TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Stambiausios eurų kupiūros lietuviai baidosi

2016 01 13 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Metai su euru parodė: Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, populiariausias yra 50 eurų banknotas, o stambiausio – 500 eurų banknoto – mūsų šalies gyventojai šalinasi. Lietuvos bankas šio nominalo banknotų daugiau išėmė iš apyvartos, negu išleido, jais atsiskaitoma itin retai.

Visi žino – 500 eurų banknotas egzistuoja, bet rankose jo beveik niekas nelaikė. Nenuostabu, kad ir pagal matmenis didžiausia eurų kupiūra kartais vadinama „Bin Ladenu“. Vertingiausias euro banknotas Lietuvoje – retenybė.

Statistikoje – minuso ženklas

Lietuvos banko statistikoje apie eurų, išleistų į apyvartą, skaičių prie 500 eurų banknotų figūruoja minuso ženklas. Tai reiškia, kad pernai bankas šių banknotų daugiau išėmė iš apyvartos, negu jų išleido (-131 tūkst. vienetų).

„Šio nominalo eurų banknotų į Lietuvos banką sugrįžta daugiau, negu bankas jų išleidžia. Vadinasi, Lietuvoje cirkuliuoja kitose euro zonos šalyse išleisti 500 eurų banknotai. Lietuvos bankas skundų dėl šio nominalo banknotų nėra gavęs“, – paaiškino Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos direktorius Mindaugas Vilkelis.

Populiariausias mūsų valstybėje – 50 eurų banknotas. Per visus 2015 metus šio nominalo banknotų apyvartoje tik daugėjo. Lietuvos banko duomenimis, jo išleistų 50 eurų kupiūrų skaičius pernai lapkritį siekė daugiau kaip 27 mln. vienetų. Apyvartoje šio nominalo banknotai sudaro 48 proc. visų banknotų. 20 eurų kupiūrų buvo daugiau kaip 13 mln., 10 eurų – apie 10 mln. vienetų.

„Eurus į apyvartą išleidžia ne tik Lietuvos bankas, bet ir kitų 18 euro zonos šalių centriniai bankai. Tad tiksliai pasakyti, kiek ir kokių nominalų eurų banknotų bei monetų cirkuliuoja Lietuvoje, negalime“, – pridūrė M. Vilkelis.

Analizuojant Lietuvos banko išleistų eurų banknotų struktūrą apyvartoje pagal nominalus, matyti, kad 24 proc. jų sudaro 20 eurų, 15 proc. – 10 eurų, 9 proc. – 5 eurai, 3 proc. – 100 eurų, vos 1 proc. – 200 eurų. O prie 500 eurų – 0 procentų.

Renkasi, kai nori taupyti

Inkasavimo ir saugos bendrovės „Eurocash1“ vadovo Vytauto Labecko teigimu, 500 eurų banknotas rinkoje sutinkamas labai retai. „Daugiausia tos kupiūros – iš pačių bankų. Iš tokių klientų, kuriuos inkasuojame, pavyzdžiui, prekybos centrų, jų būna labai nedaug. Žmonės ima 500 eurų banknotus iš bankų ir deda į kojines – labai patogu taupyti. Bet kad juos leistų... Tokių labai nedaug“, – svarstė jis.

V. Labeckas prisipažino turįs tik vieną 500 eurų banknotą. Jis sakė suprantantis problemas, kylančias atsiskaitant tokio nominalo kupiūra. „Matyt, keblu atiduoti grąžą. Ne visi gali patikrinti ir įsitikinti, ar banknotas tikras. Taigi didelė rizika ir atsakomybė, jei neturima specialios įrangos. Bet nesu girdėjęs, kad Lietuvoje kas nors būtų atsisakęs priimti tokius banknotus. Lietuvoje populiariausios 10, 20 ir 50 eurų kupiūros“, – kalbėjo „Eurocash1“ vadovas.

Kelios dešimtys tyrimų

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Dokumentų tyrimo skyriaus viršininkas Žilvinas Ragauskas LŽ minėjo, kad pernai dėl galimo klastojimo buvo tikrinama apie trisdešimt 500 eurų banknotų.

„Dažniausiai padirbinėjamos 50 eurų kupiūros. Tyrimai dėl šių banknotų skaičiuojami šimtais – pernai jų atlikta ne mažiau kaip 500. Litų klastojimas buvo įdomus tik vietos veikėjams. Kai atsirado eurai, kyla klausimas, ar vietiniams apsimoka organizuoti jų „gamybą“, – svarstė jis.

Ž. Ragausko žodžiais, apie 90 proc. banknotų, kurie buvo pripažinti padirbtais, suklastoti ne Lietuvoje. Atvejus, kai galima įtarti, kad falsifikuota mūsų šalyje, išduoda elementariausi spausdintuvu išspausdinti „banknotai“.

Įvedus eurą darbo tyrėjams, pasak Ž. Ragausko, gerokai padaugėjo. „Tačiau nieko naujo neišvydome, tas technikas pažįstame. Taip, laikas, kai keičiami pinigai, parankiausias jiems klastoti. Tačiau pernai susidūrėme su paradoksu: anksčiau niekada negaudavome tirti tiek tikrų pinigų. Tiesiog žmonės dar įtartinai žiūri į eurus“, – pridūrė specialistas.

Daugiau būta metų pradžioje

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė dėstė, kad šio tinklo parduotuvėse, kaip ir visoje rinkoje, populiariausi yra 50 eurų banknotai, antrojoje vietoje – 20 eurų. Ji pripažino, jog 500 eurų banknotais atsiskaitoma palyginti retai, nes tai išties itin didelės vertės kupiūra. Tokią retai išduoda net bankomatai.

„Įvardyti, kas atsiskaito 500 eurų banknotais, kiek sudėtinga – tokios apskaitos nevedame. Tačiau galime daryti prielaidą, kad tai greičiausiai daugiau pajamų gaunantys mūsų klientai. Kiek dažniau ši kupiūra pasitaikydavo praėjusių metų pradžioje, kai žmonės, išsikeitę litus į eurus, pirmomis naujos valiutos cirkuliavimo dienomis prekybos vietose bandydavo pasismulkinti turimą banknotą“, – pasakojo atstovė spaudai.

R. Saulytė pabrėžė, kad prekybos tinklas skundų dėl keblumų atsiskaitant didžiausio nominalo eurų kupiūromis, nėra gavęs. „Kasininkai, naudodami klastotes atpažįstančius modernius prietaisus, pinigus patikrina. Net aparatui parodžius, kad banknotas galbūt netikras, jis pakartotinai tikrinamas net kelis sykius. Tokie atvejai nėra dažni, juos net galime pavadinti vienetiniais“, – tikino prekybos tinklo atstovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"