TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Speigas be šilumos paliko net Seimą

Šaltis pastarosiomis dienomis nesirenka, jis kanda ir nerūpestingiems ar pasiligojusiems kaimo žmonėms, ir sostinės centro gyventojams, ir aukščiausių krašto institucijų valdininkams.

Vakar sprogus šilumos trasai Vilniaus centre, greta Lukiškių aikštės, be šilumos liko Seimas, Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, Užsienio reikalų ministerija (URM) ir nemažai kitų valstybinių bei privačių įstaigų ir gyvenamųjų namų. Pasak "Vilniaus energijos" atstovo spaudai Nerijaus Mikalajūno, dėl vakar rytą trūkusios trasos be šilumos liko 27 gyvenamieji namai. Trūkusios vamzdžių suvirinimo siūlės, įrengtos dar sovietiniais laikais, užtaisymo darbus vakar planuota baigti iki 16 ar 17 valandos. Tačiau darbai nebuvo baigti ir gerokai vėliau. Tam, kad gyventojai nešaltų, prie avarijos vietos jiems buvo atvežta keli šimtai elektrinių šildytuvų. "Jei prireiks, atvešime ir daugiau", - vakar po pietų LŽ sakė N.Mikalajūnas.

Šilumos trasų gedimų, tik smulkesnių, būta visuose krašto regionuose. Šilumininkams teko paplušėti iš peties, kaip ir ugniagesiams gelbėtojams, greitosios pagalbos medikams. Vakar sostinėje buvo sutrikęs troleibusų eismas, Kaune neveikė automobilių statymo bilietų automatai. Kauno miesto Ekstremalių situacijų valdymo darbo grupė vakar nusprendė, kad viešasis transportas Kaune kursuos visą naktį.

Diena be šilumos

Į "nešildymo zoną", esančią pačiame sostinės centre, pateko daugelis čia veikiančių įstaigų. URM darbuotojai LŽ teigė gavę pranešimą, kad šildymas išjungiamas keletui valandų, tačiau esą realiai jie to dar nepajutę. Nesiskundė ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius Alvydas Maknickas. "Visuose korpusuose įjungėme dyzelinius šildytuvus, apribojome judėjimą koridoriais. Įkalintieji yra kamerose, atšaukėme jų pasivaikščiojimus. Taupome šilumą", - LŽ vakar patikino A.Maknickas. 

Kur kas labiau vakar buvo susirūpinę Seimo kanceliarijos darbuotojai. Tiesa, tautos išrinktieji nešalo, nes šiuo metu posėdžiai nevyksta. Tačiau, kaip LŽ teigė kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento direktorius Antanas Dimaitis, nuogąstaujama, kad dėl avarijos gali sugesti visa šildymo sistema. "Jos remonto išlaidos siektų šešiaženklius skaičius", - sakė A.Dimaitis. Tad kanceliarijos darbuotojai visas oro šachtų angas vakar skubėjo dengti polietileno plėvele. Pasak A.Dimaičio, kol nebus baigti trasos remonto darbai ir nesureguliuotas šildymas, pastate nuolat budės jų darbininkai bei inžinierius. "Visokių netikėtumų gali būti net viską sutvarkius ir įjungus šildymą, kai kils slėgis", - teigė A.Dimaitis.

Neatlaiko vamzdynai

Prieš keletą dešimtmečių pakloti vamzdynai neatlaiko šalčio ir kituose krašto miestuose. Šiomis dienomis vandentiekio avarijų Kaune padaugėjo dvigubai, o Marijampolėje - penkis kartus. Daugiausia neįprasto šalčio neatlaiko prieš keturis-penkis dešimtmečius pakloti vamzdynai.

"Dabar daugiausia dirbame prie avarijų kaimiškose vietovėse, o prieš tai vos spėjome suktis Marijampolės mieste", - LŽ pasakojo UAB "Sūduvos vandenys" direktoriaus pavaduotojas Vytautas Bieliauskas.

Anot jo, per šalčius nepatikimiausi yra ketiniai vamzdžiai. Jie trūkinėja nuo menkiausio įtempimo, atsirandančio žemei šąlant.

Krašto gyventojams geriamąjį vandenį tiekiančių bendrovių vadovai neslėpė, kad jei tokia išskirtinai žema oro temperatūra ir toliau laikysis, netikėtų avarijų gali būti dar daugiau. Jas likviduoti bet kuriuo momentu yra pasirengusios visą parą budinčios avarinės tarnybos.

Liepsnojo daugiabutis

Tačiau net ir visą parą budintys ugniagesiai negalėjo apsaugoti nuo gaisro šešių jurbarkiečių šeimų. Ketvirtadienio naktį nerūpestingai kūrenta krosnis jas paliko be stogo. Kaip LŽ teigė Jurbarko valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektorius Artūras Ševelys, ugniagesiams apie degantį daugiabutį namą Kalnėnų gatvėje buvo pranešta jau po dešimtos valandos vakaro.

