TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Stipri grandis tarp Rytų ir Vakarų

2010 10 19 0:00
Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" vadovo S.Dailydkos teigimu, įmonė pajėgi Rytų-Vakarų kryptimi gabenti dvigubai daugiau krovinių nei iki šiol.
AB "Lietuvos geležinkeliai" archyvo nuotrauka

Rytoj Vilniuje prasideda dvi dienas truksiantis 53-iasis Geležinkelių transporto tarybos (GTT) posėdis. Jame dalyvaus 17 valstybių aukšto rango delegacijos. Apie geležinkelių transporto sistemą, Rytų-Vakarų koridoriaus plėtrą, svarbiausius projektus ir investicijas likus dienai iki posėdžio "Lietuvos žinios" kalbėjosi su bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" generaliniu direktoriumi Stasiu DAILYDKA.

- Rytoj Vilniuje prasideda GTT posėdis. Bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" šios tarybos darbe dalyvauja kaip stebėtoja. Kokių privilegijų tai suteikia?

- Į GTT posėdį, Lietuvoje rengiamą pirmą kartą, atvyksta 17 valstybių delegacijos, daugiausia - iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių. Jame taip pat dalyvaus Bulgarijos, Gruzijos, Latvijos, Suomijos, Estijos ir Lietuvos geležinkelių administracijos atstovai. Per posėdį bus aptariamos pagrindinės GTT veiklos kryptys: keleivių ir krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais koordinavimas, bendrojo prekinių vagonų parko naudojimo administravimas, vagonų naudojimo apskaita, tarpusavio atsiskaitymų už vagonų naudojimą administravimas, 1520 mm geležinkelio sistemos techninių standartų kūrimas ir 1520 mm geležinkelio vėžės sistemos bendros techninės politikos vykdymas. Tai, kad dalyvaujame šios organizacijos veikloje, mūsų bendrovei suteikia galimybę ginti savo interesus kilus tarptautiniam ginčui arba atsiradus komerciniams nesusitarimams, sklandžiai ir operatyviai vykdyti tarptautinius atsiskaitymus.

- Vienas svarbiausių uždavinių, kuriuos jums iškėlė Lietuvos Vyriausybė - sėkmingai integruotis į Europos geležinkelių transporto sistemą ir tinkamai išnaudoti Rytų-Vakarų transporto koridoriaus teikiamas galimybes. Kuo šis koridorius svarbus Lietuvai?

- Vadinamasis Rytų-Vakarų transporto koridorius yra svarbi Pietų Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir Azijos transporto centrų jungtis. Ji turi didelę reikšmę Lietuvos transporto politikai, todėl vienas pagrindinių mūsų uždavinių - naudotis šio koridoriaus pranašumais ir stiprinti jame savo pozicijas. Kaip įrodymas, kad neliekame nuošalyje, galėtų būti jau ne vienus metus sėkmingai funkcionuojantis bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos intermodalinio transporto projektas "Vikingas". 2008 metais Europos Komisijos jį pripažino gerosios praktikos pavyzdžiu. 2009-aisiais Europos intermodalinio transporto asociacija (EIA) "Vikingo" projektą įvertino nominacija "Geriausias intermodalinis transportas ir krovinių vežimo nuo A iki B paslaugų integracija".

Rytų-Vakarų transporto koridorius svarbus ir dėl to, kad stiprina transporto mazgus bei sudaro konkurencingas sąlygas plėtoti tarptautinį krovinių gabenimą geležinkeliais. Taigi svarbiausias šio projekto tikslas - sukurti stiprią transporto ir logistikos grandinę tarp Rytų ir Vakarų.

- Koks "Lietuvos geležinkelių" vaidmuo bendrame Rytų-Vakarų koridoriaus kontekste?

- Šiandien bendrovė Rytų-Vakarų kryptimis veža 30-35 mln. tonų krovinių per metus. Mes ir toliau dedame visas pastangas, kad sudarytume kuo geresnes ir patrauklesnes krovinių gabenimo sąlygas. Šiam tikslui pasiekti nuolat įgyvendiname įvairius projektus, o įdiegtos technologinės ir organizacinės priemonės jau dabar "Lietuvos geležinkeliams" Rytų-Vakarų kryptimi sudaro galimybę vežti dvigubai daugiau krovinių - iki 80 mln. tonų kasmet.

