonieriai nuleidžia prie kaupo valą su kabliu ir nejudėdami tūno. Netrukus žuvis, palaikiusi žmogų galbūt medžiu, atplaukia prie savo nerštavietės.

Dalis lašišų ir šlakių užmušama elektra. Nors už šį nusikaltimą numatyta net baudžiamoji atsakomybė, rizikuojančių "elektrikų" atsiranda. Antai užpernai Utenos regiono aplinkos apsaugos pareigūnai sučiupo keturis Pabradės gyventojus, kurie elektra Žeimenoje nudobė keturias dideles lašišas. Brakonieriams buvo pateiktos solidžios sąskaitos - kiekvienam reikėjo sumokėti po 13 tūkst. litų baudą ir dar atlyginti gamtai padarytą žalą, o ji siekė 123 tūkst. litų.

Pažeidėjai teismo sprendimą apskundė Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis skundo nepatenkino. Tai bene didžiausios baudos, pastaraisiais metais už neteisėtą žūklę tekusios brakonieriams.

Matytos nerštavietės Žeimenoje ir Meroje buvo netoli kranto - lengvai pasiekiamos. Batų pėdsakai ant kranto rodė, kad kažkas čia jau lankosi. "Reikės patykoti - gal sučiupsime pažeidėjus", - svarstė A.Balzaris. Nors akcija "Lašiša 2008" baigėsi, reidų prie upių gamtos sergėtojai nenutrauks iki pat metų pabaigos.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento specialistai dabar svarsto, ar nevertėtų uždrausti žvejoti nuo spalio iki gruodžio pabaigos lašišinėse upėse. Departamento direktorius Laimutis Budrys LŽ pasakojo, kad šis siūlymas jau pateiktas Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybai. Ją sudaro ichtiologų ir kitų gamtos specialistų bei žvejų atstovai. "Jei taryba siūlymui pritars, jis aplinkos ministro įsakymu bus įrašytas į Mėgėjiškos žūklės taisykles. Žinoma, sąžiningi žvejai nukentėtų, tačiau jau 2009 metais lašišines žuvis per jų nerštą būtų lengviau apsaugoti", - kalbėjo L.Budrys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"