TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Stambieji perdirbėjai šturmuos girias

2008 07 22 0:00
Dalis Lietuvoje iškirstos medienos perdirbama, kita dalis - išvežama į užsienį.
LŽ archyvo nuotrauka

Didžiausias medienos pramonės įmones vienijanti asociacija "Lietuvos mediena" bando išsikovoti privilegijų šalies rinkoje. Intensyviai ieškoma paramos Seime ir Vyriausybėje.

Viena didžiausių šios asociacijos bendrovių - Kazlų Rūdos UAB "Girių bizonas", kurios pagrindinis akcininkas yra verslininkas, asociacijos "Lietuvos mediena" vadovas Sigitas Paulauskas, sunkiai kapstosi iš skolų ir problemų.

Dar pernai bendrovė Kazlų Rūdoje iškilmingai atidarė medienos plokščių gamyklą, į kurios statybą investavo apie 200 mln. litų. Šiai įmonei statyti beveik 46 mln. litų paramą skyrė Europos regioninės plėtros fondas. "Girių bizonas" investavo mažiau nei pusę šios sumos, kitą dalį paskolino keli šalies bankai.

Ryžosi stabdyti gamybą

"Girių bizonas" ir "Lietuvos mediena" turėjo žinoti, kad žaliavos drožlių plokštėms gaminti Lietuvoje nedaug. Jos tikėtasi gauti iš Rusijos miškų. Tačiau verslininkų lūkesčiai nepasitvirtino, mat Rusija padidino iš šios šalies išvežamos medienos muitus. Atitinkamai pabrango ir Lietuvoje gaunama mediena. Tad šiemet "Girių bizonas" susidūrė su nemenkais sunkumais. Birželį bendrovė tris savaites sustabdė plokščių gamybą, per šimtas jos darbuotojų buvo išleisti atostogų.

"Gamyba buvo nutraukta todėl, kad įmonė nepajėgia konkuruoti su Vakarų Europos šalių medienos plokščių gamintojais", - iš pradžių aiškino Vakarų medienos grupės (VMG), kuriai priklauso "Girių bizonas", generalinis direktorius Viktoras Adomaitis.

Vėliau teigta, esą atėjo laikas remontuoti medienos drožlių plokščių gamybos liniją, nors ji buvo sumontuota vos prieš metus. Tačiau verslininkai neneigė, kad būta rimtesnių priežasčių, dėl kurių ryžtasi padaryti ilgą ir nuostolingą pertrauką. Įmonė jau kurį laiką "gamino sandėliui", todėl išaugo jos skolos.

Gegužės pradžioje vien Lietuvos miškų urėdijoms "Girių bizonas" buvo skolingas beveik pusę milijono litų. Privatiems medienos tiekėjams - UAB "Dzūkijos miškas", "Stora Enso miškas", "Savos girios", "Nerijaus Kubiliaus IĮ" ir kitiems - bendrovė buvo įsiskolinusi beveik 10 mln. litų, o gamyklą stačiusiai UAB "Šilna" - 2 mln. litų. Sustabdžius gamybą, dalį skolų pavyko grąžinti.

"Girių bizono" direktorius Laimonas Račkauskas nebuvo linkęs kalbėti apie bendrovės skolas. Į visus LŽ klausimus jis teturėjo vieną atsakymą: "Nieko negaliu pasakyti."

Faktinis "Girių bizono" vadovas S.Paulauskas buvo iškalbesnis. "Jokių uždelstų skolų nėra, tai tiesiog prekybinės skolos. Jos susidaro dėl to, kad su miškų urėdijomis, iš kurių perkame medieną, turime atsiskaityti per 15 dienų, o pirkėjai su mumis atsiskaito per 40-60 dienų", - tvirtino jis.