Atvykus ugniagesiams degė medinis dviejų aukštų namas, jo stogas pleškėjo atvira liepsna. Gaisras buvo kilęs pirmo aukšto bute ir netrukus persimetė į stogą. Per gaisrą nudegė pusė namo stogo. Name gyveno šešios šeimos. A.Ševelio teigimu, gyventojai dar iki atvykstant specialiosioms tarnyboms spėjo palikti patalpas, tad nei žmonių aukų, nei rimtesnių sužalojimų nebuvo. Medikų pagalbos prireikė tik 57 metų buto, kuriame nuo krosnies kilo gaisras, šeimininkui.

Vakar vandeniu sulietų bei aprūkusių būstų šeimininkai, naktį praleidę pas kaimynus bei gimines, jau tvarkėsi savo butus ir rengėsi vėl juose gyventi, buvo atnaujintas elektros tiekimas. Be pastogės liko viena pagyvenusi moteris ir į medikų rankas pakliuvęs vyriškis. Šis kol kas dienas leis ligoninėje, o pagyvenusia moterimi pasirūpino Jurbarko rajono savivaldybės vadovai, suradę jai laikiną socialinį būstą.

Nelaimių - per akis

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Vladas Rakštelis LŽ teigė, kad tai ne vienintelis gaisras, kilęs pastaruoju metu dėl netvarkingų krosnių bei dūmtraukių. Anot jo, smarkiai atšalus, krašte labai padaugėjo gaisrų gyvenamuosiuose namuose ir butuose. Tai nesunkiai paaiškinama, nes gyventojai dažniau būna namie ir intensyviau kūrena krosnis. Užvakar užregistruoti aštuoni gaisrai gyvenamuosiuose būstuose, o dar penkis kartus ugniagesiai vyko pagal iškvietimus, kai dėl suodžių užsidegė kaminai. Gyvenamieji namai, daugiausia mediniai, degė Palangoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose, Varėnos, Zarasų, Klaipėdos, Ukmergės rajonuose.

"Kai taip šalta, žmonės turėtų būti itin atsargūs su ugnimi. Bet koks nerūpestingumas ar neapdairumas gali labai brangiai kainuoti, o kartais pareikalauja ir gyvybių", - teigė V.Rakštelis.

Šienauja gyvybes

Nuo praėjusio savaitgalio šaltyje žuvo per dešimt žmonių. Vakar jų skaičių papildė naujos aukos. Manoma, kad speigas kaltas ir dėl vakar rytą Kaune rasto vyriškio bei Švenčionių rajono Pabradės miestelio gyventojos mirties. Moteris buvo aptikta negyva prie savo gyvenamojo namo.

Dar viena šalčio auka Klaipėdoje tapo 55-erių nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis vyriškis. Jis buvo rastas miręs namo griuvėsiuose. Gali būti, kad šaltis pasiglemžė ir vakar Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos teritorijoje rasto baso vyro gyvybę.

Apie mirtinai sušalusius žmones kituose krašto regionuose vakar nebuvo pranešta. Tačiau nušalusiųjų galūnes pasitaikė Vilniuje, Kaune bei kituose rajonuose ir miestuose. Bene sunkiausių nušalimų patyrė 38 metų alytiškė, ją, neblaivią, į ligoninę atvežė greitosios medicinos pagalbos medikai. Moterį teko guldyti tiesiai į reanimacijos skyrių.

Medikų pagalbos prireikė ir aštuoniolikmečiui kretingiškiui, bandžiusiam pačiuožinėti ant Akmenos upės ledo. Dar iki atvykstant ugniagesiams įlūžusįjį ištraukė ir į krantą partempė draugas.

Stringa transporto eismas

Oro temperatūrai nukritus iki neįprastos ribos, striginėjo ir viešasis transportas. Vakar rytą Vilniuje beveik trejetui valandų dėl kontaktinio tinklo avarijos Laisvės prospekte buvo sutrikęs troleibusų eismas. Tarp Spaudos rūmų iki Pašilaičių žiedo abiem kryptimis nevažiavo troleibusai. Be to, jais, ypač senesnės gamybos, bandę keliauti žmonės tikino jautęsi tarsi važinėtų... šaldytuvais.

"Troleibuse beveik šalčiau nei lauke. Eidama gatve dar kiek sušylu, o stovinčiai troleibuse teko važiuoti beveik pusvalandį, užgėlė ne tik kojas, bet ir rankas, nors pirštinės storos, vilnonės", - LŽ guodėsi vilnietė Monika. Anot jos, gal kiek geriau važinėti maršrutiniais autobusais, šie bent truputį šiltesni.

