Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Statistika: mirtingumas nuo alkoholio mažėja

 
2017 05 30 12:01
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Mirtingumas nuo alkoholio nuosekliai mažėja, antradienį paskelbė Statistikos departamentas.

Pernai nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių mirė 23,4 asmenys 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Užpernai šis rodiklis siekė 25,2, o 2014 metais – 25,8 mirčių 100 tūkst. gyventojų, rašė BNS.

Statistikos departamento duomenimis, tiesiogiai su alkoholiu susijusių mirčių mažėja nuo 2010 metų. Tuomet nuo alkoholio mirė 31,1 žmogus 100 tūkst. gyventojų.

Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys pernai buvo alkoholinė kepenų liga (46,1 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (28,8 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,2 proc.).

Higienos instituto duomenimis, 2016 m. 670 žmonių mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių, tai 62 mažiau negu 2015 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (46,1 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (28,8 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,2 proc.).

2016 m. vyrų mirtingumas nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių 3,7 karto viršijo moterų. 2016 m. 100 tūkst. miesto gyventojų teko 22,8 mirusiojo dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių (2015 m. – 25,3), kaimo – 24,5 (2015 m. – 24,9).

Pernai šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,4 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir panašiai), arba 5,5 proc. mažiau nei 2015 metais. Vyno ir fermentuotų gėrimų parduota 5,2 mln. dekalitrų (10,9 proc. mažiau), alaus – 25,3 mln. dekalitrų (5,6 proc. mažiau).

Duomenys skiriasi

Departamento Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Laima Grižaitė BNS anksčiau sakė, kad Statistikos departamentas ir PSO skirtingai skaičiuoja alkoholio vartojimo statistiką. Anot jos, PSO prideda neapskaitytą alkoholį ir įvertina tam tikrus faktorius, pavyzdžiui, kokia yra teisinė bazė, kokie alkoholio prieinamumo ribojimai, kokie susirgimai, mirtingumo lygis.

Tuo metu Statistikos departamentas vertina tik legalaus alkoholio suvartojimą. Pagal jo naudojamą metodiką iš alkoholio vartojimo pašalinamas užsienio turistų suvartotas ir pasienyje įsigytas alkoholis, o įskaitomas Lietuvos turistų užsienyje suvartotas alkoholis.

PSO parengtame naujausiame Pasaulio sveikatos statistikos metraštyje skelbiama, kad Lietuvoje vienam žmogui nuo 15 metų pernai teko vidutiniškai 18,2 litro absoliutaus alkoholio – 2 litrais daugiau nei 2015 metais. Antroje vietoje esančią Baltarusiją Lietuva lenkia 1,8 lito, o tradiciškai dideliu alkoholio vartojimu pasižyminčią Rusiją – net 4,3 litro.

Tuo metu Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais vienam žmogui nuo 15 metų teko vidutiniškai 14 litro absoliutaus alkoholio, arba 0,2 litro mažiau nei 2014-aisiais. Per metus parduota 3,6 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir panašiai), arba 1,9 proc. mažiau, taip pat 5,8 mln. dekalitrų vyno ir fermentuotų gėrimų (13,8 proc. mažiau), alaus – 26,8 mln. dekalitrų (3,6 proc. mažiau).

Statistikos departamentas skelbs ir naujausius tabako vartojimo duomenimis, 2015 metais vienam 15 metų ir vyresniam žmogui Lietuvoje teko vidutiniškai 64 legalių cigarečių pakeliai – penkiais pakeliais daugiau nei 2014-aisiais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"