TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Stačiatikių maldas išgirdo Elektrėnų politikai

2011 07 26 0:00
Petro Malūko nuotrauka

Autentiški, bet apgriuvę Semeliškių miestelio centro namai netrukus per Semeliškių stačiatikių Šv. Mikalojaus parapiją turėtų atitekti paslaptingam asmeniui ar organizacijai, kurių interesai Elektrėnų politikams svarbesni už įstatymą.

Atiduotas miestelio centras

Veik nepakitęs žavaus tylaus Semeliškių miestelio centras prie stačiatikių cerkvės išlikęs toks, kaip prieš šimtą metų. Tačiau miestelį puošę ir iki šiol galėję puošti mediniai puikios architektūros pastatai vietos valdžios palikti, kad sunyktų ir atvertų kelią naujoms statyboms. Semeliškės tam tinkama vieta - iki Vilniaus tik 60, iki Kauno-Vilniaus autostrados nėra nė 20 kilometrų.

Kiek dar dešimtmečių turi praeiti, kad turtingesni krašto piliečiai, pajėgiantys įsigyti šimtametį statinį, puoselėtų jį ir saugotų, o ne paverstų kvadratinių metrų aukso veršiu? Semeliškės jau turi liūdną pavyzdį, kas atsitinka, kai istorinį pastatą nusiperka žmogus, kuriam nesvarbi jo praeitis.

Politiko valdose nebeliko malūno

Prieš pat Antrąjį pasaulinį karą ant Strėvos upelio pastatytas Semeliškių malūnas išlikęs tik senose nuotraukose ir piešiniuose. Vietoj seno malūno dabar čia stūkso nauji kaimo turizmo sodybos pastatai. Per visą sovietmetį išlikęs malūnas iš Semeliškių peizažo pradingo miestelyje gimusio verslininko ir politiko 64-erių Algirdo Sadkausko pastangomis.

Pastaruosius penkiasdešimt metų malūne veikė medžio apdirbimo įmonė. Atkūrus nepriklausomybę dar dešimt metų gyvavusi įmonė bankrutavo, o malūnas 2001 metais buvo parduotas Antanui Gedvilui, Trakų rajone ir Lietuvoje žinomam verslininkui ir kaimo turizmo puoselėtojui. Nė trijų mėnesių nepabuvęs malūno savininku, A.Gedvilas jį pardavė A.Sadkauskui.

Šis, sovietmečiu buvęs Žemės ūkio valdybos Žemės ūkio skyriaus viršininko pirmasis pavaduotojas, Trakų rajono valdytojas, 1992-1996 metais Seimo narys, labiausiai išgarsėjo baudžiauninkais pavertęs savo pavaldinius. Dirbdamas Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės vadu, pulkininkas išnaudojo pavaldinius versdamas juos dirbti jo sodyboje bei malūne vykusiose statybose.

A.Sadkausko nurodymu Varėnos rinktinės darbuotojai darbo metu Varėnoje ir Alytuje pirko statybines medžiagas ir jas veždavo tarnybiniu transportu į viršininko sodybą. Rinktinės vairuotojas Jonas Nenortas per 4 metus darbe nebuvo 300 darbo dienų, nes visą šį laiką praleido A.Sadkausko sodyboje dirbdamas įvairius statybos, ūkio ir remonto darbus, o atlyginimą gaudavo iš pasienio rinktinės. 2009 metais Varėnos rajono apylinkės teismas A.Sadkauską nuteisė trejiems metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.

Kad ir nuteistas bei praradęs reputaciją, A.Sadkauskas šiais metais dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose. Nors jis ir nebuvo išrinktas į Trakų rajono tarybą, tačiau taryba jį delegavo į savivaldybės įmonės "Trakų autobusai" valdybą. Ar ne todėl, kad A.Sadkauskas turi nemenkos įtakos rajone, Trakų paveldosaugininkai, ir ne tik jie, iki šiol nepastebėjo išnykusio malūno?

Keliaklupsčiauja cerkvei

Dabar malūno lemtis laukia Semeliškių centro, kur nepažeisti išlikę prieš šimtmetį ir daugiau statyti mediniai pastatai. Jie galėtų būti miestelio pasididžiavimas ir svečių traukos centras, jeigu būtų naudojami ir prižiūrimi.

Semeliškės tik pastaruosius dvylika metų priklauso Elektrėnų savivaldybei. O kol jos nebuvo, priklausė Trakų rajonui. Sunku pasakyti, ar tai atsitiktinumas, tačiau prieš Antrąjį pasaulinį karą turėto nekilnojamojo turto sugrąžinimas Semeliškių stačiatikių Šv. Mikalojaus parapijai pajudėjo tik 2004 metais, atsiradus Elektrėnų savivaldybei.