- Sutikite, norint sėkmingai integruotis į tarptautinį geležinkelių tinklą pirmiausia reikia susitvarkyti savo "kieme". Kokie svarbūs projektai pastaruoju metu buvo įgyvendinti Lietuvoje?

- Be abejo, siekiant būti konkurencingam ir pažangiam būtina nuolat judėti pirmyn ir pradėti nuo savo "daržo". Tai suprasdama bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" per keletą pastarųjų metų įgyvendino daug svarbių projektų: išplėtė pasienyje esančią Kenos geležinkelių stotį, modernizavo Vaidotų paskirstymo stotį, pailgino IX koridoriaus stoties kelius, atnaujino riedmenis, rekonstravo Kauno geležinkelio tunelį, įdiegė šiuolaikiškas telekomunikacijas, atliko nemažai kitų svarbių darbų. Verta pažymėti, kad Lietuvos geležinkelių infrastruktūrą 2011 metais papildys radijo ryšio sistema GSM-R. Ji svarbi, nes suteiks naujų techninių galimybių organizuoti ir reguliuoti traukinių eismą. Žinoma, labai svarbu ir tai, kad šių metų gegužę Lietuvoje iš mirties taško pagaliau pajudėjo bendro Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos projekto "Rail Baltica" statybos darbai.

- Kitas svarbus sėkmingos veiklos aspektas - investicijos. Kiek pinigų geležinkelių transportas pareikalavo šiais metais ir kokie investiciniai projektai numatomi ateityje?

- Įmonė turi aiškią investicijų politiką, paremtą tuo, kad visos numatytos lėšos būtų racionaliai panaudotos atnaujinant geležinkelių infrastruktūrą ir transporto parką, taip pat šiuolaikiškoms informacinėms sistemoms diegti. Noriu pabrėžti, kad bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" nesustos pusiaukelėje ir nemažins investicijų tempo. Vien iki šių metų pabaigos į geležinkelių sektorių bus investuota maždaug 621 mln. litų. Didžioji dalis šių lėšų atiteks IX transporto koridoriaus modernizavimui ir plėtrai.

Ypač daug dėmesio ir toliau bus skiriama projektui "Rail Baltica", taip pat Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtrai. Čia investicijų sulauks tiek geležinkelio stotys, tiek geležinkelio keliai, vedantys į Valstybinį Klaipėdos jūrų uostą.

Ne mažiau dėmesio bus skirta ir intermodaliniam transportui. Jau dabar pradėti konkretūs didelių intermodalinių terminalų Vilniuje ir Kaune statybos darbai. Kai jie bus baigti, pavyks išplėsti konteinerinių traukinių maršrutų geografiją ir gerokai pagerinti intermodalinius vežimus pagrindiniais tarptautiniais transporto koridoriais.

- Krizės laikotarpiu neretai kyla diskusijų, ar "Lietuvos geležinkeliai" vykdo tinkamą krovinių gabenimo tarifų politiką. Kokia ji yra šiandien ir ar pasitvirtina?

- Suprasdama, kad sunkmetis palietė faktiškai visas valstybes ir jų ekonomiką, bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" nei pernai, nei šiemet nedidino krovinių gabenimo per Lietuvą įkainių. Iš dalies dėl tokio sprendimo įmonei pavyko pasiekti, kad šiais metais geležinkelio transportu būtų vežama daugiau krovinių negu pernai. Tačiau labiausiai tai lėmė viso kolektyvo efektyvus darbas, tikslingai suplanuotos investicijos. Tai ir leido pasiekti teigiamų rezultatų.

- Kaip, žiūrint į praeitį, per pastaruosius 20 metų keitėsi Lietuvos geležinkeliai?

- Visko išvardyti, ko gero, būtų neįmanoma, tačiau faktas, kad per šį laikotarpį pavyko iš esmės pakeisti ir patobulinti geležinkelių infrastruktūrą. Kiekvienais metais neabejotinai gerėja linijų pralaidumas, stočių pajėgumas, leistinas traukinių greitis, svoris ir panašūs dalykai. Svarbu ir džiugiu, kad spartūs infrastruktūros atnaujinimo bei modernizavimo tempai išlaikomi iki šiol. Tai leidžia valstybės valdomai įmonei dirbti sėkmingai ir pelningai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"