TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sprogdinanti kompromato jėga

2006 09 13 0:00
Jurgis Jurgelis
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Kompromatas - galingas šių dienų ginklas, keliantis paniką politikams. Jis griauna ilgai ir brangiai kurtus partijų ir jų lyderių reitingus, skaldo partijas, sumaišo partiečių galvas ir frakcijas. "Jie (jis) turi ant mūsų komprą" - tai pati blogiausia naujiena.

Net ir nepaviešintas kompromatas - tai perkūnas iš giedro dangaus. Tai bomba. Dar niekas nežino, kada ji sprogs, bet jos elektroninis prietaisas jau tiksi. Jau tvinksi kobros geluonis. Sprogs. Trenks. Gels. Prieš komprą nėra priešnuodžių, nebent didesnė kompra.

Gavus blogą žinią, įsijungia analitinis mąstymas: ką turi? Kiek turi? Iš kur turi? Apie ką turi? O gal neturi? Gal tik vaidina, kad turi? Eikit sau, sakau, kad turi. Tikrai turi. Je... Užmirštama partijos programa, nublanksta šalies vidaus ir užsienio problemos, išjungiamos krepšinio programos. Dominuoja lenininis klausimas - "ką daryti"?

Kompromato savininkas įgyja nerealią (afigieną) jėgą. Jis pranašesnis derybose, diskusijose, ginčuose. Jo negalima įžeisti, erzinti. Jeigu jis sėdi aukštame poste, nesikaskite po juo. Gerbkite jį. Gal jam trūksta, išminties, proto, vidinės kultūros? Jam nieko netrūksta, jis turi kompromatą.

Kaip visa kas gyva, taip ir kompra, bėgant laikui sensta, praranda aktualumą, aštrumą. Pamenate, prieš dešimt ar penkiolika metų turėti popierius, kad kažkas buvo susijęs su KGB, buvo baisiai baisi jėga. Komprų kompra. Pikų tūzas. Šia korta buvo švaistomasi visur ir visaip. Specialus žiaurus žaidimas, pavadintas "voratinkliu", buvo sukurtas konkrečiai šiai kortai išmėginti. Ja buvo gąsdinami Aukščiausiosios Tarybos deputatai (atkuriamojo Seimo nariai). O vienas toks deputatas šia korta net gyvas buvo nukirstas. Tai buvo klastingas kirtis.

Šiandien su kagėbistine kompra nieko nepagąsdinsi. Pabandyk - teisman paduos, prokuratūrai paskųs, Strasbūru pagrąsins. Kas ją - tokią komprą - slapta laikė, laukdami geresnės dienos, žiauriai susimovė. Praleido progą. Dabar pats tegul graužiasi nagus - jo kompra paseno. O kiek pastangų įdėta, slaptų KGB dokumentų kopijuota, net vogta, kad tik komprą pavyktų sulipdyti. Ir viskas perniek - nuvertėjo. Tokios kompros šiandien ir už penkis litus neparduosi.

Su kompra reika mokėti lošti. Pateikiau blogą pavyzdį iš netolimos istorijos, kaip nereikia lošti, o dabar pateiksiu gerą, iš naujausių laikų, kaip reikia lošti.

Praėjusią savaitę "Laisvas laikraštis" išspausdino komprą. Gal net ne kompra, o tik komprelė ten buvo. Bet koks efektas, tiesiog klasika. Universitetuose studentams reikėtų dėstyti tokius pavyzdžius. VSD ėmė panikuoti - laikraštį konfiskavo, jo redaktorių areštavo. Prezidentas staigiai reagavo ir VSD veiksmus griežtai sukritikavo. Teisininkai ėmė komentuoti, politikai - politikuoti. Paulauskas ir Petrauskienė garantavo - nešvarių pinigų jie negavo. Žiniasklaida kaifavo, kai redaktorių pagavo, iš redakcijos išvarė ir į cypę jį uždarė. Kaip per naktį jis sėdėjo ir labai labai kentėjo. Rytą buvo išvaduotas, baigės kelias jo golgotos. Jis žiūrovams pamojavo ir pas žmoną nuvažiavo. Jis nekaltas, kaltas kitas, per anksti jis uždarytas.

Tikiuosi, ir skaitytojai, ir studentai savo guviais protais viską teisingai supras: efektas didžiulis, kompra, matyt, išmesta pačiu laiku.

O juk ši informacija gal bent dvejus metus gulėjo VSD kompuose. Žvalgyba ir kontržvalgyba galbūt ją buvo pamiršusios. Užsienio specialiosioms tarnyboms tokios paskalos gal visai neįdomios. Bet po Gardino tragedijos atmosfera įsitempė, įkaito. Į tą atmosferą nutiško pora detonuojančių kompros lašų. Bumt! Atmosfera sprogo. Štai kodėl galima sakyti, kad kompra gimė pačiu laiku. Anot poeto, "nei per anksti, nei per vėlai".