Naujas "Girių bizono" plokščių gamybos fabrikas veikia daugiau kaip metai, tačiau iki šiol ne visus jo statinius yra priėmusi valstybinė komisija. Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkas Algirdas Kilimonis patvirtino, kad ne ant visų "Girių bizono" statybų priėmimo dokumentų yra specialistų parašai. "Buvo nustatyta projekto neatitikimų", - sakė jis.

Dar viena gamykla

"Girių bizono" savininkai šiuo metu svarsto, ką daryti - skubiai parduoti įmonės akcijas pasauliniam švedų medienos perdirbimo koncernui IKEA ar Alytuje statyti vidutinio tankio medienos plaušų plokščių gamyklą.

Pastarasis sumanymas radosi prieš porą metų, kai atrodė, kad medienos bus pakankamai - jei ne Lietuvoje, tai Rusijoje. Tačiau laikui bėgant padėtis rinkoje gerokai pasikeitė. Mediena pabrango. Be to, nemažai rajonų ir miestų savivaldybių katilinių, kurios tiekia šilumą gyventojų būstams, buvo perdarytos kūrenti malkomis. Jos taip pat yra žaliava plokštėms gaminti. Plačiau naudoti biokurą įpareigoja Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos teisės aktai.

"Medienos plokštes gaminančioms bendrovėms "Girių bizonas", "Grigiškės" ir "Klaipėdos mediena" per metus reikia 1,2 mln. kubinių metrų žaliavos. Miškų urėdijos pernai galėjo pagaminti ir parduoti 334 tūkst. kubinių metrų, nes pirmiausia turime aprūpinti malkine mediena savivaldybes ir kaimų gyventojus", - LŽ sakė generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga.

Jis stebėjosi verslininkų logika. "Naujosios plokščių įmonės iniciatoriai tvirtina, esą joms gaminti bus naudojama net 60 proc. popiermedžių. Nesuprantama, kaip naujoji gamykla ir jos gaminiai galėtų konkuruoti rinkoje", - kalbėjo G.Visalga.

Nepaisant "Girių bizono" skolų ir pasikeitusios padėties rinkoje, stambieji medienos perdirbėjai planų statyti dar vieną plokščių gamyklą neatsisako ir net ieško užtarėjų Vyriausybėje. Ši būsimai įmonei turėtų garantuoti pakankamą kiekį žaliavos iš valstybinių miškų mažesnėmis nei Europos rinkos kainomis.

Tokį prašymą "Lietuvos mediena" dar šių metų pradžioje įteikė premjerui Gediminui Kirkilui. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, ši asociacija perka tik 13 proc. valstybiniuose miškuose gaunamos medienos.

Užsienyje geriau?

Tačiau pastaruoju metu VMG vadovai prabilo, kad dar vienos plokščių gamyklos Lietuvoje nestatys. "Versle laikas yra pinigai, o prarasti metai, kol būtų įveiktos biurokratinės kliūtys, keičia padėtį - mažėja galimybių pasinaudoti ES parama. Be to, delsimas nepriimtinas ir mūsų investicijų partneriams. Todėl gali būti, kad įmonės Alytuje nebus", - sakė V.Adomaitis.

Jo teigimu, tokiai gamyklai veikiausiai bus ieškoma vietos kitose šalyse. Į įmonės kūrimą žadama investuoti apie 300 mln. litų, nes medienos plaušų plokščių poreikis Lietuvoje esąs didelis.

"Nusipirkti medienos Baltarusijoje pigiau ir paprasčiau nei Lietuvoje. Ten nėra jokių apribojimų dėl kiekio, o pirkti galima internetinio aukciono būdu sėdint prie kompiuterio bet kurioje pasaulio šalyje", - tikino V.Adomaitis.

Naujajai gamyklai kasmet reikėtų apie 500 tūkst. kubinių metrų medienos, tad visoms Lietuvos plokščių medienos gamykloms - keliskart daugiau. Suprasdami, kad mūsų šalies giriose tiek malkinės ir plokščių medienos nebus, verslininkai sumanė plokštėms panaudoti ir popiermedžius.

