TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sprendimų laisvės lengvai nepaaukos

2011 07 20 0:00
Idėjos autorius Kauno miesto tarybos narys "darbietis" R.Šatkauskas neabejoja jos veiksmingumu.
Erlendo Bartulio nuotrauka

Kauno miesto politikams prasitarus apie planuojamą diegti centralizuotą švietimo įstaigų buhalterinės apskaitos sistemą, prieš ją kyla ugdymo įstaigų vadovai.

Kiekvienoje iš 179 Kauno miesto savivaldybei pavaldžių švietimo įstaigų dirba po buhalterę. Kasmet jų žinioje būna daugiau kaip 300 mln. litų, mokykloms ir darželiams skiriamų savivaldybės, ministerijų ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Skaičiuojama, kad išlaikyti visą buhalterių komandą miesto biudžetui kasmet atsieina maždaug 7 mln. litų.

Kauno miesto savivaldybės tarybos narys "darbietis" Rytis Šatkauskas įsitikinęs, kad padėtis iš esmės pasikeistų pradėjus veikti centralizuotai švietimo įstaigų buhalterinei sistemai. Ja dirbant reikėtų tris kartus mažiau buhalterių, nei šiuo metu samdo ugdymo įstaigos. "Sutaupytume kasmet po 4-5 mln. litų, juos būtų galima išleisti įvairiems švietimo projektams", - LŽ savo skaičiavimus išdėstė R.Šatkauskas.

Tačiau Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) Kauno skyriaus pirmininkas Paulius Martinaitis ir kiti asociacijos nariai politikų planams kategoriškai nepritaria ir tikina, kad, įdiegus naująją buhalterinės apskaitos sistemą, be valdininkų leidimo negalės įsigyti net vinių.

Reikia efektyvios programos

Daugiausia išlaidų savivaldybė patirtų pirmais naujos sistemos veikimo metais, nes tektų įsigyti modernią ir nepigią buhalterinę programą. Į ją duomenis, pasiskirstydamos prižiūrimomis sritimis, vestų kelios buhalterės.

R.Šatkausko nuomone, dabar ugdymo įstaigose dirba skirtingos kompetencijos buhalterės, todėl žinoti, kokia veikla iš tiesų vykdoma savivaldybei pavaldžiose institucijose, beveik neįmanoma. Pasak tarybos nario, įdiegus naujovę, mokyklų direktoriai su buhalterėmis galėtų bendrauti internetu. Jie turėtų teisę gauti įstaigai skirtą finansavimą ir jį tvarkyti.

"Tokiu pat principu, kokį siūlau, šiuo metu dirba daug valstybės institucijų. Tarp jų - Valstybinė mokesčių inspekcija ir "Sodra". Šioms įstaigoms įvairias ataskaitas buhalteriai pateikia būtent elektroniniu būdu. Tai labai patogu", - įsitikinęs politikas. Pasak jo, viena buhalterė galėtų kuruoti 56 švietimo įstaigas. Tuomet jos gebėtų įsigilinti į konkrečias problemas ir atsakyti į įstaigų vadovams rūpimus klausimus.

Vadovaujasi emocijomis

Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas vakar LŽ tikino, kad dar per anksti vertinti, ar centralizuota buhalterinės apskaitos sistema ugdymo įstaigoms bus naudinga. Jo nuomone, audringas, bet neracionalias diskusijas sukonkretintų galimybių studija, o ji dar nerengiama.

"Idėja kol kas apipinta vien emocijomis. Pirmiausia politikai turėtų paaiškinti, kaip veiks planuojama diegti sistema", - sakė A.Bagdonas. Jo teigimu, minčiai besipriešinantys mokyklų direktoriai tikina negalėsią patys tvarkyti ugdymo įstaigai skirtų lėšų, tačiau atimti pinigų iš mokyklų politikai nė neketina. Anot valdininko, centralizuota buhalterinė sistema bus naudinga, jei savivaldybė nepagailės pinigų jai įsigyti.

Leidimo reikės ir smulkmenoms

LMVA Kauno skyriaus pirmininkas P.Martinaitis priminė, kad laikinojoje sostinėje daugelį metų veikė bendra švietimo įstaigų buhalterinės apskaitos sistema. Tuomet ne tik finansinės ataskaitos, bet ir visų mokyklų pinigai patekdavo į vieną katilą.

"Tačiau buhalterė visuomet turi dirbti drauge su įstaigos vadovu. Rengiant ataskaitas, projektus, planus kyla daugybė klausimų, į kuriuos prireikia skubių atsakymų. Neįsivaizduojama, kad kiekvieną kartą dėl menkiausios smulkmenos reikės skambinti į "centrinį biurą", - savo ir kolegų nuogąstavimus LŽ dėstė P.Martinaitis.

Jo įsitikinimu, norint supaprastinti veikiančią sistemą dažniausiai nepasiekiamas iškeltas tikslas. "Su kompiuteriu nepadiskutuosime, tad yra didžiulė tikimybė, kad viskas suprastės, bet ne supaprastės. Politikai daug kartų bandė įgyvendinti įvairias taupymo programas, tačiau paprastai ekonomija neduodavo jokio efekto", - tikino P.Martinaitis. Jis perspėjo, kad įgyvendinus reformą švietimo įstaigų vadovai bus priversti su "ponia programa" ir valdininkais tartis net mokyklai prireikus įsigyti paprasčiausių vinių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"