TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sprogmenys baugins dar ilgai

2012 09 07 6:27
Kariškiai tikina, kad ištisiniam išminavimui trūksta ne tik lėšų, bet ir kitų institucijų dėmesio. /J.Vitkaus inžinerijos bataliono archyvo nuotrauka  

Krašte tebėra daugiau kaip šimtas vietovių, kurių žemė slepia iki šiol pavojų keliantį Antrojo pasaulinio karo palikimą - sprogmenis. Tačiau lėšų jiems rasti ir likviduoti jau stinga.

Prieš penkerius metus pradėta ištisinio sprogmenimis užterštų teritorijų išminavimo programa šiuo metu kiek pristabdyta. Kariškiai tokius darbus daugiausia atlieka tik poligonuose pagal pačios kariuomenės poreikius arba teritorijose, kurios yra pripažintos potencialiai užterštomis sprogmenimis. 

Vilkaviškio rajone gyvenanti Antanina L. negali atsistebėti, kodėl šiemet nėra apribotas žmonių lankymasis gretimame Žaliosios miške.

"Anksčiau ne į visas šio miško vietas buvo leidžiama eiti - kariškiai ten ieškodavo sprogmenų", - pasakojo moteris.

Kad sprogmenų prikaišiotas Žaliosios miškas šiais metais išminuotojų dėmesio nesulaukė, LŽ patvirtino ir Marijampolės miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Justinas Maumevičius. Jis pabrėžė, kad šiame miške nuo karo likę sprogmenys kelia pavojų ne tik miškininkams, bet ir paprastiems lankytojams.

Vilkaviškio rajono merijos vyriausiojo civilinės saugos specialisto Juozo Totoraičio teigimu, išminuotojų Žaliosios miške laukti jau neverta. Anot jo, šiemet visame rajone jokie ištisinio išminavimo darbai apskritai nebuvo vykdomi. Apsiribota pavienių rastų pavojingų sprogmenų likvidavimu. Išminuotojų pagalbos prireikė ir geležinkelininkams, tvarkantiems geležinkelio liniją iš Pilviškių į Vilkaviškį.

Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai šiemet sprogmenis jau išvalė beveik 15 hektarų teritorijoje, rado 330 vienetų nesprogusių standartinių užtaisų. Tačiau šio bataliono atstovas Irmantas Genevičius pripažino, kad kol šalies ekonominė situacija nėra gera, tol tenka taupyti ir kariuomenei. "Šiuo metu informacija apie užterštas sprogmenimis vietoves yra ruošiama perduoti Vidaus reikalų ministerijai. Ji turės nustatyti pagal kokius prioritetus bus planuojami tolesni darbai", - sakė jis.

I.Genevičiaus teigimu, kol kas Lietuvoje nėra institucijos, kuri galėtų apibendrinti sukauptą informaciją. Be to, problemų kyla bendraujant su kai kuriais sprogmenimis užterštų teritorijų savininkais. Šie nėra linkę išminuotojų įsileisti į savo valdas.

Prieš penkerius metus Lietuvoje buvo nustatyta daugiau kaip 200 konkrečių teritorijų, kurias reikia išminuoti. Jų bendras plotas - per 10 tūkst. hektarų. Daugiausia tokių vietų - Suvalkijoje, Klaipėdos krašte, taip pat prie Kauno.

Vien Marijampolės apskrityje yra beveik dvi dešimtys vietų, kur gali būti sprogmenų. Tokių vietų bendras plotas - daugiau kaip 200 hektarų. Sprogmenų dažniausiai aptinkama ten, kur Antrojo pasaulinio karo metais vyko mūšiai ar buvo bombarduojami strategiškai svarbūs keliai ir geležinkeliai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"