TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Stalingradas dėl viešųjų pirkimų

Rytoj Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) turi skelbti, ar Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. Šis posėdis parodys, ar prezidentė nusileidžia valdančiųjų siekiams nušalinti skersai kelio jų interesams stojantį pareigūną.

Nagrinėti, ar VPT vadovas Ž.Plytnikas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, VTEK apsisprendė dar prieš mėnesį, kaip teigiama, reaguodama į spaudos publikacijas ir sulaukusi atitinkamo Ūkio ministerijos (ŪM) prašymo.

Rytoj vyksiantis posėdis turėtų parodyti, ar į prezidentūros globą nuo Naujųjų metų pereinanti VPT turės tą patį vadovą, ar valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė, ne kartą gyrusi Ž.Plytniko veiklą, bus priversta tvirtinti kitą kandidatą į šį postą.

Jau ne kartą įvairiomis priemonėmis iš posto bandyto pašalinti VPT vadovo, kuriam galbūt darytą interesų grupių, taip pat ir įtakingų politikų, spaudimą ilgiau nei metus tiria Generalinė prokuratūra (GP) bei Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), pripažinimas pažeidusiu viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje reikalavimą reikš karjeros VPT pabaigą. Seime jau kuris laikas svarstoma, kad būtent to ir siekia suinteresuotos politikų grupės, žūtbūt siekiančios iki kitais metais vyksiančių Seimo rinkimų finansavimo išsaugoti savo įtaką viešiesiems pirkimams.

"Ž.Plytniką skubama nuimti iki Naujųjų metų, kol dar neįsigaliojo prezidentės pateikta ir Seimo patvirtinta iniciatyva VPT paversti nepriklausoma institucija. Esant tokiai situacijai prezidentė lieka vienintelė skaidrumo garantija, ir jeigu ji palūš, nusileis, tuo bus tučtuojau pasinaudota", - įsitikinęs Seimo Antikorupcijos komisijos (AK) narys Valdemaras Valkiūnas.

Buvęs globėjas santūrus

VTEK pradėjo tyrimą dėl galimo viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimo Ž.Plytnikui einant VPT vadovo pareigas ir tuo pačiu metu dėstytojaujant Mykolo Romerio universitete (MRU). VTEK sekretoriato vyresnysis patarėjas Tomas Čaplinskas anksčiau teigė, kad tyrimas pradėtas remiantis vieša informacija: publikacijomis spaudoje ir pačios VTEK paviešintais paaiškinimais.

VTEK aiškinasi, ar Ž.Plytnikas dalyvavo priimant sprendimus dėl universiteto viešųjų pirkimų. Klausimų kilo dėl MRU supaprastinta tvarka pirktų kelionių organizatoriaus "Westexpress" paslaugų, kai šį pirkimą kitam dalyviui užginčijus teisme universitetas kreipėsi konsultacijų į VPT.

Dar didesnė intriga rezgasi dėl klausimo, ar Ž.Plytnikas apskritai galėjo dirbti MRU - t. y. ar jis turėjo darbui ne pagrindinėje darbovietėje būtiną ŪM, kuriai kol kas yra pavaldi VPT, leidimą. Ne vienus metus dėstytojavęs pareigūnas tvirtina, kad atitinkamą potvarkį buvo pasirašęs dar tuometis ūkio ministras Dainius Kreivys, beje, viešai vadintas VPT direktoriaus globėju, be to, parašą padėti esą žadėjo ir naujasis ministras Rimantas Žylius.

Tačiau pati ŪM neskuba atskleisti, ar ši institucija išsaugojo Ž.Plytnikui suteiktus leidimus. Buvęs ministras D.Kreivys, šiuo metu einantis premjero Andriaus Kubiliaus visuomeninio patarėjo pareigas ir aktyviai besirengiantis Seimo rinkimams, taip pat nelabai noriai, bet vis dėlto LŽ patvirtino anksčiau pasirašęs leidimus Ž.Plytnikui dėstyti MRU. "Oi, žinokit, aš negaliu apie... Aš tikrai buvau pasirašęs", - ištarė D.Kreivys, LŽ pasiteiravus, ar dokumentai su jo parašais ŪM galėjo pradingti.

