TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Stiprybė ir sėkmė kyla iš tvirto šeimos pamato"

2007 04 11 0:00

Į Baltosios anketos klausimus atsako paramos ir labdaros fondo "Saulės smiltys" steigėja Marija DUBICKIENĖ

Labai džiaugiuosi, kad atsirado žmogus, kuris išdrįso viešai užduoti gana skaudžius mums visiems klausimus ir privertė susimąstyti apie savo indėlį į tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje. Tikiuosi, kad daugelis mūsų susimąstys apie tai, kas vyksta ir kaip galėtų prisidėti, kad gyvenimas Lietuvoje pagerėtų visiems. Atsakydama į klausimus, tikrai ilgai galvojau ir stengiausi perteikti savo susirūpinimą. Viliuosi, kad yra ir daugiau panašiai mąstančiųjų, ir galbūt tuomet galėsime drauge keisti savo aplinką.

1. Kokią Lietuvą norėtumėte matyti po šimto metų? Kokie visuomenės raidos principai (ar įstatymai) galėtų padėti to siekti?

Po šimto metų eidama gatve norėčiau matyti besišypsančius ir laimingus žmones, kurie būtų tikri dėl savo ir artimųjų ateities. Vaikai būtų saugūs ir mylimi, seneliai džiaugtųsi gyvenimo pilnatve. Sąvoka "socialiai remtini" būtų praeities liekana. Ir visi sakytume: mes esame lietuviai....

Tikiuosi, kad po šimto metų Lietuva bus švaresnė ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Vaikštant miesto gatvėmis akių nebadys besimėtančios šiukšlės, duobėti keliai, nušiurę pastatų fasadai. Viliuosi, jog daugiau "švaros" ir skaidrumo atsiras ir mūsų politikoje. Sumažės korupcijos mastas, o žmonių pasitikėjimą gavę ir į valdžią atėję asmenys dirbs ne dėl savo, bet ir dėl visuomenės gerovės.

Tikiuosi, kad daugiau svarbos įgaus šeimos samprata. Tėvai daugiau laiko skirs savo vaikams, artimiesiems. Šeima taps pagrindine ir stipriausia visuomenę jungiančia dalimi - ugdančia ir skiepijančia pamatines moralines vertybes. Pradedant nuo šeimos institucijos stiprinimo, sudarant sąlygas tėvams ir mamoms daugiau laiko praleisti šeimoje, bus užauginta nauja karta, kuri iš tiesų mokės nuoširdžiai šypsotis...

2. Ar jaučiatės esanti Lietuvos bendruomenės nare? Ar galėtumėte su pasididžiavimu ištarti - "Aš esu lietuvė ir tuo labai didžiuojuosi? ir kodėl?

Aš jaučiuosi Lietuvos bendruomenės nare. Ir tuo labai didžiuojuosi. Tikiu mūsų valstybės ateitimi. Žaviuosi jos kultūra, tradicijomis, gamta. Čia mano šeima, čia augau aš, čia auga ir mano vaikai. Drąsiai galiu pasakyti: aš esu čia laiminga!

3. Ar Jus tenkina Lietuvos valstybės kultūros politika? Kas joje, jūsų nuomone, keistina?

Iš tiesų didžiavausi, kai režisierius Arūnas Matelis, stovėdamas šalia garsiausių pasaulio kino menininkų, atsiėmė prestižinį Oskaro apdovanojimą už savo sukurtą filmą. Tai tik įrodo, kad Lietuvoje yra labai daug gabių ir talentingų menininkų, savo kūryba garsinančių Lietuvos vardą pasaulyje, žavinčių ne tik lietuvius, bet ir užsieniečius. Deja, liūdna, kad tai tik pavieniai savo profesijos fanatikai, o ne nuosekli, tikslą turinti kryptinga kultūros politika.

4. Ar Jus tenkina Lietuvos valstybės švietimo politika? Kas joje, Jūsų nuomone, keistina?

Ar mane tenkina švietimo sistema? Nėra taip paprasta atsakyti, tačiau esu tikra dėl vieno dalyko: tikrai nenorėčiau keistis vietomis su nė vienu šiuolaikiniu dvyliktoku jo egzaminų dieną! Aš, kaip mama, su nerimu laukiu tos dienos, kai man reikės ieškoti korepetitorių savo vaikams, kad užtikrinčiau jiems gerą išsilavinimą. Tad manęs netenkina dabartine švietimo sistema.

Iki šiol nėra tinkamai suformuoto ugdymo turinio, iš vaikų reikalaujama "iškalti" teoriją, o reikėtų daugiau mokyti, kaip mokytis, kaip susirasti reikalingą informaciją, kaip ją naudoti praktikoje. Per mažai dėmesio skiriama pilietiniam ir tautiniam ugdymui, profesiniam informavimui. Profesinio ugdymo sistemoje būtina kaita. Skamba nelogiškai, kai norint dirbti pardavėja ar sekretore reikia baigti universitetą.

Sutinku, kad tik eksperimentuojant galima rasti tinkamiausią sprendimą, tačiau kam mums išradinėti "dviratį" ir "kankinti" savo vaikus, kai kitose šalyse jau yra sukurtos efektyvios švietimo sistemos. Galbūt vertėtų pripažinti savo negebėjimą įdiegti mokslinių žinių į praktiką ir kviesti ekspertų, kad šie padėtų sutvarkyti švietimo sistemą?

5. Kokių permainų Lietuvos Valstybės strategijoje reikėtų pageidauti, norint susigrąžinti masiškai į Vakarus emigruojančią jaunąją Lietuvą?

Suteikime jaunimui stabilumo, duokime garantijų dėl rytojaus, ir jie sugrįš.

