TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Stebukladariai išnyks po rinkimų

2010 11 08 0:00
R.Malinausko teigimu, jeigu merus rinktume tiesiogiai, bet paliktume dabartinius įgaliojimus, jie taptų nebent klounais.
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Artėjant savivaldybių tarybų rinkimams Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ragina aklai nepasitikėti kandidatais, žadančiais vietos valdžioje per kelias dienas įvykdyti revoliuciją.

R.Malinausko nuomone, pirmą kartą savivaldos rinkimuose galėsiantys dalyvauti nepartiniai kandidatai sudarys nemažą konkurenciją partijų atstovams. Naujose savivaldybių tarybose padidės įvairovė, tačiau tai prie efektyvaus darbo esą neprisidės.

Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria savivaldybės, pasak R.Malinausko, yra panašios: nedarbas, emigracija ir gimstamumo mažėjimas. Druskininkų meras tikra katastrofa vadina ir tai, kad rajonuose išlaidos už būstų šildymą sudaro 50-60 proc. darbo užmokesčio.

Apie artėjančius savivaldos rinkimus, rajonus kamuojančias problemas, teisėsaugos akiratyje pastaruoju metu dažnai atsiduriančius savivaldybių vadovus - LŽ interviu su LSA prezidentu, Druskininkų meru Ričardu MALINAUSKU.

Nemaža konkurencija politikams

- Po trijų mėnesių rinksime naujas savivaldybių tarybas. Kokius prognozuojate rinkimus? Kaip po jų gali pasikeisti politinių jėgų santykis vietos valdžioje?

- Lietuvoje yra 60 savivaldybių. Nors jų palyginti nedaug, savivaldybės yra skirtingos: tiek dydžiu, tiek politine tarybų sudėtimi. Įvertindamas tai, kad artėjančiuose savivaldybių rinkimuose pagal atskirus sąrašus galės dalyvauti nepartiniai kandidatai, manau, įvairovė tarybose dar labiau padidės. Tačiau labai abejoju, ar tai prisidės prie efektyvaus savivaldybių darbo.

- Ar šiemet pirmą kartą savivaldos rinkimuose galėsiantys dalyvauti nepartiniai kandidatai sudarys rimtą konkurenciją politinėms partijoms?

- LSA visada teigė, jog nepasisako prieš tai, kad rinkimuose dalyvautų nepartiniai kandidatai. Mes tik pasisakome už tai, kad visų rinkimuose dalyvaujančių asmenų atsakomybė - ir finansinė, ir dėl sąžiningos rinkimų kovos - būtų vienoda.

Per rinkimus nepartinių kandidatų konkurencija politinėms partijoms vienur ar kitur gali būti nemaža. Norą dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose kai kuriuose miestuose ir rajonuose pareiškė žinomi bei tam tikrose srityse nemažai nuveikę žmonės.

Tačiau rinkėjai turėtų prisiminti, kad kai kurių kandidatų pažadai per kelias dienas pakeisti šilumos kainas, išasfaltuoti kelius, nutiesti tiltus po rinkimų, deja, nepasitvirtins. Susidūrus su realybe viskas atrodo gerokai sudėtingiau. Savivaldybių tarybų nariais tapę stebukladariai atsisės į realias roges ir jų žadami stebuklai paprasčiausiai neįvyks.

- Nors virė karštos diskusijos, Seimas vis dėlto neįteisino galimybės tiesiogiai rinkti merus. Kokios įtakos tai turės artėjantiems rinkimams ir vėlesniam darbui savivaldybių tarybose?

- Neabejoju, kad tiesioginiai merų rinkimai prie balsadėžių būtų atvedę daugiau rinkėjų. Taip pat manau, jog įteisinus galimybę tiesiogiai rinkti miestų ar rajonų vadovus savivaldybių tarybose vyktų konkretesnis darbas. Be to, meru taptų žmogus, kuriuo rinkėjai labiausiai pasitiki.

Klausimą apie tiesiogiai renkamus merus pirmiausia reikia gerai aptarti: kokie bus jų įgaliojimai, kokią sprendimų priėmimo laisvę jie turės. Jeigu merus rinktume tiesiogiai, bet paliktume dabartinius įgaliojimus, miestų ar rajonų vadovai taptų mažų mažiausiai klounais.

Daug problemų

- Kaip rodo pastarųjų metų patirtis, rinkėjai vis pasyviau dalyvauja vietos valdžios rinkimuose. Kodėl vyrauja tokios tendencijos?

- Manau, šioje vietoje nemažą neigiamą įtaką daro ir žiniasklaida. Šiandien krašte atliekama tikrai daug gerų darbų. Tačiau vyrauja nuomonė, kad jie niekam nerūpi. Dažnai susiduriame su situacija, kai norėdami žiniasklaidoje paviešinti gerus darbus, esame prašomi susimokėti. Bet sunkmečiu savarankiškoms savivaldybių funkcijoms finansuoti skiriamos lėšos sumažintos apie 40 proc., todėl neturime tam pinigų. Taigi žmonės tarsi atgrasomi nuo teigiamo valdžios įvaizdžio, atliekamų gerų darbų. Vyrauja pesimistinės nuotaikos: "Ai, nesvarbu, ką išrinksime, visi jie tokie patys, pagal vieną kurpalių, blogiukai."

