TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sprendimo raktas - protingumo principas

2014 06 06 6:00
Neringos Venckienės mandato panaikinimo klausimą Seimas nusprendė svarstyti birželio 19 dieną. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Po dviejų savaičių Seimas spręs, ar daugiau nei metus parlamente nesirodanti „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnė Neringa Venckienė verta tautos išrinktosios mandato. Iš anksto apkaltą paremsiantys deklaravo valdantieji socialdemokratai ir opozicijoje dirbantys konservatoriai bei liberalai, visi drauge turintys 82 balsus.

Kad sulaužiusi priesaiką ir šiurkščiai Konstituciją pažeidusi N. Venckienė netektų Seimo nario mandato, per slaptą balsavimą turi pritarti mažiausiai 85 parlamentarai. Be “Drąsos kelio” frakcijos narių, ginančių savo seniūnę, skeptišką požiūrį į rengiamą apkaltą yra išsakę kai kurie “tvarkiečiai”, “darbiečiai” bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai. Vis dėlto prognozuojama, kad procesas bus rezultatyvus ir 43 metų buvusi teisėja, šiuo metu, kaip manoma, gyvenanti Čikagoje, liks be mandato. Beje, asmeniui, kuriam reiškiama apkalta, įstatymai numato dar vieną galimybę – bet kuriuo jau prasidėjusio proceso metu atsistatydinti pačiam.

Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei susirūpinus, ar N. Venckienės apkaltos procesui nepakiš kojos kai kurie procedūriniai dalykai, numatyti Seimo statute, konstitucinės teisės žinovai pataria neišradinėti dviračio ir eiti pramintu taku.

Taptų fiktyvu

„Įžvelgiu problemą. Mūsų statutas nurodo, kad pranešimą apie apkaltą turime įteikti pasirašytinai. Nežinau, kaip spręsime šitą klausimą“, - žurnalistams vakar teigė L. Graužinienė.

Vytautas Sinkevičius / lrs.lt nuotrauka

Tuo metu konstitucinės teisės žinovas, M. Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius tikino jokių trukdžių neįžvelgiąs. Jis patarė Seimui vadovautis tuo pačiu principu, kuriuo rėmėsi Konstitucinis Teismas (KT) priimdamas sprendimą dėl N. Venckienės veiksmų. Pasak profesoriaus, KT taip pat turi pranešti asmeniui, kurio atžvilgiu nagrinėjama byla. “Šiuo atveju KT informaciją paskelbė per žiniasklaidą, naujienų agentūras, nusiuntė pranešimus pagal N. Venckienės deklaruotą gyvenamąją vietą, frakcijai. Vadinasi, KT panaudojo konstitucinį protingumo principą, vadovaudamasis nuostata, kad asmuo, turėdamas teisę į gynybą, turi ją naudoti sąžiningai. Jis negali nenurodyti savo vietos, slapstytis. Kai asmuo slepiasi, jo neįmanoma surasti, kai formaliai negalima įteikti pranešimo apie posėdį, tai nėra kliūtis rengti posėdį tam asmeniui nedalyvaujant”, - LŽ sakė V. Sinkevičius.

Profesoriaus teigimu, jei aiškintume, kad apkaltos procesas Seime negalimas vien dėl to, jog negalima asmeniui įteikti pranešimo, nes šis slapstosi, sąmoningai vengia nurodyti gyvenamąją vietą, tai Konstitucijos straipsnis, kuris numato apkaltą, taptų fiktyvus, jo negalima būtų įgyvendinti. “Nes kiekvienas asmuo, kurio atžvilgiu būtų pradėta apkalta, vengtų nurodyti savo gyvenamąją vietą, paimti pranešimą apie posėdį ir realiai Konstitucijos negalima būtų pritaikyti. Todėl taip aiškinti Konstitucijos negalima”, - pabrėžė V. Sinkevičius.

Politikai žodžiavosi

Vakar plenariniame posėdyje išklausę Seimo vicepirmininko Petro Auštrevičiaus informaciją apie KT sprendimą dėl N. Venckienės, parlamentarai mandato panaikinimo klausimą nusprendė svarstyti birželio 19 dieną. Už apkaltą agitavęs konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad nuotolinis Seimo nario darbas – neįmanomas dalykas. Pasak jo, N. Venckienė, jos padėjėjai bei bendražygiai bando imituoti darbą, retkarčiais įregistruodami jos vardu kokį nors įstatymo projektą. “Tuo jie paneigia Petro Gražulio prasimanymą, kad ji yra žuvusi”, - sakė K. Masiulis.

„Drąsos kelio“ frakcijos atstovas Povilas Gylys apkaltos procesą pavadino susidorojimu. Jis piktinosi, kad seniūnė teisiama už akių, nesuteikiant jai galimybės apsiginti. “Aiškėja, kad socialdemokratai, konservatoriai ir liberalai - politinis kartelis, pasiruošęs atlikti politinę egzekuciją, kuri mažai ką bendro turi su teisingumu”, - konstatavo Seimo narys. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas P. Gražulis vėl kėlė abejonių bangas, ar N. Venckienė tebėra gyva. „Kas matėte N. Venckienę savo akimis? Niekas. Kas žinote, kad N. Venckienė - Čikagoje? Prokuratūra dar šiandien nėra pradėjusi ekstradicijos, tarptautinės paieškos. Kodėl? Teisiame žmogų, kurio galbūt gyvo nėra. Kas čia per Seimas?” - piktinosi politikas.

Prokurorai vangūs

Premjeras Algirdas Butkevičius ir L. Graužinienė vakar neslėpė nusistebėjimo, kad prokurorai, ieškantys N. Venckienės, dirba vangiai, neatlieka savo funkcijų. “Su generaliniu prokuroru buvau susitikęs prieš du mėnesius, kai teisėsaugos institucijos informavo, kad jos gyvenamoji vieta žinoma. Bet tos institucijos nesiėmė jokių veiksmų”, - per Vyriausybės valandą Seime teigė A. Butkevičius. Jis paakino parlamentarus išsikviesti generalinį prokurorą į Seimą ir pareikalauti, kad šis vykdytų savo pareigas.

Seimo pirmininkė įsitikinusi, kad jei prokurorai būtų įvykdę užduotis, dabar vykstantis procesas būtų kur kas aiškesnis. „Mano nuomone, informacijos buvo pakankamai. Ir prokuratūra turėjo atlikti tą darbą – sugrąžinti Seimo narę į Lietuvą. Ir tada ta procedūra būtų buvusi paprastesnė“, - žiniasklaidai tvirtino L. Graužinienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"