Bet vis dėlto kalbėti reikėtų ne tik apie tai, kaip susigrąžinti išvažiavusiuosius, bet ir apie tai, kaip sustabdyti išvykstančiuosius. Jaunimui būtina sudaryti lengvesnes sąlygas įsitvirtinti. Jiems reikia ne vien didesnių atlyginimų, bet ir galimybių kurti savo verslą, įgyvendinti savus sumanymus, įsigyti nuosavą būstą. Jei viskas būtų gerai čia, niekas nevažiuotų kitur.

6. Lietuva dažnai įvardijama kaip šalis, pirmaujanti pagal savižudybių skaičių. Kodėl taip yra ir ką daryti, kad būtų kitaip?

Žiūrėdama žinias, retai kada išgirstu ką nors džiugaus. Tai atspindi mūsų kasdienybę. Aplink vien nelaimės, liūdesys... Ir vis didėjanti neviltis.

Didelę įtaką daro, tėvai, šeima, mokykla. Tai institucijos, turinčios duoti tvirtus moralinius pagrindus. Deja, tėvų paliktų vaikų vis daugėja. O švietimo sistema! Patyčios mokykloje, vis didėjantis paauglių nusikalstamumas jau nieko nestebina. Mokyklose trūksta psichologų ir socialinių pedagogų, vaiko socialinių problemų sprendimui neskiriamas dėmesys. Esame sukūrę tokią sistemą, kuri palaužia mūsų vaikus ir verčia juos imtis radikaliausių priemonių - savo noru išeiti iš gyvenimo.

Jaunimas, užuot džiaugęsis gyvenimu, yra priverstas nuolat nerimauti dėl nežinomybės ateityje. Stabilumo trūkumas brendimo laikotarpiu ir yra vienas veiksnių, kodėl mes pirmaujame pagal savižudybių skaičių. Abejingumas savo artimui skatina vešėti žiaurumą, šaltumą ir nenorą matyti kito nelaimės.

7. Ar Jus tenkina tai, kaip Lietuva suvokia ir pateikia save žiniasklaidoje ir televizijoje?

Vienareikšmiškai galiu atsakyti - ne! Kažkodėl nuolat afišuojame visas savo blogybes ir neparodome pačių geriausių savybių. Toks savikritiškumas kenkia mums patiems ir gadina mūsų įvaizdį tiek saviškių akyse, tiek tarptautinėje aplinkoje.

Mes turime kuo pasigirti - gamta, istorija, architektūriniais paminklais, folkloru, menu - ir nereikia viso to vengti ar nutylėti. Galbūt nuolat kartodami, kad esame geri ir verti pagarbos, vieną dieną patys tuo patikėsime ir iš tiesų tapsime labiau susitelkę ir kartu dirbantys dėl savęs ir dėl savo šalies.

8. Kokios lietuvio nacionalinės savybės Jums atrodo gražiausios, o kokios ne? Lietuvos žmonių moralė, sąmoningumas ir patriotizmas: diagnozė ir perspektyvos.

Lietuviai yra atkaklūs, darbštūs ir išradingi, pasižymi tėvynės nostalgija - mes linkę grįžti namo. Turime tvirtai įaugusias šaknis. Pasaulyje vykstantys globalizacijos procesai palietė ir mus: dalis pernelyg lengvai perėmė vakarietiškas tradicijas ir primiršo lietuviškus papročius, tačiau tikiuosi, kad sugebėsime susigrąžinti pagarbą sau, kaip lietuviams, ir didžiuosimės garbinga istorija, tuo, kad sugebėjome išlikti per okupaciją ir išsaugoti savo identitetą, didžiuosimės viena seniausių kalbų Europoje. "Lietuviais esame mes gimę - lietuviais turime ir būt!"

9. Lietuvos kultūros, istorijos ar visuomenės veikėjas, kuris yra Jums autoritetas? Ir kodėl?

"Gerumas tas gyvenimas, gerumas..." Man autoritetas yra šių eilučių autorius - MAIRONIS. Tai žmogus, visuomet nešiojęs šilumą širdyje ir nebijojęs to parodyti. Jis mylėjo Lietuvą ir stengėsi tos meilės išmokyti kitus. Būdamas kunigu turėjo galimybę skleisti savo pažiūras plačiai auditorijai. Savo poezijoje jis daug dėmesio skyrė Lietuvos grožiui ir tautos dvasiai. Jis skleidė šviesą ir viltį dėl geresnės ateities net ir sunkiais šaliai laikais.

10. Kokiais moraliniais principais vadovaujatės savo gyvenime?

Nuo pat mažumės man buvo įskiepytas darnios ir stabilios šeimos modelis. Mano tėvai gyveno laikydamiesi dešimties Dievo įsakymų. Mane ugdė būti savarankišką ir atsakingą už save ir aplinką. Būdama mama stengiuosi perduoti šias vertybes savo vaikams. Aš tikiu, kad kiekvienas iš mūsų turi stengtis gyventi taip, kad ir ateinančioms kartoms nebūtų gėda prisiminti savo protėvių.

Žmogus iš kitų gyvybės formų žemėje išsiskiria tuo, jog turi žmogiškumo: jis rūpinasi silpnesniaisiais ir jaučia atsakomybę už savo poelgius. Jis gali pasidalyti savo šiluma ir meile, ją išreikšdamas bendravimu. Šiuolaikinės technologijos neturi užgožti gyvo žodžio. Negalima užsidaryti abejingumo ir užimtumo kiaute ir gyventi tik dėl savęs. Reikia niekada nepamiršti, jog stiprybė ir sėkmė kyla iš tvirto šeimos pamato. Darni šeima - sėkmingos integracijos į visuomenę raktas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"