Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Specialistų trūkumas: diskusija kaista

 
2017 01 31 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vieša diskusija apie galimą privalomą studijas baigusių jaunuolių įdarbinimą regionuose vis labiau įsisiūbuoja. Pramonininkai siūlo, kad savivaldybės mokėtų už specialistų parengimą, o šie vėliau kelerius metus jose atidirbtų. Merai šiuo klausimu turi įvairių nuomonių.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis specialistų trūkumo regionuose problemą siūlo spręsti kiek kitaip nei merai. Jo įsitikinimu, esama savivaldybių, kurios prognozuoja, kaip gyvens po 15–20 metų, tad jos galėtų „užsakyti“ tam tikrų specialistų parengimą ir jį finansuoti.

Tuomet jaunuoliai jau stodami į aukštąsias mokyklas žinotų, kad tam tikroje savivaldybėje turės atidirbti, pavyzdžiui, socialiniais darbuotojais, gydytojais, inžinieriais. Reikiamų specialistų studijas savivaldybės esą galėtų finansuoti iš savo biudžeto.

„Natūralu, kad kai jos investuoja, paskolina jaunuoliui pinigų, tada po studijų jis atvyksta dirbti. Tai įprasta rinkos ekonomikoje, ir tai galėtų būti įgyvendinta. Paskirti administraciniu būdu – tai man primena tuos laikus, kai baigus institutą reikėdavo važiuoti atidirbti“, – aiškino R. Dargis.

Jis teigė esąs įsitikinęs, kad dėl priverstinių paskyrimų absolventai pradėtų išsisukinėti ir veikiausiai viskas baigtųsi tuo, kad nenorėdami dirbti konkrečiame regione specialistai jame neliktų.

„Viską reikia apsukti: jeigu savivalda pati galėtų „užsakyti“ ir turėtų tam biudžetą, manau, kad tai galėtų būti vienas variantų“, – siūlė LPK prezidentas.

Ne ribotų, bet įpareigotų

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė „Lietuvos žinioms“ keliskart pabrėžė, kad idėją dėl privalomo jaunų specialistų įdarbinimo regionuose iškėlė ne LSA. Tai esanti Akmenės rajono mero Vitalijaus Mitrofanovo „asmeninė nuomonė“, kurią jis pareiškė per spaudos konferenciją.

Savo idėjos Akmenės rajono meras neišsižada. Jis „Lietuvos žinioms“ sakė, jog norėtų, kad regionų problemos būtų sprendžiamos kompleksiškai, žvelgiant plačiau ir neprimityviai. Galimus sprendimus dėl specialistų trūkumo jis siejo su aukštojo mokslo reforma ir reikalingais imigracijos politikos pokyčiais.

Ričardas Malinauskas: "57 iš 60 savivaldybių jau nebegali skolintis nė cento, tad svarstyti, kad jos ras lėšų reikiamų specialistų studijoms, būtų keblu."Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Mokslas – geriausia investicija. Valstybė turėtų investuoti į specialistų, kurie jai dirbtų, parengimą. Dabar valstybė ruošia daug specialistų neaišku kam. Kad jie paskui išvažiuotų į užsienį? Siūlau valstybės pinigus naudoti tikslingai. Jeigu baigęs studijas nori išvažiuoti į užsienį – grąžink valstybei pinigus“, – dėstė V. Mitrofanovas.

Jis sutiko, kad jaunas žmogus turi teisę rinktis, ar aukštojo mokslo siekti Lietuvoje, ar užsienyje. Akmenės rajono meras svarstė, kad jaunuoliai, žinodami, jog už valstybės lėšas įgis išsilavinimą ir turės atidirbti, galbūt atsakingiau rinktųsi studijas.

V. Mitrofanovas siūlė sukurti bendrą registrą, kuriame matytųsi, kur ir kokių specialistų visose šalies biudžetinėse įstaigose trūksta. Komentuodamas minėtą LPK vadovo pasiūlymą, Akmenės rajono meras sakė: „Savivaldybės gyvena iš mokesčių mokėtojų. Kodėl savivaldybės turėtų mokėti dukart? Ir studentai rengiami už mokesčių mokėtojų pinigus.“

Meras skundėsi, kad jo vadovaujamame rajone nėra dalyvaujančiųjų konkursuose į kriminalistų, teisėjų padėjėjų vietas, nes algos palyginti mažos. V. Mitrofanovas taip pat pasakojo, kad skelbiant konkursą įdarbinti architektą teko nurodyti aukščiausią pareigybės kategoriją, tad seniau dirbantys specialistai pasijuto neįvertinti. Savivaldybėje trūksta statybos inžinierių, sporto trenerių, meno vadovų, jau nekalbant apie gydytojus.

Medikų trūkumą per pastaruosius 2–3 metus bandyta spręsti įdarbinant, pavyzdžiui, karo Ukrainoje į Lietuvą atgintus gydytojus. Akmenės mero teigimu, specialistų iš užsienio įdarbinimas yra vienas būdų spręsti problemą, tačiau iškart susiduriama su sunkiai įveikiamomis biurokratinėmis imigracijos kliūtimis – nelengva gauti darbo vizą, o dar sunkiau ją pratęsti.

Sukasi iš padėties

Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas prisipažino neturintis konkretaus recepto, kaip spręsti specialistų trūkumo regionuose problemą.

„Kad nebūtų ribojamos studentų teisės ir būtų sprendžiami opūs klausimai, galima galvoti apie trišalių sutarčių sudarymą. Jeigu absolventas rastų geresnį darbą kitur, tada turėtų grąžinti į jį investuotas lėšas. Apie tai būtų galima diskutuoti, ieškoti sprendimo būdų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Kurorto vadovas atkreipė dėmesį, jog savivaldybių finansinė padėtis nelengva, 57 iš 60 savivaldybių jau nebegali skolintis nė cento, tad svarstyti, kad jos ras lėšų reikiamų specialistų studijoms, būtų keblu.

Vis dėlto R. Malinauskas pripažino, jog Druskininkų savivaldybė yra sudariusi sutartį ne su vienu studentu, kad po studijų jie turėtų grįžti atidirbti, bet tai nesprendžia problemos iš esmės. „Esame ir butus pasiūlę ne tik medikams, bet ir policijos tyrėjams“, – tikino jis.

Neringos savivaldybėje būtent būsto problema yra bene pagrindinė, trukdanti pritraukti naujų specialistų. Neringos meras Darius Jasaitis pasakojo, jog sudarytų trišales sutartis ne tik su universitetais, bet ir su profesinį išsilavinimą suteikiančiomis mokslo įstaigomis. Tačiau Neringoje nekilnojamojo turto kainos yra tokios didelės, kad savivaldybė neišgali išnuomoti butų jauniems specialistams.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"