TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Streiko grūdą pasėjo politikavimas

2015 09 02 6:00
Daliai lenkų moksleivių tėvų žadant šiandien neleisti savo atžalų į mokyklas, valdžios atstovai teigia, kad vaikai daromi politinių žaidimų įkaitais. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Diskriminuojamos pasijutusios tautinių mažumų mokyklos, pirmiausia – lenkų, senuosius mokslus metus birželį palydėjo mitingais, streikais, peticijomis ir maldomis. Naujasis mokslo metų sezonas pradedamas lygiai taip pat – protesto akcijomis.

Kai kurios sostinės, Vilniaus, Šalčininkų ir Trakų rajonų tautinių mažumų mokyklos šiandien mokinių nesulauks. Į pamokas jų neišleis tėvai, inicijuojantys vienos dienos streiką galbūt pažeidžiamoms savo atžalų teisėms į švietimą ginti. Ugdymo įstaigoje šiandien nebus ir protestą remiančio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderio europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio sūnaus.

Politikas vakar tikino, esą streiką rengia ne LLRA, bet neslėpė, kad jį „labai stipriai palaiko“. Tautinių mažumų atstovų reikalavimai nekinta jau kelerius metus. Svarbiausi – panaikinti suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą ir padidinti mokinio krepšelį tautinių mažumų mokyklose.

Seimo nariai tokius užmojus vadina politikavimu, o kategoriškus reikalavimus – nerealiais.

Mokyklų administracijos neprisidėjo?

Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo atstovės Danutos Narbut teigimu, streiką organizuoja tėvai, todėl nežinoma, kiek mokyklų ir vaikų protestuos.“Streikuos ne viena mokykla ir ne viena klasė. Tikimės, kad streikas atvers kelią į tinkamą pokalbį su valdžios atstovais“, – sakė ji. Kelis kartus dėkingumą už palaikymą ji išreiškė LLRA.

Seimo LLRA frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė tikino, kad mokyklų administracijos su akcija nesusijusios. „Streiko forma pasirinkta labai graži – vyks Mišios prie Aušros vartų“, – sakė politikė. Ji ramino, kad už dalyvavimą akcijoje tėveliai nebus baudžiami, „nes laisvoje demokratinėje valstybėje išreikšti pilietinę nuostatą“ nedraudžiama.

Rusakalbiai – skeptiški

Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos vadovė Ela Kanaitė neslėpė, kad rusiškos mokyklos skeptiškai vertino streiko idėją. Jos žiniomis, tokią protesto formą galėjo rinktis viena ar dvi sostinės mokyklos, kitos – nei Klaipėdoje, nei Visagine – tokios minties nebrandino.

„Pradėti mokslo metus nuo streiko – tikrai ne pats geriausia dalykas“, – LŽ sakė ji. E. Kanaitė teigė, kad kaip rusų mokyklų atstovė sulaukė siūlymo pasirašyti „lenkiškosios pusės“ parengtą peticiją su reikalavimais. Asociacijos vadovės nuomone, ji per daug politizuota, galima būtų pareikšti nemažai pastabų dėl turinio. Tačiau E. Kanaitė pabrėžė, kad problemų dėl suvienodinto lietuvių kalbos egzamino reikalavimų vis dėlto esama nemažai. „Tačiau iš karto streikuoti vargu ar priimtina“, – pripažino pašnekovė. Ji spėjo, kad tokius „politinius žaidimus“ lemia artėjantys Seimo rinkimai. „Mes visada už dialogą su valdžia“, – tikino E. Kanaitė. Apie planuojamą streiką ji teigė sužinojusi tik vakar, gavusi peticijos tekstą.

Unikali valstybė

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario konservatoriaus Valentino Stundžio teigimu, LLRA nuolat siekia, kad švietimo nuostatos, kurios sudaro geresnes sąlygas tautinių mažumų atstovams išmokti valstybinės kalbos, būtų pakeistos. Jis pažymėjo, kad būtent valstybinė kalba yra „pagrindinis instrumentas“, kurį įvaldžius sudaromos galimybės visiems lygiaverčiai konkuruoti darbo rinkoje, siekti karjeros.

„Mes iš tikrųjų turime unikalią sistemą, kuriai lygių ar panašių pasaulyje nėra, – tautinės mažumos kalba mokomasi daugelis dalykų“, – LŽ sakė Seimo narys. Jis įsitikinęs, kad sprendimas stiprinti valstybinės kalbos mokymą buvo racionalus, teisingas ir naudingas pirmiausia tautinių mažumų atstovams.

Krepšelio didinimas, anot parlamentaro, taip pat yra politinis klausimas, jis priklauso ir nuo valstybės išteklių. „Tautinių mažumų mokyklos ir dabar gauna 20 proc. didesnį finansavimą“, – priminė konservatorius. Jo manymu, mėginimai galvoti apie atskirą, tik lenkams skirtą švietimo sistemą – praeitis. V. Stundys vylėsi, kad tai pradeda suprasti ir tautinių mažumų atstovai. Šiandieninį streiką jis vertino kaip provokaciją ir ragino tautinių mažumų švietimo atstovus nesileisti „šokdinamus politikų grupelės“.

Iniciatoriai nuspėjami

Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius vakar taip pat teigė, kad streikuoti tautinių mažumų švietimo bendruomenę skatina kai kurie LLRA politikai. „Noriu labai aiškiai pasakyti, kad tai yra politikavimas“, – sakė Vyriausybės vadovas. Jis atmetė streiko rengėjų reikalavimus panaikinti suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą, 50 proc. padidinti mokinio krepšelį tautinių mažumų mokyklose, įvesti privalomą lenkų (gimtosios) kalbos egzaminą.

Anot A. Butkevičiaus, lietuvių kalbos egzamino rezultatai parodė, kad jį geriau išlaikė lenkiškas nei lietuviškas mokyklas lankantys moksleiviai. Premjeras priminė, kad tautinių mažumų mokyklos jau dabar gauna geresnį finansavimą. „2014 metais vienam Šalčininkų rajono moksleiviui teko 2224 eurai, o šalies vidurkis sudaro 1604 eurus“, – sakė jis.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjos Rūtos Kačkutės teigimu, tautinių bendrijų švietimo padėtis Lietuvoje yra viena geriausių Europos Sąjungoje. „Ugdymosi sąlygos sudarytos lenkams, rusams, baltarusiams. Jie ne tik gali mokytis savo gimtosios kalbos, bet ir savo gimtąja kalba gali mokytis kitų dalykų nuo darželio iki aukštosios mokyklos“, – sakė ji. Anot patarėjos, labai nesinorėtų, kad tautinių bendrijų mokyklas lankantys vaikai taptų politinių žaidimų įkaitais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"