TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sovietmečio sąvartynai - ekologinės bombos

2012 11 09 7:02
Manoma, kad tai, kas yra šios apleistos sodybvietės paviršiuje - tik nedidelė dalis ten palaidotų atliekų./Kazio Kazakevičiaus nuotraukos

Greta kiekvieno didesnio kaimo sovietmečiu buvę nelegalūs, kartais iki kelių hektarų žemės plotą užimantys, šiukšlynai tampa uždelsto veikimo bomba. Niekas nežino, kiek iš tiesų jų yra visoje Lietuvoje, nors vien Marijampolės savivaldybės teritorijoje suskaičiuota net 57, iš kurių dabar dokumentuose užfiksuoti ir tvarkomi vos šeši.

Vienas toks šiukšlynas neseniai aptiktas netoli Marijampolės, Meškučių kaime, kai pretendentas atgauti iš kitur atkeltą žemės nuosavybę pamėgino kiek patvarkyti apleistą rekomenduojamą teritoriją. Tik tada, kai sutrikęs žmogus kreipėsi į Marijampolės valdininkus ir žemėtvarkininkus bei kitus specialistus, vieni iš jų prisiminė, kad šiukšlyno būta tikrai nemažo - jis galėjo užimti ne vieno hektaro teritoriją. Tačiau dokumentuose jo nėra, kaip galbūt ir daugelio kitų, jau seniai sulygintų su žeme.  

Katė maiše

Dalgio seniai nemačiusiomis žolėmis ir palaikiais krūmokšniais apaugusioje sodybvietėje, kur kaunietis Ričardas Ganusauskas ketino statyti gyvenamąjį namą, pasisukiojęs buldozeris netruko išversti krūvas senų, jau apirusių padangų, statybinių atliekų, įvairios plastikinės taros ir kitokio "turto", slypinčio labai negiliai - po plona velėna. Sunerimęs dėl tokio radinio sklype, į kurį pretendavo, vyriškis nuskubėjo ieškoti pagalbos į Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentą (RAAD), Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrą (MAATC).

Marijampolės RAAD vedėjas Kęstutis Užuotas LŽ teigė, kad jų specialistai, apžiūrėję apleistą sodybvietę Meškučiuose, iš tiesų aptiko nemažai įvairiausių atliekų. Bandyta nustatyti ir galimą teršėją. Tačiau paaiškėjo, kad tai neįmanoma, nes atliekos jau buvo sumaišytos su žemėmis. Todėl Marijampolės savivaldybės administracijai buvo surašytas nurodymas sutvarkyti apleistą teritoriją ir išvežti šiukšles.  

"Pamatėme tik tas atliekas, kurios yra žemės paviršiuje, o kas yra užkasta giliau žemėje, nežinau. Nors tai apleista, medžiais apžėlusi sodyba, žemės paviršius visur buvo gana lygus, todėl neatrodė, kad ten galėtų būti šiukšlių buvimo vieta. Ir jokios oficialios informacijos apie šią teritoriją neturime", - tvirtino K.Užuotas.

Pasak jo, kasmet jų darbuotojai kartu su seniūnais važinėja po seniūnijų teritorijas ir bando aptikti tokius galimus šiukšlynus. Tačiau apie šį, esantį vos už 100 metrų nuo intensyvaus eismo asfaltuoto kelio, niekas nė neprasitarė. Jeigu ne pretendentas į žemę, aplinkosaugininkų tokia informacija taip ir nebūtų pasiekusi.

Kiti 50 sąvartynų dingo

Netoli Meškučių gyvenantis Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento direktorius Vidas Pielikis buvo atviras - tai, kas dabar matyti žemės paviršiuje, yra tik šiukšlių "ledkalnio" viršūnė. Anot jo, apie 1987 metus tuometinis tarybinis ūkis technikumas šalia Meškučių pradėjo statyti didžiulę daržovių saugyklą. Jai įrengti prireikė molio, jį kasė greta teritorijos, kurią dabar ketinama atiduoti kauniečiui. "Tuomet buvo iškastos didžiulės, gal kokių šešių metrų gylio duobės. O kai molio daugiau nebereikėjo, į jas buvo pradėtos versti šiukšlės - viskas, ko atsikratyti pageidavo vietos gyventojai ir pats tuometinis tarybinis ūkis technikumas", - LŽ tvirtino V.Pielikis. Pasak jo, niekas nekreipė dėmesio, kokios tai atliekos. Į tas pačias duobes buvo verčiama viskas: ir medžių šakos, ir senos nebenaudojamos padangos, ir nebepataisomi buities prietaisai, ir dar nežinia kas. Kai vienur susidarydavo šiukšlių kalnas, jas pastumdydavo buldozeriu, kad duobės prisipildytų tolygiai.