Buvęs ministras žada apie anksčiau VPT vadovui suteiktus leidimus informuoti VTEK - jeigu jo bus apie tai pasiteirauta. O jei nebus? Į šį klausimą D.Kreivys tik po ilgos pauzės ištarė: "Manau, bet kuriuo atveju Ž.Plytnikas dalyvaus VTEK posėdyje ir tai pasakys. Aš bet kuriuo atveju patvirtinsiu."

Kaip atskleidžiamos paslaptys

Bent jau kol kas VTEK disponuoja ne ŪM pateiktais leidimą Ž.Plytnikui dėstyti MRU pagrindžiančiais dokumentais, bet rugsėjo 23-iąją vykusio šios institucijos komisijos, nagrinėjančios valstybės tarnautojų prašymus ir informaciją leisti dirbti kitą darbą, posėdžio protokolu. Teisingiau, ne pačiu dokumentu, o kelių žiniasklaidos priemonių beveik pažodžiui atpasakotu šio konfidencialaus dokumento turiniu: iš karto po posėdžio jo pagrindu parengta informacija "neoficialiai" - per viešųjų ryšių agentūras - buvo tiesiog brukama žurnalistams ir redakcijoms. Būtent šiame posėdžio protokole, kurio nutariamojoje dalyje siūloma nesuteikti leidimo Ž.Plytnikui dėstyti MRU, keliami klausimai ir dėl jo papildomo darbo atitikties įstatymams, ir dėl galimų interesų konfliktų.

Įdomu, kad ir pats VPT vadovas ne kartą yra viešai teigęs, kad iki šiol negavo ūkio ministro R.Žyliaus draudimo dirbti MRU. Prieš kurį laiką Seime Ž.Plytnikas tvirtino tik spalio 13-ąją sulaukęs iš ŪM elektroniniu paštu persiųstos posėdžio protokolo kopijos - ir tą pačią dieną nutraukęs sutartį su MRU.

Sprūsta iš rankų

Tariamas skandalas dėl Ž.Plytniko dėstytojavimo MRU ir jo nenusišalinimo svarstant šios aukštosios mokyklos vykdyto pirkimo įsisiūbavo tuo pačiu metu, kai Seimas pradėjo iš esmės nagrinėti VPT pavaldumo klausimą. Gal tik sutapimas, bet panašūs negatyvios, nors iki šiol nepasitvirtinusios, informacijos apie VPT vadovą proveržiai į viešąją erdvę išsiliedavo kiekvieną kartą politikams apsisprendus ištraukti VPT iš ŪM glėbio.

"Man taip pat susidaro įspūdis, kad VPT vadovą Ž.Plytniką mėginama išstumti iš posto. Juolab kad Ž.Plytnikas, pradėjęs vadovauti VPT, iš tiesų pakeitė šios tarnybos neveiklumą tikru darbu, atsirado požymių, kad vyksta rimtos pertvarkos. Susidaro įspūdis, kad tokie pokyčiai kažkam gali būti labai neparankūs", - LŽ tvirtino Seimo Antikorupcijos komisijos (AK) vicepirmininkė, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS/LKD) frakcijos atstovė Agnė Bilotaitė.

Parlamentarės manymu, ieškant nepatenkintųjų dabartiniu VPT vadovu, reikėtų žvalgytis į jo sustabdytus viešuosius pirkimus ir su tuo susijusius asmenis. "Prisimenu, kai vyko svarstymai dėl VPT savarankiškumo, kilo labai daug diskusijų ir ryškėjo noras, kad ši institucija ir toliau liktų kišeninė. Vis dėlto Seimui pavyko priimti sprendimą, kad nuo Naujųjų metų VPT taptų savarankiškesnė ir galėtų veikti nebijodama jokio spaudimo. Jeigu mes kalbame apie 11 mlrd. litų per metus, kurie sukasi viešuosiuose pirkimuose, taip pat ir apie 3 mlrd. litų, kurie nukeliauja neaišku kur, o greičiausiai - kažkam į kišenes, tai yra didžiuliai pinigai. O kur sukasi didžiuliai pinigai, ten turima ir didžiulių interesų", - tvirtino A.Bilotaitė.

