TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Strategija: milijardinės investicijos leis taupyti po 3-4 mlrd. litų kasmet

2012 04 25 16:24

Per beveik dešimtmetį planuojamos 22-27 mlrd. litų vertės valstybės, Europos Sąjungos ir privataus kapitalo investicijos kasmet Lietuvai leis sutaupyti po 3-4 mlrd. litų, išleidžiamų energijos išteklių importui. Tokia prognozė pateikiama naujojoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje.

Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje, kurią trečiadienį posėdyje svarsto Vyriausybė, teigiama, kad iki 2020 metų įgyvendinus strategijoje numatytas iniciatyvas, bus užtikrinamas patikimas energijos tiekimas bei stabilesnės ir konkurencingos kainos.

"Strategijoje numatytų iniciatyvų, reikalingų energetinei nepriklausomybei pasiekti, įgyvendinimas valstybės sektoriui kainuotų 11–13 milijardų litų, įskaitant valstybės įmonių lėšas, Europos Sąjungos struktūrinius fondus ir kitą tarptautinę paramą. Papildomi 11–14 milijardų litų būtų skiriami privačių investuotojų. Šios investicijos kasmet leis sutaupyti po 3–4 milijardus litų, išleidžiamų energijos išteklių importui (dabartinėmis kainomis tai sudaro 3–4 proc. BVP)", - teigia Energetikos ministerija.

Be to, įgyvendinus numatytas iniciatyvas, kiekvienam namų ūkiui kasmet apie 500 litų sumažės šildymo kaštai, bus sukuriama 5–6 tūkst. nuolatinių darbo vietų energetikos sektoriuje, investicijos skatins ekonomiką statybų ir paslaugų sektoriuose, rašoma dokumente.

Pasak strategijos, 1000 megavatų galios elektros jungtis su Lenkija "LitPol Link1" iki 2020 metų Lietuvoje kainuos 485 mln. litų, o papildoma antroji 700–800 MW jungtis "LitPol Link 2", kurią numatoma nutiesti iki 2018 metų, - dar 380 mln. litų.

700 megavatų galios Lietuvos–Švedijos elektros jungtis "NordBalt" kaina Lietuvoje – iki 800 mln. litų.

Lietuvai siekiant atsijungti nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS elektros energetikos sistemos, reikėtų statyti papildomą keitiklį pasienyje su Kaliningrado sritimi - jis būtų statomas, priklausomai nuo Rusijos sprendimo dėl srities darbo sinchroniniu ar asinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais. Galimo keitiklio pasienyje įrengimo projektas kainuotų apie 250 mln. litų.

"Tačiau jei bus sutarta su Rusija, kad Kaliningrado sritis kartu su Baltijos šalimis jungtųsi prie Europos rinklų darbui sinchroniniu režimu, papildomo keitiklio įrengti nereikėtų", - rašoma strategijoje.

Be to, Lietuva stiprins savo elektros vidaus tinklą, reikalingą sinchroniniam darbui su Europos tinklais ir stabiliam Visagino atominės elektrinės veikimui, todėl perdavimo tinklams stiprinti šiaurės–pietų kryptimi reikės dar 300–700 mln. litų.

"Visoms elektros energetikos sektoriaus svarbiausioms iniciatyvoms įgyvendinti iki 2020 metų reikės 13–14 mlrd. litų investicijų (įskaitant valstybės įmonių lėšas, Europos Sąjungos struktūrinius fondus ir kitą tarptautinę paramą). Sinchroniniam darbui su Europos tinklais užtikrinti ir Visagino atominės elektrinės statybai yra skiriamas aukščiausias prioritetas", - rašoma strategijos projekte.

Didinant efektyvumą šilumos sektoriuje, Energetikos ministerijos vizija iki 2020 metų yra 30–40 proc. sumažinti šilumos energijos vartojimą pastatuose, daugumą jų renovavus. Tokiu atveju sumažės šilumos gamybai skirtų dujų vartojimas, todėl kasmet šalis sutaupys po daugiau kaip 400 mln. litų, o gyventojai - apie 600 mln. litų.

"Pastatų renovacijos darbams reikės apie 5–8 mlrd. litų. Renovavimo darbai bus finansuojami valstybės, Europos Sąjungos fondų ir gyventojų lėšomis. Planuojama, kad šios investicijos atsipirks per 10 metų", - rašo dokumento autoriai.

Anot strategijos autorių, šiuo metu didžioji dalis Lietuvoje suvartojamo kuro ir energijos yra importuojama, o sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuva nebepajėgia patenkinti savo elektros energijos poreikių konkurencingomis kainomis. Be to, elektros tinklai nėra sujungti su Europos elektros energetikos sistemomis, todėl importuoti elektrą Lietuva gali tik iš kelių valstybių.

"2020 metais ne mažiau kaip pusė reikalingos energijos bus pagaminama šalies viduje, o trūkstami energijos ištekliai – importuojami iš skirtingų šaltinių. Nauji elektros energijos gamybos pajėgumai bei elektros ir dujų jungtys su ES tinklais užtikrins pakankamą energijos paklausos šalies viduje tenkinimą ir leis pasinaudoti visais ES vieningos energijos rinkos teikiamais privalumais", - teigiama strategijoje.

Tarp didžiausių Lietuvos planuojamų energetikos projektų - naujos atominės elektrinės statybos, suskystintų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimas su Europos šalių elektros tinklais, dujotiekis su Lenkija, požeminės dujų saugyklos statybos.

Seimas pernai lapkritį grąžino Vyriausybei taisyti naująją strategiją, kuri nustato pagrindinius Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus bei jų įgyvendinimo kryptis iki 2030 metų bei nubrėžia energetikos sektoriaus viziją iki 2050 metų.

Patvirtinus Nacionalinę energetikos strategiją Seime, būtų rengiamas ir tvirtinamas Strategijos įgyvendinimo planas, kuriame bus konkretizuojamos Strategijos įgyvendinimo nuostatos ir konkretūs projektai, numatomi investiciniai poreikiai.

Šiuo metu galiojanti Nacionalinė energetikos strategija buvo patvirtinta 2007 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"