Semeliškių parapijos vadovas Venjaminas (Mečislovas Savčicas) vadovauja ir Vievio stačiatikių Dievo Motinos ėmimo į dangų parapijai. Gana gausi stačiatikių bendruomenė įsikūrusi ne tik Vievyje, bet ir sovietmečiu pastatytuose Elektrėnuose.

Elektrėnų savivaldybė ir ėmėsi gana keistų žygių dėl nuosavybės sugrąžinimo Semeliškių parapijai. Popas Venjaminas savivaldybei pateikė tik archyvinius duomenis apie tai, kad 1927-1936 metais Semeliškių Šv. Nikolajaus parapija valdė cerkvę ir keturis trobesius, o 1 ha žemės ir malūnas buvo nusavinti. Kadangi pagal archyvinius dokumentus negalima buvo nustatyti, kurie keturi iš šešių prie cerkvės esančių pastatų iki nacionalizacijos priklausė stačiatikių parapijai ir kada jie buvo nacionalizuoti, tai turėjo būti nustatyta teismine tvarka.

Tačiau Elektrėnų taryba, nereikalaudama teismo sprendimo, 2005 metų sausio 26-osios sprendimu parapijai atidavė keturis miestelio centre stovinčius pastatus, o Vilniaus apskritis aplink juos suformavo tris žemės sklypus, kurių bendras plotas daugiau nei pusė hektaro. Juokaujama, kad parapijai atiduota tiek namų, kiek joje parapijiečių. Net per didžiausias šventes cerkvėje nebūna daugiau kaip 40 tikinčiųjų, o nuolat joje lankosi tik 3-4 žmonės.

Elektrėnų taryba buvo tokia dosni, kad iš parapijos pirko net tai, ko ji neturėjo. 2001 metų liepos 11-ąją taryba priėmė sprendimą dėl Semeliškių vandens malūno išpirkimo iš Šv. Mikalojaus parapijos "sumokant pagal nustatytą preliminarią rinkos vertę 7208 litų už 1938 metais pastatytą malūną ir 330 litų už 1938 metais pastatytą turbiną". Nustačius, kad malūno rinkos vertė 1800 litų, Elektrėnų tarybos 2006 metų lapkričio 23 dienos sprendimu nuspręsta stačiatikių parapijai už išperkamąjį nekilnojamąjį turtą - Semeliškių vandens malūną - pervesti į jai priklausančią sąskaitą 1800 litų.

Sprendimas, vertas STT dėmesio! Semeliškių malūnas parapijai nebepriklausė nuo 1927 metų, o rengiant pirmąjį tarybos sprendimą jo šeimininku neseniai buvo tapęs A.Sadkauskas. 2007 metais, prasidėjus tyrimui dėl A.Sadkausko valdose dirbusių pavaldinių, politikas malūną perrašė savo dukteriai Ligitai Bulvydienei.

Tad kokį malūną pirko taryba ir iš ko? Ir į kieno konkrečią sąskaitą pateko šie pinigai?

Rusijos interesas?

Semeliškių seniūnija ne tik neprieštaravo, kad be jokio teisinio pagrindo stačiatikių parapijai būtų atiduoti pastatai miestelio centre, bet netgi skatino tokį sprendimą. Pasak vietos gyventojų, popas jau kūrė ateities planus. Iš keturių sugrąžintų pastatų parapija savo reikmėms būtų pasilikusi arčiausiai cerkvės stovintį didelį medinį namą. Jame planuota įkurti pasenusių stačiatikių popų ir Antrojo pasaulinio karo veteranų prieglaudą. Kiti trys namai, esantys kitoje kelio pusėje, prie Strėvos upelio, būtų parduoti. Jau buvo ir pirkėjas, tačiau kas jis, miestelio žmonės nežino.

Iš kokių lėšų parapija būtų įrengusi prieglaudą karo veteranams, jei nesusiruošia netgi žolės palei cerkvę nupjauti? O 2005 metais jai atiduoti pastatai stovi apleisti, viename iš jų netgi buvo kilęs gaisras. Gal Semeliškių centras, prisidengiant parapijos reikalais, labiau rūpi Rusijai, pajutusiai galimybę čia įsigyti nuosavybę?

Bijo naujų statybų ir tvorų

"Mes jau patyrėme, ką reiškia privačios valdos prie Strėvos, - liūdna patirtimi dalijosi Semeliškių vidurinės mokyklos direktorė Irena Adomėnienė. - Nors upelio krantai neužtverti, prieiti prie jo negalime, nes trukdo namų valdų tvoros. Neisi prie upės per svetimą kiemą. Jeigu bus parduoti ir šitie namai priešais cerkvę, semeliškiečiai liks visai be priėjimo prie upės."

