TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Strasbūras dėl Nukryžiuotojo persigalvojo

2011 03 19 0:00

Europos Žmogaus Teisių Teismas pakeitė prieš pusantrų metų savo paskelbtą sprendimą ir pripažino, kad Nukryžiuotojo atvaizdas mokyklose nepažeidžia žmogaus teisių.

Nukryžiuotojo atvaizdas Italijos valstybinių mokyklų klasėse galės būti demonstruojamas be jokių apribojimų. Tokį verdiktą vakar paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija. Šis sprendimas galutinis ir neskundžiamas. Italijos pergale Strasbūre džiaugiasi ir Lietuva, šioje byloje dalyvavusi trečiosios šalies teise.

EŽTT konstatavo, kad religinių simbolių naudojimas mokymo įstaigose nepažeidžia Žmogaus Teisių Konvencijos. Kolegijos teigimu, šis klausimas patenka į valstybės vidaus politikos sritį.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius vakar teigė, kad galutinė teismo pozicija atitinka tą, kurios laikosi Lietuva. "Tačiau tai nereiškia, kad Nukryžiuotieji turi atsirasti visur, kur jų nebūdavo. Tai yra asmeninis, bendruomenių ir politinio apsisprendimo reikalas", - sakė ministras.

Stojo Italijos pusėn

2009 metų lapkričio 3 dieną EŽTT, nagrinėdamas vadinamąją Nukryžiuotojo bylą (Lautsi prieš Italiją), nusprendė, kad privalomas Nukryžiuotojo demonstravimas valstybinių mokyklų klasėse pažeidžia tėvų teisę mokyti vaikus pagal savo įsitikinimus, taip pat mokinių teisę į religijos laisvę, apimančią ir teisę neišpažinti religijos.

Toks EŽTT sprendimas papiktino ne tik Vatikaną. Nepasitenkinimo banga kilo visoje Italijoje, o Lenkija ir Slovakija pareiškė nepritariančios tokiam sprendimui. Tokią poziciją išsakė ir Lietuva.

2010-ųjų sausį politinę paramą Italijai, apsisprendusiai skųsti EŽTT sprendimą, išreiškė Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK). Jo nuomone, teismo verdiktas suteikia privilegiją nenorintiesiems religinės kultūros simbolių viešose institucijose, nepagrįstai iškelia jų teises ir varžo kiekvienos valstybės nuožiūros laisvę reglamentuoti sąžinės ir religijos klausimus atsižvelgiant į jos individualų kultūrinį, istorinį ir religinį kontekstą. URK pritarė Užsienio reikalų ministerijos pozicijai, kad Lietuva, remdama Italiją, šioje byloje dalyvautų trečiosios šalies teisėmis.

Tokia galimybė atsirado patenkinus Italijos prašymą perduoti Nukryžiuotojo bylą EŽTT Didžiajai kolegijai. Teismas leido Lietuvai šiuo klausimu pateikti savo pastabas.

Palaikė Bažnyčia

Valdžios ryžtą palaikyti Italiją teisme pasveikino Katalikų bažnyčios hierarchai. "Toks teismo sprendimas sukuria pavojingą precedentą, kai tarptautinės institucijos primeta kultūrų ir tradicijų įvairove pasižyminčioms valstybėms bei visuomenėms tam tikrą "uniforminę" vertybių sistemą, atspindinčią tik vienos pakraipos pasaulėžiūrą", - viešame laiške pareiškė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Dvasininko teigimu, "individualios žmogaus teisės neturi būti įgyvendinamos paneigiant tautos ar bendruomenės teisę puoselėti ir augančiai kartai perduoti jos identitetą, sudarantį kultūrinį bei tradicinį paveldą". "Europa gali išlikti tik jei bus gerbiama ją sudarančių tautų laisvė puoselėti savo kultūrą ir krikščioniškas kultūros šaknis", - pabrėžė S.Tamkevičius.

Sena byla

Nukryžiuotojo istorija prasidėjo beveik prieš dešimtmetį. Italei Soile Lautsi, kurios du sūnūs lankė netoli Venecijos esančio Abano Terme miestelio mokyklą, nepatiko, kad kiekvienoje klasėje yra po Nukryžiuotąjį. Dėl to ji pasiskundė mokyklos vadovams. Kai šie atsisakė nuimti kryžius, S.Lautsi kelerius metus kovojo Italijos teismuose, kol galiausiai kreipėsi į Strasbūro teismą.

S.Lautsi advokatas Nicola Paoletti tikino, kad jo klientė yra pasaulietė, bet ne ateistė. "Ji niekada nieko nesakė prieš katalikų religiją. Ji tik nori, kad jos vaikai būtų ugdomi laikantis pasaulietiškumo principų", - sakė N.Paoletti. Jo teigimu, vaikai "viešose mokyklose mano, kad valstybė susitapatina su religija, ir jeigu jie nėra katalikai, jaučiasi esantys mažuma ir dėl to nukenčia".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"