V.Pielikis teigė dabar jau neprisimenantis, kiek ten buvo duobių, bet jos galėjo užimti net ne vieną hektarą teritorijos.

Tai, kad šalia Meškučių kaimo buvo nelegalus šiukšlynas, prisiminė ir MAATC direktorius Antanas Mieliauskas. Pasak jo, kai prieš dešimtmetį Marijampolės savivaldybės teritorijoje buvo inventorizuojami nelegalūs šiukšlynai, tarp daugiau kaip penkiasdešimties jų buvo įrašytas ir esantis Meškučiuose. Tačiau kai po keleto metų buvo tikslinami tokių šiukšlynų sąrašai, jo dokumentuose nebeliko. Minėtasis šiukšlynas nepateko tarp kitų šešių, tvarkomų (Europos Sąjungos (ES) lėšomis, kai juose buvusios šiukšlės buvo surenkamos ir išvežamos į Panausupio sąvartyną. Tačiau A.Mieliauskas, kaip ir kiti specialistai, teigė nežinantis, kas nutiko dar 50 sąraše buvusių šiukšlynų.

Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir aplinkotvarkos departamento Aplinkos valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Anatolijus Lesnickas LŽ mėgino tikinti, kad detektyvo sąvartynų dingimo istorijoje esą įžvelgti nereikėtų, nes didžiausi šiukšlynai buvo sutvarkyti ES lėšomis, kitais esą pasirūpino merija.

Gali būti pavojingų teršalų

Daug metų veterinarijos gydytoju Meškučių apylinkėse dirbęs, dabar vienai žemės ūkio bendrovei vadovaujantis Marijampolės savivaldybės tarybos narys Vytautas Narušis LŽ teigė taip pat prisimenantis, kad toje vietoje, kur kaunietis panoro įkurti sodybą, iš tikrųjų buvęs didžiulis nelegalus šiukšlynas. Į jį tiek Meškučių, tiek gretimų kaimų gyventojai ir net tuometis tarybinis ūkis technikumas vertęs pačias įvairiausias atliekas. Todėl tikėtina, kad į didžiules duobes buvo metami ne tik seni baldai, įvairūs rakandai, medžių šakos, bet ir seni šaldytuvai, televizoriai, švininiai akumuliatoriai ir gyvsidabrio lempos.

Kiek vėliau šiukšlynas buvo tvarkomas - teritorija išlyginta, užpilta žemėmis ir užsėta žole. Tačiau dabar jau niekas nebegali garantuoti, ar iš ten nesklinda teršalai, nes jokie tyrimai nėra atlikti. Tačiau įtarimų, kad taip gali būti, yra. "Prisimenu, kaip nugaišo kelios karvės, kurios ganėsi šalia apleistos sodybos, ten, kur buvo pieva. Tąkart bandėme aiškintis jų kritimo priežastis. Tačiau jos taip ir liko mįslė", - spėliojo V.Narušis.

Tokių įtarimų teigė turįs ir kitas ilgametis veterinarijos gydytojas Rolandas Jonikaitis. Jis apgailestavo, kad prieš gerą dešimtmetį, kai nugaišo tos karvės, niekas šio fakto juridiškai nefiksavo, neišsiaiškino galvijų kritimo priežasčių. "Jei tai būtų buvę padaryta, šiandien nereikėtų spėlioti, ar tai tikrai saugi teritorija, kurioje galėtų gyventi žmonės", - sakė R.Jonikaitis. Anot jo, jeigu iš tikrųjų pretendentui ten bus skirtas žemės sklypas, naujasis sodybos šeimininkas turėtų gerai pamąstyti, ar tai pati saugiausia vieta namui statyti ir žmonėms gyventi. "Jau geriau tokios teritorijos išliktų valstybės žinioje, kaip ir tos, kur sovietmečiu buvo užkasami nuo įvairių pavojingų ligų nugaišę galvijai", - tikino R.Jonikaitis.

Dokumentuose - nė žodžio

Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėja Irena Kneizevičienė prisipažino, kad jai yra naujiena, jog kauniečiui siūlomame žemės sklype buvęs nelegalus sąvartynas. "Nė viename mūsų turimame dokumente nėra net užuominos, kad ten galėtų būti užkastas šiukšlynas", - teigė I.Kneizevičienė. Valdininkė tik prisiminė, kad į žemę pretenduojantis kaunietis jai prasitarė, kad sklype, į kurį jam siūloma atkurti nuosavybės teises, yra šiukšlių. Tačiau tuomet niekam net į galvą neatėjo, kad ten ne šiaip šiukšlių pripilta, bet tai yra buvusio milžiniško nelegalaus sąvartyno vieta.