Labiausiai sprendimas atiduoti pastatus cerkvei nuliūdino Semeliškių seniūnaitę Dainą Žymantienę, kuri su vaikus globojančia organizacija Semeliškėse buvo pradėjusi tvarkyti vieną iš apleistų pastatų. Deja, tą patį, kuris buvo atiduotas cerkvei kartu su kitais pastatais. Nors vaikai kartu su savo globėjais jau buvo išvalę šiukšles, padedant rėmėjams netgi pradėtas remontas ir uždengtas naujas stogas, atnaujintas pastatas sugrąžintas cerkvei, nekompensavus išlaidų jo remontui.

Pasiekė prokuratūrą

Iš Semeliškių kilęs vilnietis Rimantas Radžiūnas, apsilankęs vaikystės miestelyje, sužinojo apie neteisėtai cerkvei atiduotus pastatus ir kreipėsi į Trakų rajono apylinkės prokuratūrą. Iš Semeliškių valsčiaus raštininku dirbusio tėvo vilnietis tiksliai žinojo, kam priklausė pastatai miestelio centre, ir tikrai ne visi grąžintieji anksčiau priklausė cerkvei.

Trakų rajono apylinkės prokurorė Indrė Petkevičiūtė, atlikusi tyrimą, nustatė daug pažeidimų, kuriuos Elektrėnų taryba padarė atidavusi pastatus stačiatikių parapijai. 2008 metais Trakų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras Antanas Rauličkis, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kad būtų panaikinti Elektrėnų tarybos sprendimai dėl pastatų sugrąžinimo cerkvei ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymai dėl žemės sklypų suformavimo.

Teismas tenkino prokuratūros ieškinį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 metų rugsėjo 2 dienos neskundžiama nutartimi pripažino, kad parapijai be jokio teisinio pagrindo atiduoti pastatai turi būti sugrąžinti savivaldybei, o žemės sklypai - valstybei.

Teismo sprendimo nevykdo

Tačiau valstybinės įstaigos ir savivaldybė nevykdė teismo sprendimo. Elektrėnų savivaldybė iki šiol nepareikalavo sugrąžinti pastatų. Trakų prokuroras Mindaugas Jancevičius, šiuo metu pavaduojantis vyriausiąjį prokurorą, aiškino, kad apylinkės prokuratūra nebegina viešojo intereso, ši funkcija perduota apygardai. Tačiau prokuroras nutylėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūra 2011 metų sausį buvo nurodžiusi Trakų vyriausiajam prokurorui pareikalauti iš savivaldybės teismo nutarties vykdymo. Kas sutrukdė prokuratūrai įvykdyti šį nurodymą?

Parapijai neteisėtai atiduoti pastatai iki šiol Registrų centre nurodomi kaip jos nuosavybė. Tiesa, čia pat įrašyta, kad priimti nuosavybę panaikinantys teismo sprendimai.

Parapija nebeturi tik žemės - ją, po primygtinų R.Radžiūno raštų, praėjus keturiems mėnesiams po teismo sprendimo, galiausiai išregistravo iš Registrų centro duomenų bazės.

Teismo paslauga

O šių metų kovą Semeliškių stačiatikių parapija pasiekė netikėtą pergalę Trakų rajono apylinkės teisme. Šio teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas nustatė faktinę aplinkybę, kad "Semeliškių stačiatikių Šv. Mikalojaus parapija iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė pastatus, esančius Trakų g. 77, 81, 82, 83 Semeliškių miestelyje".

Teismo sprendimas priimtas remiantis nekonkrečiais pokario archyviniais dokumentais, kurių anksčiau nepakako, kad būtų atkurta cerkvės nuosavybė, bei kelių liudininkų parodymais. Keturi rusiškas pavardes turintys liudytojai, gimę prieš pat Antrąjį pasaulinį karą arba apskritai tais laikais negyvenę Semeliškėse, patvirtino, kad keturi geriausi namai iki karo priklausė stačiatikių parapijai. Elektrėnų savivaldybė ir Semeliškių seniūnas neprieštaravo tokiam sprendimui, jo neskundė. Viešojo intereso nebegynė ir Trakų prokuratūra.

Visa ši misterija, kai valstybei priklausantis turtas lengva ranka atiduodamas vos kelis parapijiečius turinčiai parapijai, nebeatrodytų taip paslaptingai, jei paaiškėtų, kas diriguoja šiam marionečių teatrui. Galima neabejoti, kad tai žmogus, kuriam žemai lenkiasi ne tik Elektrėnų savivaldybė, bet ir Trakų prokurorai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"