TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Spauda - suspardytas, bet nepribaigtas sarginis šuo

2012 05 07 6:05

Šiandien, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, dalis visų Lietuvoje platinamų regioninių dienraščių išėjo baltais pirmaisiais puslapiais arba kitokiais būdais bandė atkreipti dėmesį į sunkią padėtį, kurioje atsidūrė krašto spauda. "Šios dienos "Vakarų ekspreso" ir kitų dienraščių pirmasis puslapis - dabartinės kadencijos valdžios svajonė", - ironizuoja šio uostamiesčio dienraščio vyriausiasis redaktorius Gintaras Tomkus. 

Tai ženklas, kurį reikėjo parodyti gerokai anksčiau, dar 2009-aisiais, kai spaudai buvo suduotas pirmasis nokautuojantis politikų smūgis, - beveik keturis kartus padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM), pradėti didinti autorinių atlyginimų mokesčiai. Taip interviu "Lietuvos žinioms" teigė vienas akcijos sumanytojų, didžiausio Vakarų Lietuvoje regioninio dienraščio "Vakarų ekspresas" vyriausiasis redaktorius Gintaras Tomkus. 

Nori aiškumo

- Redaktoriau, kokiomis nuotaikomis pasitinkate Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną?

- Esu nusiteikęs kovingai, nes pastaraisiais metais spaudai teko atremti daug smūgių ir iššūkių, su kuriais mums šiaip taip pavyksta susitvarkyti. Tačiau padėtis labai grėsminga, tai ypač pasakytina apie mažesnių miestelių vietos laikraščius. Beveik keturis kartus padidintas PVM, padidinti mokesčiai, taikomi autoriniams atlyginimams, spaudos platintojams, nebeliko teisinių skelbimų, vieno pagrindinių regioninių laikraščių pajamų šaltinių.

Iki šiol tylėjome, kentėjome ir dabar bandome išgyventi. O kadangi tylėjome, matyt, valdžiai patiko mus spardyti. Dabar į mus žiūrima kaip į bedantį suspardytą šunį, su nostalgija prisimenantį tuos laikus, kai galėjo vadinti save sarginiu. Taip šią Spaudos dieną pasitinka Lietuvos spauda. 

Seime ne kartą buvo registruotas įstatymo projektas dėl PVM, taikomo spaudai, sumažinimo, lengvatų šiai specifinei sričiai. Tai padaryti siūlė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau iki šiol kalbos ir liko vien kalbos, o pataisų svarstymas vis atidedamas. Juk galėtų tiesiai šviesiai pasakyti: ne, nereikia mums laisvos spaudos, kam mums ta tiriamoji žurnalistika?

Rusai turi gerą posakį - "geriau baisi pabaiga nei nesibaigiantis siaubas", todėl "Vakarų ekspresas" kiekvienam Seimo nariui elektroniniu paštu išsiuntė klausimą, kaip jis balsuotų už minėtas pataisas, jei parlamento vadovybė pagaliau teiktųsi jas įtraukti į darbotvarkę. Tačiau į klausimą atsakė vos 22 parlamentarai iš 141. Atsakiusieji pasisakė už lengvatų grąžinimą spaudai, kiti, matyt, bijojo prisipažinti, kad nekenčia laisvos spaudos.

- Ko siekiama baltais pirmaisiais laikraščių puslapiais?

- Šiandien savo pirmu puslapiu valdžiai sakome: "Užteks." Pakaks iš mūsų tyčiotis ir kasmet Spaudos dienos proga siųsti veidmainiškus sveikinimus. Tad kiekvienas šiandien gautas valdžios atstovų sveikinimas bus jiems išsiųstas atgal. 

Spaudos dieną politikai labai gražiai kalba apie laisvos žiniasklaidos svarbą, akcentuoja, kad ji - demokratijos pagrindas, linki sėkmės ir kantrybės žurnalistams, leidėjams. Tačiau tai tėra atviras tyčiojimasis iš spaudos. Manau, valdžios atstovai elgiasi mažų mažiausiai nekultūringai, nes visi pažadai palengvinti spaudos būtį labai greitai pamirštami.

Po naktinės mokesčių reformos laikraščių vadovai buvo priversti atleisti dalį darbuotojų, naikinti kai kuriuos savaitinius priedus. Kai kas padidino laikraščių kainas, susimažino atlyginimus. Darėme ir tebedarome viską, kad išgyventume.

Tačiau krašto valdžia ne tik akla ir kurčia. Buhalterinis mąstymas neleidžia suvokti, kad dėl spaudai taikomo didesnio PVM tarifo ne gaunami, o prarandami milijonai darbuotojų mokesčių pavidalu. Ypač sudėtinga padėtis rajoniniuose laikraščiuose, o jie yra vienas iš kultūros ir šviesos spindulių žmonėms, norintiems domėtis aktualijomis, dalyvauti pilietiniame gyvenime, būti visuomeniškai aktyviems. Gal valdžiai nereikia tokių žmonių?

Šia savo akcija norime išsiaiškinti, ar išties egzistuoja planas sunaikinti spaudą. Belieka spėlioti, ar tai daroma iš paprasčiausio kvailumo ir neišmanymo. Juk tiems politikams ir toms partijoms, kurios po rinkimų liks politiniame sąvartyne, gali labai greitai prireikti spaudos palaikymo.

Laikraščiai jau seniai nebėra verslas. Galima atleisti žurnalistus, atsisakyti spausdinto žodžio, persikelti į interneto erdvę, tačiau interneto portalus galima užblokuoti, į juos įsilaužti. Tuomet jau prireiks spaudos, kaip jos prireikė ir ji buvo svarbi Nepriklausomybės atkūrimo kovose, kai buvo užimta televizija, radijas. Ar nebus per vėlu veidu atsigręžti į spaudą?

Suprantu, jog yra žmonių, kurie nori sunaikinti spaudą ir susilpninti teisėtvarkos institucijas. Kad nebūtų rašoma apie korupciją, juodus darbelius. To nori susitepę politikai. Gal spaudos naikinimu pamažu to ir siekiama?

- Kokių veiksmų ketinama imtis, jei padėtis nesikeis?

- Pirmiausia reikia susivienyti visiems leidėjams. Juk valdžia naudojasi tuo, kad dabar leidėjai ne visada tarpusavyje susikalba. Tačiau susivieniję būtume jėga, kurios nepavyktų įveikti, nes mums už nugarų yra ir skaitytojai - didžiulė tų pačių rinkėjų armija. Artimiausi planai - derybos su kitais leidėjais dėl valdančiųjų partijų politinės reklamos boikoto per politinę kampaniją, skirtą Seimo rinkimams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"