TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Strategija - sau, mityba - sau

2008 02 28 0:00
Nesveikas maistas dažnai tampa antsvorio ir ligų priežastimi.
AFP/Scanpix nuotrauka

Už valstybinę maisto ir mitybos strategiją atsakingi valdininkai vardija vykdomas ar jau įvykdytas užduotis. Tačiau mokslininkų duomenys rodo, kad gyventojų sergamumas nuo mitybos priklausančiomis ligomis didėja.

Siekiant pagerinti mitybą 2003-2010 metus apimančioje strategijoje užsibrėžta Lietuvos gyventojus aprūpinti kokybišku geriamuoju vandeniu, skatinti kūdikių maitinimą motinos pienu, sveikos gyvensenos mokymą integruoti į ugdymo įstaigų programas, kiekvienoje mokykloje vaikams sudaryti galimybę gauti karšto maisto, skatinti pieno naudojimą jose, įvesti tris savaitines kūno kultūros pamokas, mažinti valgomosios druskos kiekį pramoniniuose maisto produktuose ir kt. Iki 2010-ųjų norima sumažinti antsvorio sukeliamas bėdas. Tam reikia, kad Lietuvos gyventojų vidutinis kūno masės indeksas būtų 21 kg/m2.

Strategijos įgyvendinimą vakar apžvelgęs Nacionalinės sveikatos tarybos narys Rimantas Stukas tik sausai konstatavo, esą tai daroma laikantis grafiko, tik štai moksliniams tyrimams skirta nepakankamai lėšų. Tačiau rezultatus vertinusios Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto mokslininkės dr. Janinos Petkevičienės duomenys parodė, kad strategija ir gyvenimas suka skirtingais keliais.

Daugėja nutukėlių

Anot mokslininkės, didžiausi Lietuvos žmonių mitybos pokyčiai įvyko 1994-1998 metais, vėliau mityba kito nežymiai. Tyrimai rodo, kad gyventojai daugiau valgo šviežių vaisių, daržovių, aliejaus. Tačiau prieš kurį laiką sumažėjęs sviesto vartojimas vėl išaugo, be to, ne visi gyventojai naudojasi galimybe rinktis joduotą druską. Maistui naudojama 1,5 karto daugiau riebalų nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Pusantro karto daugiau nei reikėtų suvartojama sočiųjų riebalų rūgščių, o druskos - net 2 kartus.

Mokslininkės duomenimis, per dešimtmetį vyrų nutukimo rodikliai pašoko dvigubai. Stebina, kad daugėja nutukėlių tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių stipriosios lyties atstovų. Panašias tendencijas, anot J.Petkevičienės, galima matyti nebent besivystančiose šalyse.

Tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių Lietuvos moterų antsvorio turinčių yra du kartus mažiau nei menko išsilavinimo moterų kategorijoje. "Dabar daugiau nei 60 proc. rajonų vyrų ir moterų turi per didelį svorį. Iki 2010-ųjų užsibrėžto kūno masės indekso tikrai nepasieksime", - konstatavo J.Petkevičienė.

Negauna patarimų

Jos teigimu, be mokymų įstatymai neduoda naudos. Lietuvos gyventojai maitinasi nesveikai, tad sunku tikėtis lėtinių neinfekcinių ligų sumažėjimo. Duomenys rodo, kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, susijusių su mityba, auga. Vyrų, sergančių arterine hipertenzija, taip pat daugėja. Šiandien net 70 proc. rajonuose gyvenančių vyrų skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu.

Deja, daugelis žmonių negauna konkrečių patarimų dėl sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo. Sveikatos ugdymo situaciją mokslininkė įvertino kaip labai blogą.

Trūksta tyrimų

Gėdingu faktu J.Petkevičienė pavadino tai, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį nebuvo atlikta moksleivių mitybos tyrimų, remiamasi tik teoriniais skaičiavimais. Todėl šiandien nėra kaip paneigti duomenų, ligų paplitimu Lietuvą gretinančių su Rusija ar Turkmėnija.

Esami moksleivių gyvensenos tyrimai rodo, kad pagal šviežių daržovių ir vaisių vartojimą velkamės Europos šalių uodegoje. Džiugina tik tai, kad Lietuvos vaikai nepirmauja pagal išgeriamos kokakolos kiekį, tik 4 proc. mergaičių ir 10 proc. berniukų turi per didelį svorį.

Pinigai plaukia kitur

Strategijos įgyvendinimą koordinuojančios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sekretoriui Romualdui Sabaliauskui beliko prisipažinti, kad pats patenka tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių vyrų su antsvoriu, ir kad jie nežino, kaip planuoti mitybą. Kaip didesnį strategijos įgyvendinimo laimėjimą sekretorius įvardijo "pagerėjusią žindymo situaciją".

R.Sabaliauskas tikino kreipsiąsis, kad atsakingos institucijos inicijuotų nemokamą mokinių maitinimą vaisiais, o gamybininkai produktams naudotų mažiau riebalų ir druskos.

Pasak SAM sekretoriaus, sveikatos ugdymą gerinančių sveikatos biurų steigimas stringa dėl savivaldybių kaltės. A.Sabaliausko teigimu, papildomai skirtų 14 mln. litų jos nenori skirti visuomenės sveikatos reikmėms, gautus pinigus "nuplukdydamos" kitur.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"