TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Stintų kyštelėjo ir krašto žvejai

2011 01 03 0:00
Lietuviškų stintų pardavėjai turėjo nedaug, todėl už kilogramą prašė nuo 12 iki 14 litų.
Mindaugo Milinio nuotrauka

Klaipėdos turguje trumpam pasirodė šviežių lietuviškų stintų. Tačiau krašto žvejų sugautų žuvelių skonį vėl teks pamiršti bent savaitei - dėl nepalankių oro sąlygų praėjusį savaitgalį žvejai į jūrą neplaukė.

Paskutinėmis gruodžio dienomis Klaipėdos turgavietėse jau buvo galima nusipirkti stintų. Žvejų tvirtinimu, daugiausia siūloma pirkti ne jų sugautų, o iš Latvijos atvežtų gerokai smulkesnių ir prastesnio skonio žuvelių. Tačiau greta mažyčių, mailiumi vadinamų latviškų stintų ant prekystalių gulėjo ir daug didesnės šviežais agurkais kvepiančios lietuviškos žuvys.

Tiesa, jų pardavėjai turėjo nedaug, todėl už kilogramą prašė nuo 12 iki 14 litų. Latviškų stintų tokį patį kiekį buvo galima įsigyti už 10-11 litų. "Latviškų stintų atsivežta daug, apie 200 kilogramų. O lietuviškomis prekiauja tik du pardavėjai: vienas atsivežė 17, kitas - 20 kilogramų. Jas parduos tuoj pat", - paskutinę praėjusių metų dieną LŽ sakė Naujasis turgus, UAB direktorius Liudas Butautas.

Latviškos žuvelės gausa mūsiškes nukonkuravo dėl nepalankių meteorologinių sąlygų. Beveik visą praėjusią savaitę Baltijos jūroje siautė audra. Savaitgalį šiaurės vakarų krypties vėjas buvo sustiprėjęs net iki 20 metrų per sekundę. "Tokiu oru į jūrą gali plaukti tik savižudis", - LŽ tikino Klaipėdos žvejai.

Lietuviai, per audrą neplaukiantys į jūrą, stebisi latvių drąsa. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkui Alfonsui Bargailai nuostabą kelia, kaip tokiomis nepalankiomis sąlygomis kaimynai drįsta plaukti žvejoti. "Ir dar pargabena laimikio! Gal jie drąsesni nei mes? Tačiau orai praėjusią savaitę tikrai nebuvo palankūs žvejybai: dieną pūtė stiprus vėjas, jūroje šėlo didelės bangos, todėl tinklus mesti pavojinga. Vėjas šiek tiek aprimsta naktį, tačiau ir tada šaltyje bei tamsoje žvejoti - ne pyragai. Be to, didieji stintų tuntai pasirodys tik sausio viduryje, kai joms bus laikas neršti. Tada kiekvienas galės įsitikinti, kad lietuviškos stintos ir daug didesnės, ir skanesnės, ir kvapnesnės", - sakė A.Bargaila.

Žiemą stintos iš Baltijos jūros šiaurės pro Kuršių marias migruoja į Nemuno deltą, kur yra jų nerštavietės. Prasidėjus tikrajam stintų sezonui jos iš pradžių būriuojasi jūroje ties Melnrage, netoli Klaipėdos uosto vartų. Vėliau šios žuvelės plaukia į Kuršių marias, iš kur pasiekia Juodkrantės, Preilos, o paskiausiai - Nidos krantus ir Nemuno žemupį. Tuo metu šviežiais agurkais kvepiančių žuvelių gaudyti ant Kuršių marių ir Nemuno deltos ledo suvažiuoja tūkstančiai mėgėjų iš visos Lietuvos.

Išlaikyti žmogų gali septynių centimetrų storio ledas. Didesnę nei penkių žmonių grupę - tik daugiau nei 12 cm storio ledas, o šiuo metu Kuršių marias dengia storesnė - jau per 20 centimetrų ledo danga, tad žvejoti nepavojinga. Tik stintos masiškai dar nesirodo...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"