TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sprendimų naštą Seimas permeta Vyriausybei

2014 08 08 6:00
Kęstutis Glaveckas. LŽ archyvo nuotrauka

Žinia apie Rusijos paskelbtą visišką embargą daugumai maisto produktų, importuojamų iš Europos Sąjungos (ES), JAV bei kitų Vakarų šalių, ant kojų sukėlė ir Seimo narius. Nors užsimenama apie galimybę šaukti neeilinę sesiją, pabrėžiama, kad išeities paieškos pirmiausia - Vyriausybės rūpestis.

Ramų Seimo narių vasaros poilsį sugadino naujienos iš Maskvos. Atsakydama į pasaulio valstybių sankcijas dėl įvykių Ukrainoje, Rusija kirto atsakomąjį smūgį. Vakar paskelbta, kad į šalį bus draudžiama įvežti maisto produktus iš ES, JAV, Australijos, Kanados, Norvegijos. Seimo narių teigimu, toks Rusijos žingsnis buvo prognozuojamas jau seniai, todėl Lietuvos verslas turėjo laiko jam pasirengti. Tačiau pripažįstama, jog Maskvos sprendimas neabejotinai paveiks šalies ūkį. Kad pasekmės būtų kuo švelnesnės, Seimas drauge su Vyriausybe pasiryžę imtis visų įmanomų priemonių. Kartu Seimo opozicija neslepia nuostabos, kad bauginančios žinios netrukdo premjerui Algirdui Butkevičiui ramiai atostogauti. Valdantieji socialdemokratai ragina opoziciją liautis gąsdinus nebūtais dalykais.

Nukentės Rusijos žmonės

Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, jog Rusijos sprendimas riboti žemės ūkio ir maisto produktų importą Lietuvos ekonomikai bus nedidelė žala, bet savo ruožtu bus ieškoma galimybių padėti verslui. “Nematau jokių bankroto galimybių, tai bus dalinis pelno praradimas vienam ar kitam verslui. Labiausiai tai pajus vežėjai, visi kiti tikrai susitvarkys. Esame pasirengę ieškoti galimybių padėti verslui. Taigi, manau, reikia laikytis labai ramiai ir žinoti, kad artimiausiais metais tikėtis, jog mūsų kaimynas bus labiau logiškas, labiau besilaikantis tarptautinių taisyklių, neturėtume. Ir su tokia žinia reikia išmokti gyventi“, - vakar Lietuvos radijui sakė prezidentė. Pasak šalies vadovės, dar kartą Vakarams norinčio atkeršyti Kremliaus sprendimai atsigręš prieš pačios Rusijos žmones.

Egzistuoja fondas

Didžiausia valdančioji Socialdemokratų partija (LSDP) vakar išplatintame pranešime primena, kad Lietuva, ne pirmą kartą patyrusi ekonomines Rusijos sankcijas, jau kuris laikas ryžtingai diversifikuoja savo eksportą tarp Rytų ir Vakarų. Teigiama, jog Vyriausybė deda visas pastangas, kad atvertų eksportui kelius į Kinijos ir kitas rinkas. Pranešime cituojamas premjeras LSDP lyderis A. Butkevičius tvirtina, kad „Vyriausybė jau nuo sausio mėnesio yra numačiusi 200 mln. litų paramos nukentėjusiems dėl sankcijų verslininkams fondą”. “Taigi tokiems iššūkiams esame pasiruošę iš anksto“, - tikino A. Butkevičius.

Socialdemokratai ragina opoziciją į taikomas sankcijas “reaguoti konstruktyviai, solidariai, ne gąsdinti žmonių spėlionėmis apie tai, kaip gali pablogėti Lietuvos situacija, bet kartu ieškoti sprendimų Lietuvos labui”. “Atsirado galimybė ir konservatoriams pagaliau vietoj panikos kėlimo ir žmonių kiršinimo prisidėti prie geresnės Lietuvos ateities kūrimo”, - sakoma LSDP pranešime.

Draudimų gali daugėti

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininko liberalo Kęstučio Glavecko nuomone, dėl Rusijos sprendimo verslas turės keistis, “peržiūrėti savo prioritetus ir kryptis”. “Daug darbų dabar laukia ir Vyriausybės, ir Europos Sąjungos”, - LŽ tvirtino K. Glaveckas. Pasak jo, visi maisto sektoriai artimiausiu metu pajus rinkų stoką ir būtinybę persiorientuoti, o tai, “natūralu, sumažins pelningumą ir turės kitų neigiamų pasekmių”. K. Glaveckas įsitikinęs, kad susidariusią padėtį naudinga apsvarstyti Seime. “Man nelabai kaip atrodo ir premjero atostogos, kai didžiausia našta turi gulti ant Vyriausybės pečių. Kabinetas susirinks rugpjūčio viduryje, kai daug kas blogo jau bus įvykę”, - nuogąstavo liberalas. Anot jo, Vyriausybė turi visus “reikiamus instrumentus”, kad priimtų sprendimus. K. Glaveckas neatmetė tikimybės, jog embargo zona apims ir kitus ūkio sektorius.

