TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sprukti iš avarijos - brangi avantiūra

2011 08 17 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Vairavimo principu "daužk ir spruk" Lietuvoje vadovaujasi ne tik pigaus alaus pripliumpę kelių chuliganai, bet ir visuomenėje žinomi žmonės. Vieni už tai jau sulaukė griežto Temidės kirčio, kiti bylinėjasi teismuose.

Ir apie ką jie galvojo? Toks klausimas kyla išgirdus apie vairuotojus, kurie apdaužo svetimus automobilius ir kaip niekur nieko sprunka šalin. Nors sukėlus avariją pasišalinti iš įvykio vietos rizikinga, ne visiems tai atrodo šiurkštus pažeidimas. Taip, matyt, mano ne tik kelių chuliganai, bet ir kai kurie politikos, verslo bei kultūros elito atstovai.

Tikimybė, kad pasišalinus iš avarijos vietos pavyks pasislėpti nuo policijos - santykinai nedidelė, tačiau kartais net ir radus bėglius nelengva įrodyti jų kaltę.

Kirto iš peties

Prieš dvejus metus šviesoforą sostinėje "nuskynęs" ir iš įvykio vietos pasprukęs Seimo narės Astos Baukutės vyras Kęstutis Rupulevičius - ne vienintelis po avarijos pasipustęs padus ir vėliau griežtai nubaustas žinomas veidas. Praėjusią savaitę už tai, kad manevruodamas apgadino kitą automobilį ir savavališkai pasišalino iš įvykio vietos, teismas 3 tūkst. litų bauda ir pusmečiu atostogų be vairavimo "apdovanojo" žinomą aktorių Arūną Storpirštį. Nors menininkas pripažino kaltę ir dievagojosi, jog taip pasielgė spaudžiamas aplinkybių, teisėjo širdies tai nesuminkštino. Tiesa, A.Storpirštis gali pasiguosti bent tuo, kad Temidės tarnai jį nubaudė švelniau, nei numatyta įstatyme.

LŽ kalbintas aktorius tvirtino nesitikėjęs sulaukti tokios griežtos bausmės. "Nesu mažas vaikas, vairuoju nuo 1974 metų, bet už tai, kad savo kieme nesmarkiai brūkštelėjau kitą mašiną, manau, pernelyg stipriai gavau į kuprą. Bauda, mano galva, tikrai per didelė. Bet ką dabar padarysi, yra kaip yra", - nestokodamas gero ūpo LŽ sakė A.Storpirštis.

Kaltės nepripažįsta

Pastaruoju metu teismų duris tenka varstyti ir praeityje garsiam lenktynininkui, o dabar automobilių kolekcininkui bei visuomeniniam susisiekimo ministro patarėjui Stasiui Brundzai. Sostinės policija jį kaltina gegužės pabaigoje Vilniaus centre sukėlus nedidelį eismo įvykį, apgadinus kitą automobilį ir pasišalinus. S.Brundza, kuris drauge yra ir sunkias avarijas tiriančios ekspertų grupės pirmininkas, savo kaltės nepripažįsta. Jis tikina niekam žalos nepadaręs ir sako, kad eismo įvykį tyrę pareigūnai netinkamai įvertino aplinkybes.

"Kol kas nenoriu nieko plačiau komentuoti, nes dar vyksta tyrimas. Tegul galutinį verdiktą taria teismas, nors, mano nuomone, akivaizdu, kad kito automobilio tikrai nekliudžiau ir slėptis neketinau. Keista, jog tariamas nukentėjusysis rodo į savo mašinos įlenktas duris ir tvirtina, esą tai padariau aš. Bet tos durys seniai aprūdijusios, aiškiai matyti, kad įlenkimai padaryti anksčiau", - LŽ pasakojo S.Brundza.

Galutinis taškas šioje byloje dar nepadėtas - teismas toliau narplios įvykio aplinkybes ateinantį antradienį. Griežčiausia bausmė, kuri gali būti skirta verslininkui, - 4 tūkst. litų bauda ir 5 metams atimta teisė vairuoti.

Pavyko apsiginti

Buvęs Seimo narys ir buvęs kandidatas į prezidentus Kazys Bobelis savo vairavimo ypatumus neseniai irgi buvo priverstas ginti teisme. Žinomą visuomenės veikėją policija ne tik kaltino apgadinus gatvėje kitą automobilį, bet ir siekė, kad jis būtų nubaustas už tai, jog neva pasipustė padus. K.Bobelis savo kaltę pripažino tik iš dalies, o administracinio teisės pažeidimo byla dėl pasišalinimo iš įvykio vietos buvusiam politikui birželio viduryje buvo nutraukta. Teismas konstatavo, kad 88 metų K.Bobelis tyčia nepabėgo ir neturėjo tikslo išvengti atsakomybės. Be to, vėliau jis pats grįžo į avarijos vietą.

Nors K.Bobeliui grėsė solidi bauda, buvęs parlamentaras atsipirko tik nuobauda už sukeltą eismo įvykį. Jam teks sumokėti 150 litų.

Platus bėglių kontingentas

Tai, kad sprukti iš avarijos vietos mažų mažiausiai kvaila, pripažįsta ir Vilniaus kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės kuopos vadas Audrius Šeškevičius. Jo teigimu, policija anksčiau ar vėliau vis tiek randa bėglius, o pasislėpti pavyksta vos vienam kitam. "Nežinau, kodėl žmonės taip elgiasi. Tačiau jų pasiaiškinimai perša nuomonę, kad yra du pagrindiniai veiksniai. Vieni nuvažiuoja lyg niekur nieko vildamiesi, jog nedidelio bakstelėjimo į kitą mašiną niekas nepastebėjo, kiti nutaria, kad įbrėžimas neva nedidelis, tad neverta sukti dėl to galvos.

