TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sovietmečio paveldui – „kovų ir kančių“ atminties taryba?

2015 12 07 6:00
Pavyzdžiui, Petro Cvirkos skulptūros Vilniaus centre autorius Juozas Mikėnas tuolaik nuliejo ir Marytę Melnikaitę, ir nuo Žaliojo tilto pašalintą "Besimokantį jaunimą". Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvių sukurti žymiausi sovietmečio epochos kūriniai turėtų būti išsaugoti, o kas vertinga, galėtų spręsti speciali „Kovų ir kančių atminties apsaugos taryba“. Tokią idėją perša Gražinos Drėmaitės vadovaujama Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK).

Atkakliu Žaliojo tilto skulptūrų gynimu pagarsėjusi komisija praėjusią savaitę dar kartą pademonstravo rūpestį sovietmečio paveldu. Regis, nukėlus sovietinės propagandos kūrinius Vilniuje, atėjo metas diskutuoti ir apie likusias skulptūras – tik jau konkretiems veikėjams.

Tik žymius ir tik lietuvių

Praėjusią savaitę komisija priėmė sprendimą ir nusprendė pasiūlyti Vyriausybei sudaryti, pasak dokumento, „Kovų ir kančių atminties apsaugos tarybą dėl sovietinio laikotarpio paveldo vertinimo“.

Sprendime, be kita ko, pabrėžta, kad kalba eina apie „žymiausius sovietmečio epochos kūrinius, sukurtus Lietuvos menininkų“, kurie „turi būti išsaugoti ateities kartoms moksliniam pažinimui bei visuomeniniam naudojimui“.

Taip pat siūloma Kultūros ministerijai inicijuoti „Paveldo tvarkybos reglamento dėl sovietinio laikotarpio karių kapų tvarkymo parengimą“.

VKPK sprendime „dėl Sovietinės okupacijos ir aneksijos laikotarpio Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo“ dėstoma, kad dalis sovietmečio paveldo – trauminės patirties liudininkas, kad šio paveldo vertinimas konfliktiškas.

„Pakankamos chronologinės bei psichologinės distancijos trūkumas provokuoja „nesantaikos vertės“ atsiradimą bei nulemia šios XX a. skausmingojo paveldo dalies įvardijimą „svetimu“. Paveldosauga turėtų vadovautis praeities negrįžtamumo principu ir saugoti paveldą tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokio norėtųsi“, – priduriama sprendime.

Tas konfliktišku sprendime įvardintas paveldas – tai ir P. Cvirkos paminklas, ir karių kapai.

Komisijos nariai susiginčijo

Tiesa, priimant tokį sprendimą komisijos nariai nebuvo vieningi, o pats klausimo svarstymas prasidėjo nuo G. Drėmaitės pateiktos informacijos, kad yra gauti „visuomeninių organizacijų“ raštai, kuriuose raginama Žaliojo tilto skulptūras atstatyti.

Antai komisijos narė narė Nadežda Spiridonovienė nepritarė siūlomam tarybos pavadinimui ir siūlė ją vadinti Sovietinio laikotarpio kultūros paveldo apsaugos taryba. Jai antrino ir kitas komisijos narys Augis Gučas.

„Teisiniu požiūriu šis sprendimo projektas nėra tinkamas. Tai – deklaracija. Reikėtų įvardinti specialistų išsakytą nuomonę, pateikti argumentus. Sprendimas yra per abstraktus“, – pareiškė ir komisijos narys Deivydas Rimkevičius..

Nuomonėms išsiskyrus dėl siūlomos steigti tarybos pavadinimo prisireikė balsavimo – „už“ buvo tik 5 komisijos nariai. O kaip rodo komisijos posėdžio protokolas, „prieš“ siūlomą sprendimo projektą balsavo vienas komisijos narys. Komisiją sudaro 12 narių.

Po S. Neries ateis eilė ir V. Mykolaičiui-Putinui

Istorikas dr. Algimantas Kasparavičius sakė, kad iš VKPK dokumente pateiktų teiginių apskritai sunku suprasti, ko norima. „Kovų ir kančių atminties apsauga“ ir sovietinis paveldas – kas čia bendra?

„Neįsivaizduoju nei juridiškai, nei kultūriškai, nei politiškai, kaip ta taryba galėtų būti susijusi su sovietmečio paveldo saugojimu ar vertinimu. Tarybos pavadinimas mintį kreiptų visai kita linkme, negu nurodoma. Kai nėra nei koncepcijos, nei ko, sunku suprasti“, – svarstė istorikas.

Tai, kad sprendime akcentuojami tik lietuvių sukurti kūriniai – irgi mažų mažiausiai keista. „Nesu girdėjęs, kad kas nors civilizuotoje visuomenėje skirstymų savo skulptūrų pagal autorių kilmę – tai nonsensas, svetimas Europos civilizacijai. Kultūrinis paveldas yra nepriklausomai, kas sukūrė: lietuvių architektas, dailininkas, skulptorius ar kas kitoks“, – stebėjosi A. Kasparavičius.

Sprendime paminėtas tik paminklas P. Cvirkai, tačiau ištarus šią pavardę, suprantama, seks ir kitos: S. Nėris, L. Gira ir kiti.

„Ir jei jau prieita ir mes pradedame nuo P. Cvirkos, S. Nėries, čia dar galima ir A. Vienuolį-Žukauską pridėti, ir visą eilę kitų. Ir V. Mykolaitį-Putiną – irgi sovietinis profesorius. Tiesą sakant, išskyrus tuos, kurie 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos į Vakarus, nerasiu rimtesnio kultūros žmogaus XX a. viduryje ir II pusėje iki 1990 m. kuris vienaip ar kitaip nebūtų bendradarbiavęs ir nebūtų pasitarnavęs tai sistemai. Mes negalime turėti XX a. jokios istorinės patirties 100 proc. amputavę sovietmetį“, – pridūrė istorikas.

Antai vos nuo Žaliojo Vilniaus tilto iškeliavo skulptūros, intelektualai pradėjo rinkti parašus, kad memorialinė lenta kapitonui Jonui Noreikai – generolui Vėtrai butų nuimta nuo Mokslų Akademijos bibliotekos sienos. Viešojoje erdvėje aiškinamasi ir diskutuojama, ar žymūs rezistencijos dalyviai Kazys Škirpa, Jonas Noreika nedalyvavo Holokauste vokiečių okupacijos metais. Panašu, kad diskusijos dėl istorinės atminties – tik įsibėgėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"