TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sparnuota politikų svajonė

2013 04 25 6:44
2009-ųjų vasarą kadenciją pradėjusi prezidentė D.Grybauskaitė galimybe skristi nuomotais lėktuvais iki šiol nesinaudojo. AFP/Scanpix nuotrauka

Kol Lietuvos politikai vėl diskutuoja, reikia ar nereikia šaliai vyriausybinio lėktuvo, kaimynai latviai ir estai aiškiai sako - ne. Tačiau mūsiškiai tebesvarsto, kad nuosavas orlaivis galėtų pagerinti valstybės įvaizdį.

Premjeras Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę vėl pakurstė kalbas, kad Lietuvai galbūt reikėtų prezidentinio arba vyriausybinio lėktuvo, skirto politikų vizitams. Vyriausybės vadovo svarstymus paskatino prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas į Londoną skristi pigių avialinijų lėktuvu.

"Šioje diskusijoje esama argumentų ir "už", ir "prieš". Viena vertus, yra tam tikras orumo klausimas, kuriuo tokius sprendimus būtų galima pateisinti. Kita vertus, reikia pasverti ir finansines šalies galimybes", - LŽ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Šiuo metu visi trys orlaiviai "Spartan" daugiausia naudojami kroviniams gabenti. /Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Kaimynai vertina skirtingai

Lietuvos kaimynės dėl aukštų politikų skrydžiams skirtų lėktuvų laikosi kardinaliai priešingos nuomonės. Kaip LŽ nurodė Estijos ambasadorius Lietuvoje Toomas Kukkas, ši valstybė neturi savo vadovams specialaus orlaivio. "Nemanome, kad jis būtinas", - pabrėžė ambasadorius.

Latvijos prezidento patarėjos ryšiams su visuomene Ligos Krapanės teigimu, jos šalies atsakymas į panašius klausimus būna trumpas ir konkretus. "Latvija neturi prezidentinio lėktuvo ir nesirengia jo įsigyti, nes tai valstybei per brangu. Latvijos prezidentas dažniausiai keliauja su maža komanda (4-5 asmenų). Jei į užsienį vykstama su verslo delegacija, skrendama užsakomuoju reisu, o už kelionę po lygiai susimoka visi dalyviai", - informavo L.Krapanė.

Lenkijos ambasada, atsakydama LŽ apie vyriausybinių lėktuvų poreikį, pacitavo naujienų agentūros PAP pranešimą, kuriame sakoma, kad Lenkijos gynybos ministerija ketina gegužę skelbti naują keturių vyriausybinių lėktuvų nuomos konkursą. Jo nugalėtojas turėtų paaiškėti spalį. Pranešime taip pat cituojamas Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Stanislawas Koziejus. Jo žodžiais, Lenkija svarsto galimybę 2015 metais nebe nuomotis, o pirkti orlaivius, skirtus valstybės vadovams.

Apie būtinybę atnaujinti tokių lėktuvų parką Lenkija prabilo 2010-aisiais, kai pasaulį sukrėtė katastrofa prie Smolensko. 2010 metų balandžio 10 dieną sudužo prezidentinis Lenkijos lėktuvas Tu-154M, skraidinęs šalies vadovą Lechą Kaczynskį ir kitus aukštus politikus.

Iškart po nelaimės Lenkijos vyriausybė paskelbė norinti įsigyti du didelius lainerius, galinčius be degalų papildymo perskristi Atlantą, ir keturis mažesnius. Tuo pat metu lenkai, kol nusipirks numatytus lėktuvus, be konkurso išsinuomojo du braziliškus kompanijos "Embraer" orlaivius. Jų nuoma valstybei, kaip teigiama, per metus atsieina apie 42 mln. zlotų (maždaug 34 mln. litų). Sutartis dėl lėktuvų naudojimo baigiasi šių metų gruodį, ir, anot Lenkijos gynybos ministerijos atstovų, negali būti pratęsta, nes tokiems susitarimams sudaryti būtina skelbti konkursą. Neoficialiai kalbama, kad ateityje Lenkija ketina nuomotis keturis lėktuvus: du vidutinio dydžio ir du mažus (17-19 vietų).