Viskas prasideda nuo to, kad komprą reikia gauti. Kompra - ne šiukšlė, po kojomis nesimėto. Pamenu atvejį, kai viename rinkimų štabe net speciali komanda buvo sudaryta kompromatams apie konkurentus rinkti. Kartais komprą reikia nusipirkti, kartais jų galima gauti iš patikimų šaltinių už kokią nors paslaugą. Kartais ją galima gauti ir už "ačiū", bet taip būna retai. Žinokite, gali jus ir apgauti. Vietoj kompros įkišti kokį niekalą, kokią falšifką. Po to tik nemalonumų turėsite. Teismus pralošite. Nebus kam pasiguosti, kam pasiskųsti.

Teko girdėti istoriją, kai buvę kagėbistai pardavė falšifką. Pirkėjas neturėjo kur jos dėti. Gryni nuostoliai. Pardavėjai pinigų negrąžino.

Patikimiausios kompros gaunamos ar nutekinamos (dėl žodžių nesiginčysime) iš specialiųjų tarnybų. Tos tarnybos telefonų paklauso, paseka, pasižiūri ir viską surašo, surūšiuoja, susandėliuoja. Žodžiu, informacija disponuoja. Štai kodėl mūsų šalyje taip vertinami kontaktai su specialiosiomis tarnybomis.

Įvairūs partiečiai taip pat linkę turėti formalių ir neformalių santykių su tų tarnybų pareigūnais. Kuo aukštesnis pareigūnas, tuo geriau. Galima įsitikinti, kad tie, kurie bara kitus partiečius už minėtus neformalius santykius, patys dažnai tokius santykius praktikuoja.

Jeigu partiečiams nepasiseka nustatyti tokių neformalių patikimų santykių, jie gali susinervinti, pasiūlyti tarnybai keisti kadrų politiką ar kai kuriuos kadrus.

Kai kurie specialiųjų tarnybų pareigūnai, tarp jų ir aukšti, tokių santykių nevengia. Jie supranta, kad jų institucijų sėkmė ir jų pačių karjera dažnai priklauso nuo tokių neformalių santykių. Pamenu, kartą smuktelėjus žemyn vienam aukštai pakilusiam partijos veikėjui, specialiojoje tarnyboje buvo padūsauta - "netekome gero užnugario".

Privatus verslas irgi noriai palaiko neformalius santykius su tomis pačiomis tarnybomis. Jos gali verslininkui padėti geriau pažinti savo varžovus, konkurentus, partnerius. O kartais ir aprūpinti kompra prieš juos. Tokios kompros praverčia, nes kai prasideda didieji privatizavimo mūšiai, interesai susikerta. O kompra gali atbaidyti konkurentą nuo pelningo objekto, jeigu jis nenori žmoniškai susitarti. Verslininkai už tokią paramą irgi randa kuo atsilyginti. Tokie dvipoliai dirba našiai. Tačiau dar našiau dirba tripoliai.

Tripolį sudaro partijos, verslo ir specialiosios tarnybos atstovai. Tai - jėga, tai galingas povandeninis rifas. Nelinkiu niekam, kad jūsų interesų laivelis užšoktų ant tokio rifo. Geriau plaukite aplink.

Tripoliai naudojasi keliomis darbo schemomis. Viena jų atrodo taip. Pareigūnas parūpina informacijos (ką nors kompromituojančios) verslininkui ar politikui. Tada verslininkas materialiai paremia politiką, o šis rūpinasi pareigūno saugumu, jo karjera, atsargiai palaiko verslininką. Ir visi kartu rūpinasi, kad visuomenei apie juos būtų skelbiamos tik geros naujienos.

Schema gali būti ir paprastesnė. Kadangi verslininkas ir politikas dažnai telpa viename asmenyje, tripolis konverguoja į dvipolį.

Ką daryti, jeigu tai, kas čia parašyta, atrodo tarsi negražu, tarsi nepriimtina Lietuvai? Mano pasiūlymai būtų šiek tiek diletantiški, įžūloki ir tarsi ne į temą. Visų pirma, partijos turėtų atsisakyti neskaidraus finansavimo. Paprastai kalbant, partijos turėtų atsisakyti kyšių. Jūs prieštarausite, sakysite, tai sunku, tai neįmanoma. Bet kol imsite ir dalysite kyšius, tol egzistuos ir kompros, kol bus kompros, tol lėks galvos. Bus ne politinis gyvenimas, o makalynė, politikai taip ir nepradės galvoti nei apie valstybę, nei apie rinkėjus. Ar yra tokia partija, kuri mes iššūkį "mes neimame"?

Antra, būtų gerai, kad partiečiai peržiūrėtų savo santykius, ypač neformalius, su specialiosiomis tarnybomis. Ir kad tos tarnybos nuolat jaustų objektyvią savo veiklos ir darbo efektyvumo kontrolę. Tai irgi sunku padaryti, bet reikėtų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"