TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Stojo ginti sunkiai sergančių vaikų

2013 05 17 7:54
E.Žakario (dešinėje) nuomone, sunkų neįgalumą turintys vaikai neturėtų būti skirstomi į kategorijas, nes visiems jiems reikia suaugusiųjų pagalbos. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Grupė Seimo narių siūlo nebeskirstyti sunkų neįgalumą turinčių vaikų į sunkius ir ne tokius sunkius neįgaliuosius.

Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pakeitimo projektą, kurį įgyvendinti šalies biudžetui kainuotų apie 5 mln. litų kasmet, Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai Edvardas Žakaris, Valerijus Simulikas ir Edmundas Jonyla. Priėmus įstatymo projektą, vaikai, kuriems jau nustatytas sunkus neįgalumo lygis, nebūtų dar kartą skirstomi į kategorijas. Specialiųjų nuolatinės slaugos poreikių lygis sunkios negalios vaikams būtų nustatomas privalomai. Pataisų autorių nuomone, tai sudarytų sąlygas vaikus, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, prižiūrėti namuose, nes jiems kas mėnesį būtų mokama 2,5 bazinių pensijų - 900 litų - dydžio išmoka. Taip pat vienas iš tėvų, namuose prižiūrintis neįgalų vaiką, valstybės lėšomis būtų draudžiamas valstybiniu socialinių pensijų draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu.

Ne pavienės šeimos

Seimo narys E.Žakaris LŽ sakė siekiantis tėvams sudaryti visas įmanomas galimybes sunkiai sergančius vaikus prižiūrėti namuose. "Iš pradžių į mane kreipėsi viena šeima, auginanti neįgalų vaiką. Nors vaiko inkstai nefunkcionavo, jam nebuvo pripažintas specialiosios nuolatinės slaugos poreikis. Tad tėvai buvo priversti dirbti, nes pinigų reikėjo ir nuolatinėms kelionėms į gydymo įstaigas, ir paties vaiko poreikiams tenkinti, taip pat vaistams. Iš pradžių maniau, jog tai pavienis atvejis, tačiau pradėjęs labiau domėtis supratau, kad tokių šeimų yra tikrai nemažai", - kalbėjo E.Žakaris.

Seimo narį stebina, kad šiuo metu specialusis nuolatinės slaugos poreikis vaikams nustatomas remiantis tokiais pačiais kriterijais, kaip ir suaugusiesiems, nors, esant analogiškam neįgalumo lygiui, vaiko galimybės pasirūpinti savimi gerokai mažesnės nei suaugusiojo. "Vaikai dar neturi socialinių įgūdžių, tad jiems reikia kur kas daugiau priežiūros, be to, jiems reikalingas ugdymas", - įsitikinęs E.Žakaris.

Jautė skriaudą

Sunkų neįgalumą turintį sūnų auginanti vilnietė Neringa V. LŽ teigė, kad jų šeima jaučiasi diskriminuojama. Moteris pasakojo nuėjusi kryžiaus kelius, kol išsireikalavo, kad jos vaikui būtų skirta specialioji nuolatinė slauga. Pasak berniuko mamos, beveik nuo pat kūdikystės neįgalus sūnus visą laiką mažai judėjo. Tačiau jai pamažu pavyko jį išjudinti, išmokyti žengti keletą žingsnių, ką nors paimti į ranką. Todėl kai prieš kelerius metus buvo sprendžiama, ar neįgaliam vaikui skirti slaugą, buvo nutarta, kad ji nereikalinga. "Taip ir nesupratau, kodėl buvo pripažinta, kad mano vaikas kažkiek sugeba pats apsitarnauti. Daugybę kartų važiavome pas įvairius gydytojus, kol buvo pripažinta, kad sergantis sūnus iš tikrųjų turi būti slaugomas", - pasakojo Neringa V.

Moteris neslėpė, kad iki to laiko, kol jos sūnui nebuvo skirta slauga, jos mintys ir darbe nuolat sukosi apie namuose paliktą vaiką. "Ir dabar pažįstu kelias motinas, auginančias sunkų neįgalumą turinčius vaikus, bet niekaip negalinčias išsireikalauti, kad jiems būtų skirta slauga. Žinau, kad jos jaučiasi nuskriaustos", - atviravo moteris.

Prirašyta aibė raštų

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Viltis" Marijampolės padalinio vadovė Marija Ražinskienė, auginanti neįgalų vaiką, LŽ teigė, jog neįgaliųjų organizacijos prieš keletą metų kreipėsi į Seimą bei kitas institucijas, kad būtų pakeisti kriterijai, ir pagal juos vaikų neįgalumas nebūtų skirstomas į lygius. "Beveik nėra skirtumo, ar vaikas turi visišką, ar sunkią, ar vidutinę negalią. Visiems jiems vienodai reikalinga slauga, nes tokio vaiko nepaliksi vieno namuose. Ir išmokos šiuo metu labai skirtingos. Vieni gauna tik šalpos pensiją, kitiems mokami ir slaugos pinigai - 765 litai", - kalbėjo M.Ražinskienė. Pasak jos, būtina, kad sunkiai neįgalius vaikus auginantiems tėvams laikas, kurį jie praleidžia slaugydami vaikus, būtų įskaitomas į darbo stažą, nes slaugymas taip pat yra darbas. "Kiek prirašėme raštų, įvairių peticijų, iki šiol tai buvo bergždžias darbas", - tvirtino M.Ražinskienė.

Tūkstančiai vaikų

Šiuo metu Lietuvoje gyvena 2463 vaikai, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, tačiau tik 1049 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jų tėvai gauna slaugos išmokas. Įgyvendinus siūlomas Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pataisas, preliminariais skaičiavimais, iš valstybės biudžeto šalpos išmokoms kasmet papildomai reikėtų apie 5 mln. litų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdininkai nuo komentarų dėl Seimo narių parengto įstatymo pataisų projekto kol kas susilaiko. Ministrės Algimantos Pabedinskienės patarėja ryšiams su visuomene Vaida Vincevičiūtė paaiškino, kad pernai sudaryta tarpžinybinė darbo grupė parengė specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų ir nustatymo tvarkos projektą, kuriuo siūloma specialiuosius poreikius tiek vaikams, tiek suaugusiesiems nustatyti atsižvelgiant ne tik į asmens sveikatos būklę, bet ir asmens gebėjimus, socialinių paslaugų poreikį bei kitus socialinius faktorius. "Šiuo metu minėtas projektas išbandomas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje. Gavus apibendrintus rezultatus, bus parengtas ir pateiktas derinti galutinis projektas", - teigė V.Vincevičiūtė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"