R.Paksas tvirtina, kad Lietuva jau seniai turėjo įsigyti svarbiems asmenims skirtą lėktuvą. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Ankstesni prezidentai - už

Lietuvoje diskusijos dėl prezidento ir kitų svarbių asmenų kelionėms skirto orlaivio pirkimo prasidėjo vos atkūrus nepriklausomybę. Kol kas vienintelis prezidentinis lėktuvas - 21 metų senumo devynių vietų "Jet Star-731" - buvo įsigytas Algirdo Brazausko prezidentavimo laikais. Šio politiko rėmėjo Simo Velonskio pastangomis orlaivis nupirktas už beveik 10 mln. litų. Nuolat gendantis lėktuvas buvo parduotas 2000 metais už maždaug 8 mln. litų.

Kiti Lietuvos vadovai taip pat nesikratė minčių apie specialius orlaivius. Dvi kadencijas dirbęs prezidentas Valdas Adamkus ne kartą minėjo, kad vyriausybinis lėktuvas iš dalies padėtų išspręsti Lietuvos įvaizdžio problemą. "Kiti sakys - mums spjaut į tą įvaizdį, bet aš manau, kad jau pradedame vaidinti tam tikrą svarbų vaidmenį tarptautinėje politikoje, todėl įvaizdis mums taip pat reikalingas", - prieš kelerius metus svarstė tuometis Lietuvos vadovas.

Panašiai mąsto ir nušalintasis prezidentas, europarlamentaras Rolandas Paksas. "Turėti vieną, du ar daugiau valstybinių lėktuvų Lietuvai seniai laikas. Plėtoti tokią idėją buvau pradėjęs eidamas prezidento pareigas, jau buvo ieškoma lėktuvų. Ir valstybei tai būtų ekonomiškai naudingiau, juolab kad poreikis yra didelis: pradedant karių skraidinimu į karštuosius taškus, baigiant Seimo, Vyriausybės delegacijų, prezidento, premjero, Seimo pirmininko vizitais. Jeigu vyriausybinio lėktuvo nereikia, gal nereikia ir automobilių - gal tegul vadovai važinėja troleibusais arba į vizitus eina pėsčiomis?" - dėstė jis LŽ.

Diskusija dėl vyriausybinio lėktuvo poreikio Lietuvoje ypač sustiprėjo 2007-aisiais, kai vos nežlugo prezidento V.Adamkaus vizitas į Portugaliją. Tąkart iki paskutinės akimirkos buvo neaišku, ar pavyks rasti orlaivį, kuriuo galėtų skristi delegacija. Skubiai organizuotas skrydis Lietuvai atsiėjo 0,5 mln. litų.

Seimo Užsienio reikalų komitetas tuo metu rekomendavo Vyriausybei 2008 metų valstybės biudžete numatyti lėšų vyriausybiniam lėktuvui įsigyti. Susisiekimo ministerijai, kuriai vadovavo dabartinis premjeras A.Butkevičiaus, buvo pavesta išsiaiškinti visas tokio orlaivio nuomos ar pirkimo galimybes. Sudaryta speciali darbo grupė po kurio laiko pasiūlė pirkti naują lėktuvą, o kol tai bus padaryta - jį nuomotis. Manyta, jog naujas orlaivis šaliai kainuos 30-60 mln. dolerių (iki 150 mln. litų), lėktuvo nuoma, per metus skraidant ne mažiau kaip 300 valandų, - apie 7 mln. litų kasmet (jo priežiūra - dar kone 4 mln. litų).

2008-ųjų balandį ministrų kabinetas apsisprendė: ir pirkti, ir nuomoti vyriausybinį lėktuvą pernelyg brangu. Per metus tai kainuotų kur kas daugiau, negu išleidžiama prezidento, Seimo ir Vyriausybės vadovų kelionėms į užsienį kartu sudėjus.

B.Laurinaitis skaičiuoja, kad šalies politikai per metus skraido maždaug 200 valandų, todėl lėktuvus vykstant vizitų, jo manymu, užtektų nuomotis. /Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotrauka

Verslas siūlo skaičiuoti

2008 metų pavasarį prezidentūra surengė užsakomųjų skrydžių konkursą, jį laimėjo aviacijos paslaugų tarpininkavimo bendrovė "Aeroservisas". Įmonė visus metus skraidino prezidentą V.Adamkų - 15 kartų 6 skirtingų modelių lėktuvais.

2009-ųjų vasarą kadenciją pradėjusi prezidentė D.Grybauskaitė galimybe skristi nuomotais orlaiviais iki šiol nesinaudojo. Į visas keliones ji skrido reisiniais lėktuvais arba svarbiems asmenims pritaikytu kariniu "Spartan".