Rugsėjo pabaigoje Seimas po karštų debatų priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, numatančias, kad nuo Naujųjų metų VPT vadovą skirs nebe ūkio ministras, kaip buvo iki šiol, bet prezidentė premjero teikimu. Atsižvelgiant į tai, kad D.Grybauskaitė per savo patarėjus ne kartą išsakė teigiamus atsiliepimus Ž.Plytniko atžvilgiu, galima manyti, kad būtent jis būtų paskirtas toliau vadovauti kasmetinį maždaug 11 mlrd. litų judėjimą per viešuosius pirkimus kontroliuojančiai tarnybai.

Jei, kaip svarsto politikai, Ž.Plytniką, stojusį skersai kelio valdančiųjų interesams, iš tiesų ketinama pašalinti iš posto, laiko tam lieka vos kelios savaitės.

Kalbėjo apie spaudimą

"Arba apsiramini (dėl VTP pavaldumo keitimo - red.), arba atsidursi VTEK", - tokio turinio žinutę iš neatpažįstamo numerio dar pavasarį Seime, bendraudamas su žurnalistais, prasitarė gavęs Ž.Plytnikas. Tuo metu teisėsaugininkai, kad ir labai nenoromis, jau buvo pradėję nagrinėti informaciją apie galbūt VPT vadovui darytą spaudimą.

Tuo metu viešojoje erdvėje kaip suinteresuoti pašalinti pernelyg aktyviai veikiantį VPT vadovą buvo minimi itin aukštas pareigas einantys asmenys, apie kuriuos, kaip teigta, informacijos buvo gavę ir STT bei GP. Visų pirma kalbėta apie aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską ir jį į postą delegavusį tuo metu egzistavusios Tautos prisikėlimo partijos lyderį parlamentarą Arūną Valinską, dabartinį ūkio ministrą, tuo metu ėjusį viceministro pareigas R.Žylių, Vyriausybės kanclerį Deividą Matulionį, Seimo TS/LKD frakcijos narius Joną Dagį bei Jurgį Razmą. Kaip teigta, tuo metu nepasitenkinimas Ž.Plytniku kilo, šiam sustabdžius Aplinkos ministerijos (AM) kuruotą milijoninį būsto renovacijos viešinimo konkursą, kurio nutraukimas grėsė net valdančiosios koalicijos griūtimi.

Ar iš tiesų VPT vadovui dėl šio konkurso buvo darytas spaudimas, teisėsaugininkai dar aiškinasi. Kol kas žinoma viena: tuo metu Ž.Plytnikas postą išsaugojo, kaip kalbama, pirmiausia dėl to, kad aktyvų pareigūną šefuoti ėmėsi pati prezidentė. Būtent valstybės vadovės iniciatyva buvo parengtos ir Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, turėjusios sutvirtinti VPT savarankiškumą, šį pavasarį jos pasiekė Seimą.

Tiesa, tuo metu prezidentė siūlė, kad VPT taptų atskira biudžetine organizacija prie Vyriausybės, kurios direktorių finansų ministrės (šias pareigas dabar eina Ingrida Šimonytė, laikoma D.Grybauskaitės žmogumi) teikimu skirtų ir atleistų premjeras. Šis variantas kurį laiką buvo nagrinėjamas, vėliau atsirado naujas siūlymas: kaip jau įtvirtinta įstatymu, VPT vadovą premjero teikimu skirs prezidentė.

Pastarasis variantas, kaip jau kuris laikas kalbama Seime, sulaukė itin karšto Ž.Plytniko oponentų pasipriešinimo. Neoficialiomis žiniomis, jau rugsėjo pabaigoje, parlamentarų balsavimo dėl šio projekto išvakarėse, Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sekretoriatas sulaukė skambučio iš ministro pirmininko aparato. Seimo vadovybė esą buvo informuota, kad pateiktam projektui nepritaria ir prezidentė D.Grybauskaitė, todėl jį iš darbotvarkės reikėtų išimti. Per tuo pačiu metu vykusį valdančiosios TS/LKD frakcijos viršūnių susibūrimą, dalyvaujant ūkio ministrui R.Žyliui, skubiai svarstytas kitas VPT pavaldumo reorganizavimo scenarijus: tarnybą apskritai naikinti, o jos funkcijas išskaidyti, metodologijos ir mokymų sritį paliekant reguliuoti ŪM, o kontrolės funkcijas perduodant Konkurencijos tarybai. Kaip teigiama, tokiam sumanymui kelią užkirto prezidentūra.