"Žemės registre tai - laisva valstybinė žemė, kurioje suformuotas sklypas, į kurį gali būti perkelta žemės nuosavybė. Jeigu dokumentuose būtų fiksuota, kad tai - kažkada buvusio šiukšlyno teritorija, kur užkastos šiukšlės, toks žemės sklypas liktų valstybinis ir niekam nebūtų siūloma į jį atkurti nuosavybės. Jei tokia žemė priklausytų privatiems savininkams, jai taip pat turėtų būti taikomi apribojimai", - tvirtino žemėtvarkos specialistė.

Tvarkys merija

Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir aplinkotvarkos departamento Aplinkos valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas A.Lesnickas LŽ tikino, kad jis apie šiukšlyną prie Meškučių sužinojo tik tada, kai į savivaldybę kreipėsi aplinkosaugininkai. "Tai tebuvo užžėlusi apleista sodybvietė. Niekas nė neįtarė, kad ten gali būti palaidota daug šiukšlių. Dabar mums belieka šiukšlyną sutvarkyti kaip pridera - išvežti kiek įmanoma daugiau  šiukšlių", - teigė A.Lesnickas.

Pasak jo, visos užterštos teritorijos išvalyti turbūt nepavyks, bet dalį jos - apie hektarą - teks. Apytiksliais skaičiavimais, sodybvietės paviršiuje gali būti apie 600 kubinių metrų atliekų, jas sutvarkyti kainuos apie 116 tūkst. litų. Šiukšles teks išrūšiuoti, surinkti ir išvežti į Panausupio sąvartyną. Tiesa, pinigų tam savivaldybės biudžete nėra, tad jų tikimasi gauti iš Aplinkos ministerijos administruojamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos.

Skaičiavo tik veikiančius

Ne vienas LŽ žurnalisto kalbintas garbaus amžiaus kaimo žmogus tikino galintis papasakoti, kad kolūkių laikais didesnis ar mažesnis šiukšlynas buvęs beveik prie kiekvienos stambesnės gyvenvietės. Daug tokių nelegalių sąvartynų buvo ir prie fermų kompleksų. Žmonės neslėpė abejojantys, kad įvairios atliekos iš tikrųjų buvo surinktos ir iš ten išvežtos į oficialius sąvartynus. "Buvo atsiųsti buldozeriai, atvežta keletas mašinų žemių, viskas užlyginta ir užsėta žole. Tai ir viskas, kas buvo padaryta tvarkant tokius šiukšlynus", - teigė prisistatyti nenorėjęs Meškučių kaimo gyventojas.

Kad taip galėjo būti pasielgta, neslėpė ir MAATC direktorius A.Mieliauskas, kiti kalbinti valdininkai. "Tokių žemėje paslėptų šiukšlynų gali būti ten, kur dar yra likę laisvų valstybinės žemės sklypų, nes, žinodami apie tokią padėtį, vietos gyventojai jų nenorėjo", - sakė A.Mieliauskas. Jis neslėpė, kad šis prie Meškučių atsivėręs senas šiukšlynas - pirmas toks surastas Marijampolės apskrityje. Tačiau jis gali būti ne paskutinis. Kiek jų dar paaiškės, kol kas dėl to niekas nesuka galvos. Žinoma tik tiek, kad prieš gerą dešimtmetį tokių nelegalių sąvartynų vien Marijampolės savivaldybės teritorijoje buvo 57.

Pasak Lietuvos žaliųjų judėjimo "Atgaja" aktyvisto Lino Vainiaus, prieš pradedant Lietuvoje diegti naują atliekų tvarkymo sistemą per visą šalį buvo suskaičiuota apie tūkstantį nelegalių sąvartynų. Tačiau tuomet daugiausia buvo skaičiuojami tik tie, kurie dar veikė. Daugeliui jų tvarkyti buvo skirta ES lėšų. Kuriuos iš jų tvarkyti ES lėšomis, o kuriuos - iš pačių savivaldybių biudžetų, sprendė pačios savivaldybės.

Kaip LŽ patikino ir Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Raimonda Karnackaitė, tokių atliekomis užterštų teritorijų tvarkymas yra kiekvienos savivaldybės rūpestis ir kiekviena tai daro, kaip išmano. "Ministerija savivaldybėms aplinkos teršimo šaltiniams šalinti gali nebent skirti lėšų. Pagal Aplinkos apsaugos rėmimo programos finansavimo kryptis kitiems metams savivaldybėms iš viso yra numatyta 2 mln. litų. Savivaldybės šios programos lėšų naudojimo tarybai iš viso pateikė 12 paraiškų aplinkos teršimo šaltiniams šalinti. Bendra prašoma suma yra per milijoną litų", - LŽ sakė R.Karnackaitė. Ji neslėpė, kad iš tiesų lėšų poreikis yra kur kas didesnis, tad savivaldybėms pagrindiniu tokių darbų finansavimo šaltiniu turėtų būti ES skiriamos lėšos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"