Tačiau bet kokiu atveju pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra vienas sunkiausių pažeidimų. Už jį taikomos panašios sankcijos kaip ir už vairavimą išgėrus. Iš patirties galiu pasakyti - kai kuriems vairuotojams plaukai piestu stojasi, kai šie sužino, kokios baudos už tai gresia. Be to, jas skiriantys teismai principingai žiūri į tokius pažeidėjus", - LŽ aiškino A.Šeškevičius.

Nuobaudos taikomos griežtos, tačiau sprunkančiųjų iš avarijos vietos netrūksta. Vien sostinės policija per mėnesį užregistruoja apie pusšimtį tokių pranešimų. Pasak A.Šeškevičiaus, bandančiųjų pasišalinti iš eismo įvykio kontingentas platus, esą taip elgiasi tiek jauni ir nepatyrę vairuotojai, tiek įgudę kelių vilkai, tiek žinomi visuomenės veikėjai, nors jie turi būti pavyzdys kitiems.

Viltis išbristi sausam

Sostinės kelių patrulių rinktinės kuopos vadas užsiminė, kad ne visi iš avarijos vietos pasprukę vairuotojai mėgina slėptis nuo teisingumo. Pasitaiko ir tokių, kurie vėliau patys prisistato policijai. "Pabėgti iš eismo įvykio vietos - savaime šiurkštus nusižengimas, tačiau tie, kurie nutaria nesislapstyti, nagrinėjant bylą gali tikėtis švelninančių aplinkybių. Kai klausi pažeidėjų, kodėl spruko, visų atsakymai būna bemaž vienodi: nepastebėjau, nemaniau, jog tai rimta, išsigandau..." - dėstė A.Šeškevičius.

Nors teismai dažnai griežtai baudžia vairuotojus-bėglius, tai nereiškia, kad negalima bandyti išvengti atsakomybės. Mat išsisukti nuo baudos arba ją sumažinti iki minimumo padeda geri teisininkai - pasamdytas patyręs advokatas visada pasistengs rasti "kabliukų", kurie tiriant bylą bus naudingi pažeidėjui. "Tokios galimybės irgi neatmetu", - akcentavo A.Šeškevičius.

Sukčių spąstai

Pakliūti į sukčių pinkles ir tapti potencialiu kaltininku galima net nepažeidus jokių eismo taisyklių ir nekliudžius kito automobilio. Anot A.Šeškevičiaus, yra pasitaikę atvejų, kai avarijos nepadarę vairuotojai tyčia apkaltinami sudaužę svetimą mašiną ir neva pasišalinę iš įvykio vietos. Tada nieko dėti žmonės taip pat priversti varstyti teismų duris ir įrodinėti savo nekaltumą.

"Žinau ne vieną tokį atvejį. Scenarijus paprastas - sukčiai apkaltina vairuotoją, esą šis apgadino jų mašiną ir paspruko. Tačiau apgavikų kėslai ne visada išdega - atlikus nedidelę ekspertizę galima nesunkiai įrodyti, kad automobiliai apskritai neturėjo kontakto. Aišku, tada tenka gaišti laiką, aiškintis ar net bylinėtis. Tai kainuoja ir nervų, ir pinigų", - tvirtino pareigūnas.

KOMENTARAS

Vigilijus Sadauskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Saugaus eismo centro vadovas:

- Neišskirdamas pavienių atvejų, vairuotojus, kurie apgadina kitus automobilius ir pasišalina iš įvykio vietos, skirstyčiau į 3 grupes. Pirmieji - asmenys, turintys koordinacijos sutrikimų. Kitaip sakant, tai žmonės, kurie važiuodami iš kiemo ar statydami automobilį, iš tiesų netyčia kliudo kitą mašiną, bet nepajunta to ar net nepastebi ir nuvažiuoja. Tačiau tada kyla klausimas: ar sutrikusios koordinacijos asmuo išvis gali valdyti transporto priemonę. JAV šiuo klausimu net buvo atlikti specialūs tyrimai.

Kita grupė bėglių - daugiau ar mažiau įkaušę vairuotojai. Tokie arba tiki, kad pavyks pasislėpti, arba viliasi, kad vėliau teisme pasiseks įrodyti, jog nepastebėjo, kaip aplamdė kitą mašiną. Žodžiu, jie viliasi sulaukti švelnesnės bausmės, nei gresia už vairavimą išgėrus.

Trečia grupė sprunkančiųjų - tai vairuotojai, neturintys privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Šie, beje, irgi dažnai tikisi, kad incidentą pavyks nuslėpti.

Visais atvejais, išskyrus retas išimtis, kai žmogus tikrai nepajunta, kad atsirėmė į kitą automobilį, ir nesustojęs nuvažiuoja, vairuotojai sprunka iš eismo įvykio vietos turėdami aiškių motyvų. Kaip jau minėjau, tai gali būti vairavimas išgėrus, reikiamų dokumentų neturėjimas ir panašūs dalykai. Kitaip sprukti be priežasties padarius smulkią avariją - nelogiška, juolab jei esi blaivas, turi tvarkingus dokumentus ir nesipyksti su teisėsauga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"