Interesai aukščiau visko

Ūkio ministro R.Žyliaus dalyvavimas jau "sąmokslu prieš Ž.Plytniką" vadinamame procese aiškinamas šio politiko, ilgus metus dirbusio tarptautinėje bendrovėje "Hewlett-Packard" ir turinčio labai menkutę - bet vis dėlto akcijų dalį - interesais. Kaip žinoma, šios vasaros pradžioje VPT paskelbė atvirą konkursą dėl Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVPIS) viešinimo priemonių, ataskaitų ir skelbimų posistemių plėtros bei tobulinimo pirkimo.

Jau tada kalbėta, kad ypatingą susidomėjimą šiuo pirkimu rodė su ankstesne ūkio ministro R.Žyliaus darboviete susiję asmenys, esą aktyviai veikę ir per šį politiką. Vienaip ar kitaip, VPT konkurso nugalėtoja buvo paskelbta kita bendrovė, dėl ko, kaip teigiama, R.Žyliaus simpatijos Ž.Plytnikui nesustiprėjo.

"Vis dėlto nereikėtų visko sieti tik su ŪM interesais. Paliesta ir daugiau sričių", - vertindama aplink VPT verdančias aistras įsitikinusi Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė.

Politikai jau seniai kalba, kad R.Žylius, tegu ir nepamirštantis ankstesnių savo veiklų, iš tiesų yra ne savarankiškos politikos vykdytojas, bet greičiau paklusnus įtakingų valdančiųjų įrankis. Kaip teigiama, per jį atstovaujama dabartinį VPT vadovą sutramdyti nusiteikusių TS/LKD lyderių, tarp savęs pasikalbančių, jog "Ž.Plytnikas neatidirbo už postą", interesams.

Rado pamainą

Išspręsti neparankaus pareigūno problemą esą mėginta per Ž.Plytniko pavaduotoja praėjusių metų pabaigoje paskirtą Eglę Sakalauskaitę - generalinio miškų urėdo, pavaldaus AM, Benjamino Sakalausko dukrą.

E.Sakalauskaitė, anksčiau dirbusi Tesingumo ministerijoje, vadinama gera ten pat triūsusios, o dabar dešiniąja ūkio ministro R.Žyliaus ranka tapusios Živilės Liekytės-Vaičiūnienės bičiule. Kaip žinoma, būtent per pastarąją, ne taip seniai patekusią į VPT akiratį, pareigūnę pastaruoju metu rutuliojosi Ž.Plytniko dėstymo MRU istorija.

Atidžiai besiklostančius įvykius stebintys parlamentarai neabejoja, kad būtent R.Žyliaus pasitikėjimą pelniusios Ž.Liekytės-Vaičiūnienės "kaip savas žmogus" užtariama E.Sakalauskaitė yra numatyta būti Ž.Plytniko pamaina, jeigu rytoj VTEK sprendimas šiam pareigūnui būtų nepalankus.

"Puolimas prieš Ž.Plytniką prasidėjo prieš metus. Jei prisimenate, tuo metu pasigirdo informacija, kad spaudimą VPT vadovui galbūt siekė daryti AM bei ŪM žmonės ir net Vyriausybės kancleris, buvo veikiama labai plačiu ir aukštu lygmeniu. Dabar, manau, yra tos istorijos tąsa. Kol kas tik prezidentės D.Grybauskaitės dėka susidoroti su Ž.Plytniku nepavyksta. Bet kalba sukasi apie milijardus litų, tad nemanau, kad VPT vadovo oponentai apsiramins", - LŽ tvirtino parlamentaras V.Valkiūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"