Su didžiulėmis bėdomis susidūrė ir lengvųjų automobilių vairuotojai - paleisti mašinų variklį po tokių šaltų naktų nelengva. Kaimyno pagalbos tenka prašinėti vos ne kas ketvirto daugiabučių kiemuose stovinčio automobilio savininkui.

Negalėjo sumokėti už automobilio statymą

Vakar Kaune šaltis sukėlė ir iki šiol nepatirtų nepatogumų - užšalo didžioji dalis šiame mieste įrengtų mokamo automobilių stovėjimo rinkliavos automatų. Miestiečiai, į aparatą įmetę monetų ir laukdami kvito, panikavo jo neišvydę. Automatai rijo pinigus, bei kvitų nespausdino.

"Nežinau, ką daryti. Į automatus prižiūrinčią įmonę neprisiskambinu. Tačiau man pasitraukus iš vietos gali tekti mokėti baudą", - išgyveno į nemalonią situaciją patekusi Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Onutė Balžekienė.

Nesulaukusi pinigus renkančio žmogaus politikė vis dėlto ryžosi palikti automobilį ir eiti į dalykinį susitikimą. Prie užšalusių automatų blaškėsi ir daugiau žmonių, nežinančių, ką daryti. Pasak vadinamuosius "parkomatus" prižiūrinčios ir pinigus už transporto priemonių statymą renkančios bendrovės "Automobilių stovėjimo aikštelės" rinkliavos skyriaus vadovo Vido Išganaičio, pirmųjų nerimastingų gyventojų skambučių sulaukta ryte. Patikrinus bilietų automatus paaiškėjo, kad neveikia beveik trečdalis iš 100, teko keisti įrenginių akumuliatorius. Darbai baigti tik gerokai po pietų.

"Bendrovės telefonai netilo. Tie, kas su mumis susisiekė ir pranešė apie problemą, papildomai už automobilio statymą nemokėjo", - sakė V.Išganaitis. Jis patikino, kad šiuo metu įmonėje skaičiuojami dėl šalčio patirti nuostoliai.

Šalčiausios dienos

Skaičiuojant šalčio pasiglemžtas aukas ar padarytus nuostolius, sinoptikai perspėja, kad iki šiol nebuvo pačios šalčiausios dienos. Pats speigo pikas stos šiandien ir rytoj. Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistų, artimiausiomis dienomis krašte išsilaikys labai šalti orai. Vasario 3-iosios dieną aukščiausia temperatūra bus 17-22 laipsniai šalčio. Vasario 4-5 dienomis temperatūra naktimis nukris iki 24-29, vietomis ir iki 30-32 laipsnių šalčio. Dienomis bus apie 14-22 laipsnius šalčio.

Prieš šešerius metus Telšiuose

Iki šiol per šalčius bene didžiausia avarija 2006-ųjų sausio 20 dieną įvyko Telšiuose, kai įtrūko šilumos trasa greta rajoninės miesto katilinės. Tuomet du trečdaliai šio miesto gyventojų liko be šildymo, kai kuriems namams šilumos tiekimas atnaujintas tik po savaitės. Atšalo ne tik gyvenamieji namai, kuriuose beveik 6 tūkst. butų, bet ir mokyklos, darželiai, merija, policijos komisariatas, senelių globos namai ir apie 50 valstybinių bei privačių įstaigų - iš viso 216 objektų. Žmonės puolė gelbėtis elektriniais šildytuvais, tuomet dėl didelės apkrovos ėmė strigti elektros tiekimas. Anot tuomečio Telšių mero Vytauto Urbonavičiaus, avariją lėmė vamzdyne iki 124 laipsnių padidinta cirkuliuojančio vandens temperatūra, kai slėgio ir galbūt netinkamo visos sistemos eksploatavimo neatlaikė kai kurios senų, korozijos pažeistų vamzdynų silpnosios vietos. Avarijos aplinkybes tyrė Vyriausybės sudaryta komisija, Valstybinės energetikos inspekcija.

Iš pradžių tikinę, kad nelaimė Telšiuose įvyko ne dėl jų kaltės, o dėl "nugyventų namų", vėliau "Litesko" atstovai sutiko padengti nukentėjusiųjų gyventojų šilumos bei karšto ir šilto vandens tiekimo sąskaitas už sausio mėnesį ir kompensuoti nuostolius. Tuomet skaičiuota, kad bene savaitę užtrukęs avarijos likvidavimas ir kiti nuostoliai bendrovei galėjo kainuoti apie 2 mln. litų. Kenčiantiems nuo šalčio gyventojams buvo dalijamos antklodės, elektriniai šildytuvai, specialiai tam "Litesko" kartu su bendrove "Lietuvos draudimas" buvo įkūrę Žalų registravimo centrą, kad gyventojai greičiau galėtų gauti kompensacijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"