Jų kol kas pakanka. Šios žaliavos Lietuvoje nėra kam perdirbti, todėl ji eksportuojama į užsienį. Seimas dar 2002 metais nutarė statyti celiuliozės gamyklą Lietuvoje, kuri perdirbtų popiermedžius, tačiau šis nutarimas liko neįvykdytas. Pastaruoju metu plokščių gamintojai siekia, kad jis būtų atšauktas. Tada popiermedžius jie galėtų naudoti plokščių gamyboje.

Spaudžia valdžią

Popiermedžiai visoje Europoje maždaug pusantro karto brangesni negu plokščių ir malkinė mediena. Miškų urėdijos, priverstos parduoti popiermedžius malkų kaina, turėtų dešimtis milijonų litų nuostolių.

Vis dėlto stambieji medienos verslininkai tikisi pasiekti, kad popiermedžiai Lietuvoje kainuotų panašiai kaip malkos. Jie siūlo padidinti medienos plokščių gamybos standartų reikalavimus, mat tada būtų galima pateisinti, kodėl plokštėms gaminti reikia popiermedžių. Norima apskritai atsisakyti popiermedžių termino.

VMG prezidentas S.Paulauskas neseniai parašė dar vieną laišką premjerui G.Kirkilui ir paprašė prie Vyriausybės suburti derybų grupę. Ji turėtų pasirūpinti medienos tiekimo naujajai plokščių gamyklai sutartimi, kuri galiotų 10 metų. Pagal ją iš valstybinių miškų per metus turėtų būti patiekta ne mažiau kaip 500 tūkst. kubinių metrų popiermedžių.

Be to, naujajai gamyklai statyti prašoma išnuomoti 25-30 hektarų žemės sklypą, parduoti elektros energijos mažesne kaina nei kitiems vartotojams, užtikrinti ES struktūrinių fondų paramą ir mokesčių lengvatas.

Paspausti miškininkus nuspręsta ir per Seimą. Neseniai S.Paulausko vadovaujama "Lietuvos mediena" paprašė Seimo Audito komiteto pirmininko Artūro Skardžiaus, kad šis pavestų Valstybės kontrolei atlikti urėdijų ir Generalinės miškų urėdijos kompleksinį veiklos efektyvumo auditą.

Perspėja dėl nuostolių

Lietuvos konkurencijos taryba, Europos teisės departamentas ir kai kurios medienos verslo asociacijos jau perspėjo, kad į "Lietuvos medieną" susivienijusių perdirbėjų siekiai gali pažeisti ne tik mūsų šalies įstatymus, bet ir ES direktyvas. Juk smulkieji ir vidutiniai verslininkai būtų išmesti už borto, tūkstančiai žmonių pristigtų malkų, sumažėtų biokuro naudojimas, intensyvus miško kirtimas pakenktų gamtai. LŽ kalbinti miškininkai teigė, kad jei verslininkų planai pavyktų, nuostolių patirtų visa šalis, turinti milijoną hektarų valstybinių miškų.

Tačiau jau spėliojama, kad verslininkų planai statyti dar vieną naują medienos perdirbimo įmonę, kai žaliavos ir taip trūksta, tėra arba nesusipratimas, arba bandymas atsikratyti "Girių bizono". Baiminamasi, jog gali pasikartoti mįslinga istorija, kai prieš kelerius metus bankrutavo "Girių bizono" pirmtakė UAB "Eglė". Vien Tytuvėnų miškų urėdijai ši bendrovė už medieną liko skolinga 1,36 mln. litų. "Eglė" nugrimzdo į dugną, o vietoj jos buvo įsteigtas "Girių bizonas".

Dėl tyčinio "Eglės" bankroto buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau netrukus "Girių bizono" šeimininkai buvo pamaloninti europine keliasdešimties milijonų litų negrąžintina parama gamyklai statyti.

Panašiai bankrutavo ir "Interflex", "Rietavo baldai" bei kitos koncerno VMG bendrovės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"