Seimo Ekonomikos komiteto (EK) pirmininkas “tvarkietis” Remigijus Žemaitaitis prognozavo, kad paskelbti draudimai suduos didelį smūgį žemės ūkiui, apdirbamajai ir maisto pramonei. “Manau, smukimas sieks 12-15 proc., valstybė neteks 3 ar 4 mlrd. litų pajamų. Ir grįšime į 2009 metų krizės laikus”, - LŽ sakė politikas. Jis spėjo, kad jau rudenį gali smarkiai kilti maisto produktų kainos. “Pieno supirkimo kainos mažės 5-7 proc., bet parduotuvėse jos didės 15-20 procentų. Nes rinka susitraukė, o įmonių paimtos paskolos reikalauja vykdyti įsipareigojimus”, - aiškino EK vadovas. Tačiau kviesti skubų EK posėdį R. Žemaitaitis kol kas nemato būtinybės, esą situaciją valdo Ūkio ministerija.

Delsti nevalia

Seimo EK nario konservatoriaus Jurgio Razmos nuomone, įvesti draudimai - “nemenkas iššūkis Vyriausybei”. “Ji turi susitelkti ir parodyti, kad maisto pramonės sektorius nepaliekamas kapstytis vienas. Tačiau kol kas Vyriausybėje vyrauja atostogų nuotaikos, trūksta supratimo, kad delsti negalima”, - LŽ tvirtino J. Razma. Ir stebėjosi, kodėl vis dar atostogauja ministras pirmininkas, nors “vien kiaulių maro plitimo fakto turėjo pakakti, kad jis grįžtų į darbą”. Konservatorius įsitikinęs, jog Vyriausybės minimų 200 mln. litų tikrai nepakaks bent kiek labiau padėčiau pagerinti, būtina energingai, tariantis su ES, ieškoti kitų šaltinių ir rinkų.

Skubos rinktis Seimui nemato EK narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė. “Dar neturime konkretaus draudimų sąrašo. Kai tik toks atsiras, apsvarstyti padėtį - mūsų komiteto prievolė”, - LŽ aiškino politikė. “Toliaregišku žingsniu” B. Vėsaitė pavadino Vyriausybės sukauptą 200 mln. litų fondą, padėsiantį verslui ieškoti naujų rinkų.

Gelbės naujos rinkos

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko “darbiečio” Sauliaus Bucevičiaus teigimu, vien savų finansinių galimybių pagelbėti nuo draudimų nukentėsiančiam verslui Lietuvai nepakaks. “Reikės Europos lėšų ir požiūrio”, - pabrėžė jis. Ateinančią savaitę S. Bucevičius ketina aptarti padėtį su Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vadovu Czeslawu Siekierskiu. “Jis lenkas, o ši problema Lenkijos ūkininkus taip pat liečia”, - sakė Seimo narys. Ir pridūrė, kad su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene, kitomis institucijomis jau tariamasi, “kaip per trumpiausią laiką pasiekti maksimalių rezultatų”. “Jei reikės, gali būti sukviesta ir neeilinė sesija. Tačiau tikrai ne dėl politikavimo ir tuščių pasikalbėjimų. Būtina priimti sprendimus”, - tvirtino S. Bucevičius.

Pasak Seimo KRK nario konservatoriaus Kazio Starkevičiaus, nuo įvestų sankcijų pirmiausia nukentės pati Rusija ir jos vartotojai. “Pagrindiniai maisto produktai į šią šalį patekdavo iš Europos”, - priminė politikas. Kartu buvęs žemės ūkio ministras apgailestavo, kad 2012 metų spalį pasirašytos eksporto sutartys su Kinija iki šiol “nepajudėjo į priekį”. “Kai ką vežame į Kiniją, tačiau būtina, jog ten pajudėtų ir mūsų mėsos bei pieno produktai”, - kalbėjo K. Starkevičius. Jis vylėsi, kad dabartinė situacija paskubins Vyriausybę ir pačius verslininkus skverbtis į naujas rinkas. “Lengviau turėtų atsiverti ir Amerikos rinka”, - svarstė konservatorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"