Štai ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis neseniai pasakė, kad kol alga valstybiniame sektoriuje tėra 5 tūkst. litų, į jį patenka vagys arba bepročiai. Šiandien kolektyve susėdę kalbėjome, jog reikėtų pasirinkti, prie kurios iš šių dviejų grupių galėtume save priskirti, nes Druskininkų savivaldybėje 5 tūkst. litų atlyginimo niekas negauna. Žinoma, tai juokas pro ašaras. Tačiau girdėdami tokias kalbas žmonės vėl susidaro įspūdį, kad jų interesams niekas neatstovauja, o jie patys valdžiai įdomūs tik tol, kol šią išrenka. Esą paskui ketverius metus savivaldybėse niekas nieko neveikia, vien kavą geria. Nerodyti tikro darbo ir pastangų yra ydinga.

- Savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai dažnai laikomi ir didžiosios politikos atspindžiu. Ar vietos valdžios rinkimai taps išbandymu ne vien savivaldos institucijoms, bet ir Vyriausybei bei valdančiajai koalicijai?

- Laikausi šiek tiek kitokios nuomonės. Mano galva, palyginti nedaug savivaldybių gyventojų apie vietinę valdžią sprendžia pagal centrinių politinių jėgų populiarumą. Galbūt didmiesčiuose tokių žmonių yra daugiau, tačiau vidutinėse ir mažesnėse savivaldybėse beveik nėra rinkėjų, kurie nepažinotų savo bendruomenės atstovų. Jei vietos politikas yra gerai užsirekomendavęs, net ir pakeitus šiam partiją žmonės nuo jo nenusisuktų.

- Ekonomikos sunkmetis bene skaudžiausiai palietė rajonų gyventojus. Kokios didžiausios problemos provincijoje? Ar jai užtenka Vyriausybės dėmesio?

- Dėmesys toks dalykas - kad kiek jo bebūtų, visada yra geriau, kai jo esama daugiau. O jeigu tas dėmesys dar būtų paremtas pinigais, tada būtų galima ką nors ir liaupsinti bei girti. Diskutuojame su Vyriausybe, susitinkame ir kalbamės su ministrais. Kai ką jiems pavyksta įrodyti, kai ko, deja, ne. Pavyzdžiui, neįrodome, kad savivaldybės, turėdamos tam tikro savarankiškumo švietimo ar socialinių reikalų srityse, galėtų rezultatyviau ir ekonomiškai naudingiau dirbti valstybės labui. Tačiau tikimės, jog ateityje į mūsų siūlymus bus labiau įsiklausoma.

Kiekvienoje savivaldybėje esama skirtingų problemų, bet pagrindiniai sunkumai daugumoje panašūs: nedarbas, emigracija, mokinių skaičiaus mažėjimas, dėl kurio reikia uždaryti mokyklas ir darželius. Energetikos aktualijos taip pat nedžiugina. Jei žmonių atlyginimai siektų bent po 3-4 tūkst. litų, už komunalines paslaugas, šildymą galėtume mokėti po 500-600 litų per mėnesį. Tačiau kai šilumos kaina sudaro 50-60 proc. viso gaunamo darbo užmokesčio, tai jau tampa katastrofa.

Nulinė reforma

- Lietuvoje nėra didesnio miesto, kurio vadovų - merų, vicemerų, administracijų direktorių - nebūtų kratę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai. Kaip vertinate tai, kad savivaldybių vadovai dažnai atsiduria teisėsaugos akiratyje?

- Kalbėti šiais klausimais labai sunku, tad nuo komentarų dažniausiai susilaikau. Be abejo, nėra gerai, kad savivaldybių vadovai atsiduria teisėsaugos akiratyje. Nenorėčiau spėlioti, ar viskas tikrai šimtu procentų yra taip, kaip iš pradžių įsivaizduojame. Juk mus pasiekia tik žiniasklaidos informacija, o ji ne visada atstovauja abiem šalims. Kad ir kaip būtų, manau, viskas bus išsiaiškinta ir triumfuos tiesa.

- Neseniai skelbtais tyrimo duomenimis, kas antras viešasis pirkimas buvo neskaidrus. Iš žiniasklaidos nuolat girdime apie panašius nusižengimus savivaldybėse. Ar vietiniu lygiu kaip nors bandoma užkirsti tam kelią?

- Neįsivaizduoju, kaip kas antras viešasis pirkimas gali būti neskaidrus. Pats nedalyvauju Druskininkų savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos veikloje, bet žinau šio darbo specifiką: kiek dirba specialistų, kaip viskas vyksta. Todėl man nesuprantama, kaip net ir norint galima neskaidriai atlikti viešąjį pirkimą. Mano nuomone, per pastaruosius 3-4 metus esame išdidinę šį baubą. Nenorėčiau tikėti, kad rezultatai yra tokie blogi, o neskaidrių viešųjų pirkimų mastas - toks didelis.

- Apskričių reforma teoriškai laikoma baigta nuo liepos mėnesio. Tačiau kaip yra iš tiesų?

- Savivaldybės, kalbant apie apskričių funkcijų perėmimą, nepajuto jokių papildomų galių ar sprendimo laisvių. Kaip buvo, taip ir liko. Ne tik mano, bet ir daugelio kitų savivaldybių vadovų, su kuriais teko kalbėtis, nuomone, ši reforma yra nulinė. Vienintelis pranašumas, kad žemėtvarkos skyriams, kurie anksčiau priklausė apskričių administracijoms, o dabar - Nacionalinei žemės tarnybai, suteikta daugiau įgaliojimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"