TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Statybų bumas pakėlė į kovą dėl žvyro

2007 04 20 0:00
Klaipėdos policija užfiksavo, kaip įmonės "Inkomsta" technika, kaip spėjama, nelegaliai, kasė ir į sunkvežimius krovė smėlį bei žvyrą.
Autoriaus nuotrauka

Uostamiesčio policija giriasi atskleidusi neteisėtą žemės išteklių eksploatavimo atvejį ir užkirtusi kelią valstybės turtui grobstyti. Teigiama, kad daugiau nei dešimtadalis Lietuvoje sunaudojamo žvyro iškasama nelegaliai.

Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas Vaidas Mockus pranešė, kad individuali statybos darbų įmonė "Inkomsta", neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduodamo leidimo, metus eksploatavo žvyro karjerą. Pareigūnai užfiksavo, kaip Klaipėdos rajono Agluonėnų seniūnijos teritorijoje "Inkomstos" savininkams priklausančiame žemės sklype buvo kasamas ir į sunkvežimius kraunamas žvyras bei smėlis. "Mūsų duomenimis, 3,8 hektaro plote ši bendrovė galėjo iškasti per 90 tūkst. kubinių metrų žvyro. Tai galime traktuoti kaip valstybės turto grobstymą dideliu mastu. Už šį nusikaltimą bei mokesčių nemokėjimą įtariamiesiems gali būti skiriama net iki 7 metų laisvės atėmimo bausmė",- sakė V.Mockus.

Policijos pareigūnų teigimu, įmonė, užsiimanti požeminių komunikacijų įrengimo darbais, žvyro nepardavinėjo, o naudojo savo statomuose objektuose. Šiuo metu tona žvyro Vakarų Lietuvoje kainuoja apie 13 litų, smėlio - 10 litų.

Kasė tvenkinį

Valstybės turto grobstymu kaltinamos įmonės "Inkomsta" direktorius Petras Žerneckas LŽ tvirtino, esą sklypo savininkas turėjęs leidimą savo žemėje iškasti tvenkinį. "Leidimą išdavė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius. Kasėme tvenkinį, jo viduryje ketinome suformuoti salą, sutvarkyti šlaitus. Gal truputį ir viršijome leistinas normas. Bet jau baigėme atlikti to sklypo detalųjį planą ir norėjome statyti namukus, pradėti kaimo turizmo verslą. Kodėl neturėjome Lietuvos geologijos tarnybos leidimo? Tai kad niekas jo nereikalavo."

Anot Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus Juozo Mockevičiaus, leidimas eksploatuoti karjerus suteikiamas praktiškai nemokamai: "Tereikia sumokėti simbolinį mokestį. Tiesa, derinimo procedūros užtrunka ilgokai. Taip pat reikia laikytis griežtų reikalavimų. Matyt dėl šios priežasties kai kurie statybininkai stengiasi apeiti mūsų tarnybą ir žemės išteklius kasti nelegaliai."

J.Mockevičiaus teigimu, prieš dešimtmetį jo vadovaujama tarnyba aktyviai reklamuodavo vietoves, kuriose galima eksploatuoti karjerus, bet susidomėjimas buvo labai menkas. "Užtat dabar, kai statybų bumas pasiekė piką, į vieną plotą pretenduoja net po kelis naudotojus", - pasakojo tarnybos vadovas.

Todėl pastaraisiais metais, kai vis daugėja statybų, eksploatuoti nelegalius karjerus tampa įprastu reiškiniu.

Nelegalių daugėja

Lietuvos karjerų asociacijos (LKA) prezidentas Skirmantas Skrinskas sveikina Klaipėdos pareigūnų pastangas užkirsti kelią valstybei priklausantiems žemės ištekliams grobstyti. Jo teigimu, 10-15 proc. Lietuvoje sunaudojamo žvyro iškasama nelegaliai. Taip esą ne tik vagiamas valstybės turtas, nemokami mokesčiai, bet ir tokie kasėjai nesutvarko, nerekultivuoja iškasinėtų duobių, taip pat rizikuoja savo darbuotojų sveikata ir gyvybe.

LKA vienija 16 narių, kurie drauge iškasa ir perdirba per 40 proc. Lietuvoje per metus sunaudojamo dolomito, smėlio ir žvyro. Tačiau atsiranda vis daugiau nelegalių kasėjų. Viena priežasčių yra ta, kad norint gauti Lietuvos geologijos leidimą eksploatuoti karjerą tenka įveikti labai daug biurokratinių barjerų, kurie ir stabdo legalių kasybos įmonių plėtrą.

"Juk mokesčiai valstybei už iškasenas nėra labai dideli - tik 30 centų už iškastą toną. Tačiau nelegalūs kasėjai iš valstybės, tai yra mūsų visų, pavagia ir tuos pinigus", - kalbėjo S.Skrinskas.

Jo teigimu, naujų karjerų eksploatavimas dažniausiai stringa dėl biurokratizmo savivaldybėse. "Kai kada savivaldybės stabdo karjerų atidarymą net prieš poveikio aplinkai vertinimą, nors valstybės išperkama žemė yra specialiai palikta naudingųjų iškasenų gavybai", - sakė S.Skrinskas.

Jo įsitikinimu, būtų tikslinga dalį mokesčių už gamtos išteklius pervesti į savivaldybių biudžetą, o ne mokėti jį tik į valstybės iždą.

Įmonė buvo bausta

Neseniai ta pati R.Černecko individuali statybos darbų įmonė "Inkomsta" buvo nubausta už darbus be suderintos projektinės dokumentacijos ir leidimų Klaipėdos senamiestyje. Įmonės darbų vadovui Petrui Rimkui už tai skirta 3 tūkst. litų bauda.

Pasak baudą įmonės atstovui skyrusio Kultūros paveldo departamento inspektoriaus, įmonė "Inkomsta" nubausta už tai, kad kovo pradžioje nugriovė Klaipėdos senamiestyje stovėjusios XIX amžiuje pastatytos mokyklos mansardinį ir antrą aukštus. Bendrovės atstovai teisinasi, esą apgriuvęs pastatas kėlė grėsmę darbininkų gyvybėms, todėl jie ir pašalino nestabilias konstrukcijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"