"Nežinau, ar pastaruoju metu vėl pradėjusios sklisti kalbos apie vadinamųjų nacionalinių oro linijų, kurių lėktuvais būtų galima skraidinti svarbius asmenis, steigimą yra racionalios. Mūsų skaičiavimais, bendras valstybės - prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės - delegacijų skrydžių poreikis per metus yra maždaug 200 valandų. Tiek skraidant neatsipirktų įsigyto lėktuvo išlaikymas. Siekiant ekonominės naudos jis turėtų būti ore bent 500 valandų. Pagal dabartinį poreikį valdžios atstovams užtektų lėktuvą nuomotis", - LŽ tvirtino bendrovės "Aeroservisas" vadovas Benas Laurinaitis.

Panašiai svarsto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. "Jei prisimenate, Lietuva vyriausybinį lėktuvą, nupirktą prezidento A.Brazausko iniciatyva, jau turėjo. Visi žino, kiek jis buvo naudojamas. Tas etapas lyg ir pereitas. Šiandien yra labai daug ir įvairių variantų, leidžiančių organizuoti pirmųjų valstybės asmenų ir jų delegacijų skrydžius. Egzistuoja užsakomieji skrydžiai, veikia bendrovės, siūlančios verslo klasės lėktuvus ir skraidinančios jais kur nori ir kada nori. Tai normali verslo paslauga, kuria galima laisvai naudotis, o ne kalbėti apie pirkimus, nes lėktuvą reikia ne tik įsigyti, bet ir jį prižiūrėti, kas ypač brangu", - aiškino verslininkas.

Viešųjų ryšių agentūros "PR Service/Edelman Affiliate" vadovas Linas Kontrimas:

"Valstybės įvaizdį kuria ne lėktuvai, ne automobiliai, bet bendra šalies kultūra ir ją reprezentuojantys žmonės. Pažiūrėkime: demokratinės valstybės, į kurias siekiame lygiuotis, tarkime, Skandinavijos šalys, privilegijų mastu atsilieka nuo mūsų šviesmečiu. Mes savo malonėmis valdžiai vis dar esame sovietmetyje. Mada turėti prezidentinius ar vyriausybinius orlaivius yra atėjusi iš socialinės nelygybės srities, taip pat iš valstybės mastų. Suprantu, didelių valstybių vadovams gali būti reikalingas toks lėktuvas, bet Lietuvai visai tinka ir reguliariųjų skrydžių maršrutai.

Neretai diskutuodami apie šalies įvaizdį pamirštame, kad tuščio puodo nepadarys pilno net nuostabiausi ornamentai ant šonų. Kalbant apie įvaizdį, daugiau dėmesio norėtųsi būtent turiniui."

Specialios kapsulės nepamėgo

2005 metų rudenį Vyriausybė nusprendė suderinti norą skraidyti vyriausybiniu lėktuvu su būtinybe karinėms oro pajėgoms turėti šiuolaikinį orlaivį, skirtą kariams ir kariniams kroviniams gabenti. 2006-aisiais iš Italijos bendrovės "Alenia Aeronautika" išsimokėtinai buvo įsigyti trys lėktuvai C-27J "Spartan". Jie kainavo 258,75 mln. litų. Į lėktuvus "Spartan" yra montuojama speciali kapsulė - aukšto rango pareigūnams skirtas salonas.

Kaip LŽ nurodė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Viešųjų ryšių departamento atstovas Vainius Eiva, šiuo metu visais trimis orlaiviais "Spartan" daugiausia gabenami kroviniai. "Esant poreikiui jie gali būti naudojami ir svarbiems asmenims, valstybės vadovams skraidinti. Pastarąjį kartą prezidentė Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų lėktuvu vizito į užsienį skrido šių metų kovo pabaigoje", - pridūrė KAM atstovas.

Anot V.Eivos, įvardyti tikslią sumą, kiek per metus atsieina vieno "Spartan" išlaikymas, būtų sudėtinga. "Tai priklauso nuo užduočių, kurias reikia vykdyti, specifikos, dažnumo, eksploatacijos išlaidų, personalo rengimo ir daugybės kitų veiksnių. Vien degalai, sudeginami per vieną skrydžio šiuo transportiniu orlaiviu valandą, kainuoja apie 3 tūkst. litų (kainą lemia ir degalų vertė rinkoje, ir skrydžio sąlygos). Per metus kiekvienas iš lėktuvų būna pakilę į orą po kelis šimtus valandų", - aiškino V.Eiva.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"